Vilniuje bus atidaromas J. Jablonskio skveras (1)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės.

Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas.

J. Jablonskis, buvo pirmasis sunorminęs literatūrinę lietuvių kalbą. Jis taip pat parašė keletą knygų, kuriose buvo nagrinėjamos lietuvių kalbos gramatikos taisyklės, redagavo žymių lietuvių rašytojų tekstus. Kalbininko dėka dabar bendrinėje kalboje mes vartojame savaitės dienų pavadinimus, kalbos terminus (kablelis, šauktukas ir panašiai) bei matematinius terminus (daugyba, dalyba ir t. t.).

Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis), gimęs 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj., miręs 1930 m. vasario 23 d. Kaune. Tai žymiausias Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą. J. Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.

Svarbiausi veikalai: „Lietuviškos kalbos gramatika“ (1901 m.), „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911 m.), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922 m.), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925 m.), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928 m.). Redagavo Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Kartu su mokiniais vertė vadovėlius bei grožinę literatūrą.

Išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. 1928 m. gegužės 15 d. apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

J. Jablonskis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų: dienų pavadinimai (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas, klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas, valstietis, tautietis.

Kita vertus, jis nevengė ir tarptautinių žodžių – kai lietuvių kalbos tarptautinių žodžių komisija ėmėsi norminti tarptautinius žodžius, J. Jablonskis kai kurių siūlė atsisakyti, pvz., „agna“ – energija, „apšviestūnas“ – inteligentas, „buitvieša“ – biografija, „džiūgauti“ – triumfas, „panaša“ – analogija, „raštuomenė“ – literatūra, „šilčiarodis“ – termometras, „virplys“ – vibratorius.

Renginio trukmė – 30 min.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: