A. Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą (12)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Jeigu kas nors pagal popieriukus, tai ir teisėta, nors žmonių teisingumo jausmo sirenos rėktų kaip Černobilyje. O jei viską pagal sąžinę, kaip geriau tau, kitiems ir valstybei, bet, va, popieriukuose to nebus – atvažiuos bemat vaikų ar suaugusiųjų gaudytojų prisigrūdusi mašinėlė su elektrošokais.

Kas teisėta – ne visada teisinga, o kas teisinga – ne visada teisėta, tą seniai žino visi, tik ne jie, kurie tą nusprendžia. Nes jei laisvės yra bent iliuzija, leidžiama viskas, kas nedraudžiama. Ten, kur laisvė gyvena tik ekranuose, draudžiama viskas, kas nėra leista.

O tam, kas leista, prigalvota begalė tvarkų, aprašų, instrukcijų ir metodikų, kad tarnybos turėtų ką veikti ir žmogus pasijustų bejėgiu, paklusniu sraigteliu. Ir žingsnio negali žengti, kam nors nenusižengdamas ir nepažeisdamas kokių nors taisyklių.

Ir toks totalitaraus biurokratizmo pasaulis labai patogus, nes įpratina nieko negalvoti, už nieką neatsakyti, o tik klausyti ir prisitaikyti. Ir pasijusti laiminga, teisinga didelės baudžiauninkų visatos dalele. Ir jau niekas nesistebi prie raudono šviesoforo naktį sustojusiais ir laukiančiais žalio avinais.

Nes niekam iš vergų net nekyla klausimas, kodėl antrą nakties, kai iki horizonto nei vienos mašinos, veikia šviesoforas? Kaip ir mokytojui, stebinčiam koridoriuje mažiuką spardantį drimbą nei minties nebus užsukti jam gerai ausį – juk tai ne pagal taisykles! Reikia paskambinti ten, kur reikia ir tie, kuriems reikia padarys kaip reikia!

O jeigu tu tėvas ir pamatei kieme apsirūkiusių paauglių daužomą iki sąmonės netekimo sūnų – gink Dieve nieko nedaryk, sugėdink užpuolikus, nes kitaip tave pasodins ir viskas bus teisėta. O jei mama, norėdama apsaugoti savo mylimą mažą neklaužadą, lekiantį į gatvę, plekšteli per minkštąją, tai ją ne tik pasodina, bet ir iš šeimos atima visus vaikus, nes tai didžiulis jiems pavojus!

O štai prievartautojui dar truputį trūksta iki aštuoniolikos – tai paleiskim, pavojaus nekelia, nes jo auka juk reanimacijoje prie žarnelių ir nieko jai nebenutiks. Ir, svarbiausia, viskas bus teisėta, taip, kaip parašyta ir kaip turi būti.

Nors kiekvienam aišku, kad taip neturi būti. Tačiau niekas iš pilietiškumo šauklių ir paklusnių avinų net nežioptels, kad tai yra neteisinga ir tokią tvarką reikia keisti. O jei kam nepasisekė – ką padarysi, juk ne man, toks, matyt, likimas.

Visuomenę, valstybę ir pasaulį veda pirmyn ne avinai ir ne popieriukai, o mąstantys, ryžtingi žmonės, nesibijantys imtis atsakomybės ir teisingai veikti ten, kur taisyklės nepadeda, žmonės, kurie savo poelgiais laužo taisykles ir kuria naujas. Gyvenime visada buvo ir bus situacijų, kada tai būtina, kada sąžinė ir teisingumo jausmas turi būti aukščiau už biurokratines procedūras.

Tačiau popieriukų rašymo ir tvarkų valstybė nesnaudžia. Popieriukų rašymo procedūros patyliukais jau pradėtos ir pačių popieriukų rašytojų rentoms labai teisėtai įteisinti, nes jie juk labai pavargo. Tai pensininkams reikia užsidirbti, o rentininkai taigi užsitarnauja.

Kitaip kaipgi jiems reikės oriai senatvėje gyventi, memuarus rašyti ir į kurortus? Jokių čia nebus sąžinių ir teisingumo jausmų – iš teisės atsiras teisė, bus parašyta ir viskas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

12 komentarų

  1. Pabėdavojimas gyvenimu be jokios prošvaistės, kaip galima būtų iš bėdų išbristi. Kokia to prasmė, – pasirodyti…

  2. Senis:

    Straipsnis – dar vienas spyris ziniasklaidos negatyvo aukoms, nusivylusiems gyvenimu ir feisbuko vergams link kilpos.

    Bet yra isivelusi klaida apie apsirukiusius.
    Geriant alkoholy yra tokia stadija, kai kyla agresija
    Nuo zoles to nebuna. Priesingai nei alkoholis, zole ne dopingas, o stabdziai.
    Kad apsirukiusy priverst kazka dauzyt ar aplamai daryt, reiktu ilgai ikalbinet.
    Tas budulis(ko noret, partijos nariu atzala) buvo kazko baisenio uzvalges.
    Nuejo gandelis, kad Puidokas ruosiasi isikist.
    Gyne lakudra dauziusia savo vaika, dabar rinks degradu pliusus gindamas sadista, sulosinusi mergina.

  3. Romas:

    Pagarba autoriui.
    Šis straipsnelis apie amžiną kovą tarp Raidės ir Prasmės. Kas pirmiau?
    Prioritetas Raidei gimdo biurokratiją. Daro iš žmogaus paklusnų, besielį robotuką.
    Ir priešingai, prioritetas Prasmei skatina kūrybiškumą, savarankiškumą.

    Sąmoningai ar ne, bet visos valdžios nori iš piliečių lojalumo ir paklusnumo. Taip tuo pačiu skatindamos stagnaciją ir artindamos savo pačių pabaigą.

  4. Skalvis:

    Man Tvarkos geriausias pavyzdys yra eismo taisyklės. O Teisingumo, kad visi, be išimčių, privalo jų laikytis. Bėda, kad Lietuvoje yra dvejos taisyklės: išrinktiesiems ir pasmerktiesiems. Ar tai teisėta? Ar tai teisinga ?

    • Skalvis:

      Vieni važiuoja su ” mirgalke ” , kitiems ji uždrausta.

    • Visgi lyginant su eismo procesu neteisingumo bėdą iš esmės matyčiau kiek kitur. Eismo vyksmas savo struktūroje turi valstybinę inspekciją, teisingumą vykdantieji (teisėjai, prokurorai, kiti asmenys) yra patys sau inspekcija. Čia yra visas šuo pakastas arba, sakytume, dangaus gyvenimas žemiško žmogaus ant žemės. Teisingumo vyksmo inspekcijos sukūrimas padidintų tiek valstybės valdžių galių atskyrimą, tiek demokratiją valstybės valdyme, visuomenės gyvenime. Taigi Teisingumo inspekcijos atsiradimas neprieštarautų nei Konstitucijai, nei ES teisės principams. Kurkime ją, gal ir naujasis Prezidentas prisidės.

  5. pastebėjimas "akilus":

    “iš teisės atsiras teisė”, gal norėta užrašyti “iš neteisės atsiras teisė”

  6. Tai, kad gal yra parašyta, kas norėta pasakyti, t.y. kad teisė apskritai – popierėlis, biurokratija…

  7. Romas:

    Akivaizdu, kad būtina paaiškinti plačiau.
    Kad ir tos pačios eismo taisyklės. Autoriaus paminėtas atvejis, kada vidury nakties, esant nuliniam eismui dega raudonas šviesoforo signalas. Ką daryti?
    Įstatymo raidė reikalauja stovėti ir laukti žalios. Bet prasmės tame nėra. Nėra ko praleisti… Šviesoforas tik priemonė. Tikslas – saugus eismas. Priemonė (šviesoforas) turi tarnauti tikslui, o ne priešingai.
    Paklusnus pilietis stovės ir lauks, nors tai ir kvaila. O orientuotas į prasmę spirgės iš nepasitenkinimo arba važiuos per raudoną.

    Panašūs atvejai yra su žalia rodykle sukant į dešinę, kuri (dabar) reikalauja pilno sustojimo (stabtelėjimo) arba STOP ženklas, reikalaujantis to paties. Nors (pagal prasmę) pilno sustojimo būtinybė pasitaiko retai. Žymiai dažniau tai tik bereikalingas apsidraudimas.
    Man tokie atvejai primena tarnybą tarybinėje armijoje, kurioje neužsegta apykaklės sagė, nepakankamai suveržtas diržas buvo naudojami, kaip priemonė muštruoti ir įvaryti kareiviui baimę. Tikslas – bijantis kareivis – paklusnus kareivis.

    Įvaryti baimę piliečiui nėra sudėtinga, bet ko toks pilietis vertas???

  8. Romas:

    Ar toks (bijantis) pilietis apgins vaiką, moterį nuo chuliganų, ar jis stos prieš okupantą?

  9. ŽEMAITIS:

    Šių savokų sampratas gerokai paniekino viena iš Lietuvos politinių partijų. Tad asociacijos nekokios.
    Bet perženg per šį psichologinį barjerą.
    Čia paaišaiai kaip ir su Saulės-svarstikos ženklu. Vienas dažniausiai mūūsų tradicinėje kultūroje (taip pat Indijoje, džainizme ir pan.) pasitaikančių ženklų buvo paniekintas nacių. Tačiau, nežiūrint to, svastika turi būti naudojama ir ji neturi būti siejama su nacionalizmu.
    Lygiai taip pat, kaip teisingumo nereiktų sieti su kokia nors politine jėga.

  10. Romas:

    Kiekviename Algimanto straipsnelyje brandus,objektyvus ir teisingi pastebejimai.Vat kad daugiau delfiai ir lietryciai juos publikuotu,gal tauta ir labiau susimastytu.Bet globalistiniu ruporu tikslas kitas….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: