Lietuvoje veikianti elektroninė skrydžių ir viešbučių rezervacinė sistema paskelbė apie ryškiausius mūsų keliautojų pokyčius per pastaruosius metus. Pasirodo, didžioji jų dalis susijusi su vis didėjančiais reikalavimais kelionių ir aptarnavimo kokybei bei komfortui.
Reiklesni vežėjų atsakomybėms. „Tai, kad mūsų vartotojui ima rūpėti tokie dalykai kaip kelionės komfortas, galimybė sutaupyti laiko ar įvairūs teisiniai niuansai, rodo vis didesnę savarankiškai keliaujančiųjų išprusimą bei brandą, – sakė „Skrendu.lt“ vadovas Sigitas Fabijonavičius. – Kokybinius keliautojų pasikeitimus geriausiai matome mūsų dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltyje. Pavyzdžiui, jei anksčiau sulaukdavome ypač daug klausimų apie tai, kada atvykti į oro uostą, ką galima su savimi imtis į rankinį ar registruojamą bagažą, o ko – ne, tai dabar šiuos, pavadinkime, vadybinius, organizacinius pasiteiravimus pakeitė su gyvenimo kokybe susiję klausimai. Dabar vis dažniau žiūrima ne tik savo, tai yra keliautojų, įsipareigojimų, bet ir teiraujamasi apie vežėjų atsakomybes klientui“.
S. Fabijonavičius vardijo, jog vis daugiau keliautojų iš Lietuvos rūpi, ar juo ir jo šeima bus pasirūpinta jei skrydis neįvyks dėl vienos ar kitos pusės kaltės ar tiesiog force majeure. Taip pat lietuviams aktualu kompensacijos už pamestus ar pavėlavusius lagaminus. „Pavyzdžiui, ne kiekvienas žino, jog kompensacija priklauso ne tik už pamestą, bet ir už kelias dienas pavėlavusį lagaminą, nes dėl to keliautojas akivaizdžiai patyrė nepatogumų“, –sakė patirties turizmo tyrėja bei kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ atstovė dr. Rasa Levickaitė.
Vengia kelionės nuovargio. Keliautojai tampa reiklesni ne tik kainai, bet ir laiko bei energijos sąnaudoms. „Pavyzdžiui, jei skrydis jungtinis, kuomet lėktuvai keičiami mažiausiai du kartus į vieną pusę, labai žiūrima persėdimo laiko. Niekas nebenori laukti 5-6 valandas oro uoste, tačiau ir į kitą lėktuvą įlipti skirtos 45 minutės, kurias dažnai siūlo automatinės įvairių oro bendrovių skrydžius į vieną jungiančios sistemos, žmones gąsdina, bijoma tiesiog nesuspėti“, – sakė S. Fabijonavičius ir patvirtino, jog tokioms baimėms pagrindo yra. Nes, tarkime, jei saugumo sumetimais ar dėl oro transporto grūsčių lėktuvas tiesiog apsuks kelis papildomus ratus apie miestą, tai nusigauti iki kito lėktuvo gali belikti ir 10 minučių ar net mažiau. „Laimei, dabar vis daugiau rezervacinių sistemų, „superšančių“ tokius laiką maksimaliai taupančius skrydžius, prisiima atsakomybę ir už riziką, kad bus nespėta, ir žalą visiškai kompensuoja pasiūlydamos alternatyvų skrydį“, – dėstė pašnekovas.
Bilietus kelia į telefonus. „Daugeliui keliautojų iš Lietuvos popierinis bilietas, kurių, pavyzdžiui, tebereikalauja kai kurios kompanijos, atrodo XXI amžiaus atgyvena ir net antiekologiškas veiksmas – bereikalingas popieriaus švaistymas, – sakė R. Levickaitė. – Todėl vis daugiau žmonių renkasi elektroninį bilietą, kurį galima parodyti tiesiog iš savo mobiliojo įrenginio“.
Brangina laiką. Keliautojas laiką taupo jau ne tik nuo skrydžio dienos, bet jau ir nuo pat pirmos kelionės organizavimo, planavimo sekundės. „Išties, jei pigiausių bilietų paieškai sugaištama kelios dienos, tai įsigyti kelionę iš kelionių organizatoriaus ar iš kelionių agentūros, matuojant laikas-pinigai faktoriumi, bus ir greičiau, ir pigiau, –sakė S. Fabijonavičius. – Todėl vis daugiau vartotojų renkasi viską viename: ne tik tokias bilietų rezervavimo sistemas, kurios geba parodyti skirtingų oro bendrovių pasiūlymus, bet šalia prideda ir viešbučius, ir automobilių rezervavimo sistemas, ir ekskursijas bei kitas įmanomas paslaugas. Nes laikas daugeliui mūsų keliautojų tampa viena esminių vertybių“.
Visko nori čia ir dabar. Prie laiko taupymo galima priskirti ir „Live chat“ funkciją – vartotojams patinka naršyti tose svetainėse, kuriose, esant reikalui, galima susisiekti su pardavėju ar konsultantu ir atsakymą į klausimą galima gauti tuojau pat, kol dar nesibaigė galimybės veikti svetainėje laikas – ir nesvarbu, kas tai bebūtų: ar bilieto į kiną, ar į Honkongą pirkimas.
Nesiskiria su augintiniais. „Jei skrisdami lėktuvu išgirstate murkimą ar kniauksėjimą – neišsigąskite, kad 7-tą valandą skrydžio pradėjo vaidentis, –juokėsi patirties turizmo tyrėja R. Levickaitė. – Keliaujančiųjų su gyvūnais daugėja ir Lietuvoje, keturkojai gana lengvai įveikia skrydį, o mažesnius ir apskritai leidžiama vežti salone – svarbu, kad jie būtų narve. Tiesa, gyvūnai lėktuvuose dažniausiai elgiasi labai mandagiai ir tyliai – matyt, taip veikia didelė slėgio kaita ar tiesiog nauja situacija, tad didesnių problemų nekyla, o aplinkiniai kniauksėjimą dažniausiai išgirsta tik jau lipdami iš lėktuvo“.
Vis dažniau keliauja su vaikais. Ypač daug klausimų būna dėl kelionės su mažaisiais. Mat vis daugiau žmonių žengia į lėktuvus ir kūdikiais nešini. „Su mažyliais keliaujama ir senelių lankyti, mat emigravę lietuviai neišvengiamai skraido iš vienos šalies į kitą. Bet ir į poilsines keliones su mažais vaikais vykstama vis dažniau ir drąsiau, o skrydžių bendrovės stengiasi prisitaikyti ir padaryti kelionę kuo komfortiškesnę“, – sakė R. Levickaitė.
Renkasi paslaugų kompleksą. Pasak S. Fabijonaivčiaus, augančius reikalavimus ir skrydžių bendrovėms, ir kelionių organizatoriams, ir bilietų, viešbučių, automobilių rezervavimo sistemoms lemia solidi patirtis: „Keliaujama vis daugiau. Pavyzdžiui, lyginant su pernai metais tuo pačiu periodu, 2015 m. II ketvirtį mūsų pardavimai padidėjo 36 procentais. Per dieną aptarnaujame apie 500 klientų, o tai – apie 180 tūkst. savarankiškų keliautojų. Šis skaičius – didžiulis ir jis nuolat auga“.
Paryžių nukonkuravo Londonas. Naujausiais duomenimis, pasikeitė ir populiariausios kryptys – dar visai neseniai tarp keliaujančiųjų iš Lietuvos paklausiausią miestą – Paryžių – iš pirmų vietų pagal lėktuvų bilietų pardavimus nukonkuravo Londonas. Dabar lietuvių dažniausiai lankomų pasaulio didmiesčių dešimtukas „Skrendu.lt“ duomenimis išsidėstęs štai taip: Londonas, Frankfurtas, Dublinas, Paryžius, Barselona, Milanas, Kopenhaga, Roma, Briuselis, Tel Avivas. „Matyt, Paryžius, kaip ir romantika, aktualumą susigrąžins žiemos pabaigoje, link Valentino dienos. O tai reiškia, jog vienaip ar kitaip ši diena įsitvirtino ir net turi įtakos lėktuvų bilietų pardavimams“, – tvirtino R. Levickaitė.
