Prof. Fransua Heranas | rengėjų nuotr.
Balandžio 25 d. 17.30 val. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks Fransua Herano (François Héran) paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, tęsia paskaitų ciklą „Naujas žvilgsnis į nūdienos pasaulį“, skirtą XXI amžiaus iššūkiams.
Mūsų visuomenė išgyvena įvairius sukrėtimus, augančią nelygybę, susiduria su didėjančiais tautų vidiniais ir išoriniais skirtumais, o solidarumo principo, deja, pasigendama. Planeta, kurioje gyvename, patiria pusiausvyros svyravimus ir mokslininkai dažnai mus įspėja apie pavojingą jų dinamiką. Verta pažymėti, kad pokyčiai ir sukrėtimai nėra tik neigiami ar pesimistiniai. Jie gali būti ir teigiami, padedantys mūsų visuomenei tapti geresnei.
Šiuolaikinė istorija parodė, kad, jei nesilaikome neteisingų tradicijų, išdrįstame keisti ir priimti naują požiūrį į išorinį pasaulį, galime eiti pažangos keliu. Paskaitų cikle „Naujas žvilgsnis į nūdieną“ rašytojas Eugenijus Ebode (Eugène Ebodé) ir sociologas Fransua Heranas, remdamiesi mūsų dienų aktualijomis, dalysis mintimis šia tema.
Per ketverius metus (2015–2018) trukusį Artimųjų Rytų ir Afrikos kyšulio prieglobsčio prašytojų antplūdį Europos Sąjungos šalys užregistravo beveik 4 mln. prieglobsčio prašymų, iš jų daugiau kaip 40% – Vokietijoje, 10% – Prancūzijoje, 10% – Italijoje ir tik 8% – 11-oje valstybių narių iš buvusio komunistinio bloko. Šie skirtumai toliau didėja, kai svarstome prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, atsižvelgdami į priimančiųjų šalių gyventojų skaičių.
Kaip paaiškinti, kad Europos Sąjunga taip susiskaldė prieglobsčio suteikimo klausimu? Kodėl vyksta šis „kurčiųjų“ dialogas tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp Šiaurės ir Pietų? Remdamasis faktais, F, Heranas nagrinės įvairius paaiškinimus, pristatys geografinius, istorinius, kultūrinius ir sociopolitinius veiksnius, kurie gali formuoti viešąsias diskusijas dėl migracijos Europoje.
F. Heranas gimė 1953 m. Baigė aukštąją mokyklą Paryžiuje (École normale supérieure), įgijo filosofijos dėstytojo laipsnį (1975), parašė antropologijos disertaciją Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (ENSS) (1979), įgijo daktaro laipsnį Paryžiaus Descartes’o universitete (Universite Paris Descartes) (1996). Jis laimėjo Zellidja stipendijas savo tyrimams Egipte (1969) ir Libane (1970). Po ketverių metų tyrimų Ispanijoje ir Bolivijoje pradėjo dirbti Nacionaliniame demografijos tyrimų institute (INED) ir Nacionaliniame statistikos ir ekonomikos tyrimų institute (INSEE), kur atliko prancūzų socialumo (1982), porų susidarymo (1984), šeimų švietimo (1992), rinkėjų aktyvumo (1995–1998), šeimos klausimyno, susijusio su 1999 m. gyventojų surašymu, tyrimus. 1993–1998 m. vadovavo INSEE demografiniams tyrimams, 1999–2009 m. – INED institutui.
2008 m. liepą buvo išrinktas Europos gyventojų skaičiaus tyrimų asociacijos (European association for population studies, EAPS) prezidentu.
Nuo 2010 m. balandžio mėnesio vadovauja Paryžiaus Sorbonos universiteto (Sorbonne Paris Cité) Mokslo ir pedagogikos orientavimo tarybai. Šiuo metu dėsto Aukštojoje politikos mokslų mokykloje (Sciences Po), Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (EHSS) ir Lundo universitete Švedijoje.
2017 m. birželį buvo išrinktas Prancūzijos kolegijos (Collège de France) Migracijos ir visuomenės katedros profesoriumi, vadovauja Migracijos institutui (Institut Convergences Migrations).
Pagrindinės F. Herano tyrimų kryptys: tarptautinės migracijos priežastys ir pasekmės, giminystės sistemų formalizavimo istorija nuo Romos teisės iki šių dienų, sociologinių veiksmų teorijų istorija, kalbų evoliucija Prancūzijoje.
Paskaita bus tiesiogiai verčiama į lietuvių kalbą.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Norvegai rado išeitį iš migrantų krizės – pabėgėlius siųs į atokų Svalbardo salyną
- Buvęs Europos Parlamento pirmininkas: Reikia reformuoti ES taip, kad nacionalinės vyriausybės nebetrukdytų
- M. Puidokas. Per kurias institucijas turi eiti migrantų kelias į Lietuvą?
- Vyks vieša paskaita apie istorinius Lietuvos architektūros paveldo interjerus
- Vyks vieša paskaita „Rohinja humanitarinė krizė Pietryčių Azijoje. Priežastys ir pasekmės“
- A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
- JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
- V. Orbanas: Europa eina neteisinga kryptimi
- A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos!
- Seimo nariai ragina Vyriausybę nepritarti Jungtinių Tautų organizacijoje svarstomai migracijos sutarčiai (video)
- J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai?
- Č. Iškauskas. Europos likimas (pirmadienio mintys)
- V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Europos parlamento narys V.Mazuronis: Imigrantams reikia įvesti „žaliąją kortą“ (audio)
- Lietuvos mokyklos iš kitų ES šalių išsiskiria sparčiu internetu
- Visuomenininkai įteiks notą Lietuvos valdžiai dėl JTO Visuotinių susitarimų dėl migracijos ir pabėgėlių (tiesioginė transliacija)
- Kauniečiai reikalauja atšaukti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą
- Intelektualai paragino Lietuvos valdžią pradėti kurti imigracijos ir emigracijos strategiją
- „Iš savo varpinės“: Migracijos paktas, arba ko neskaitė Seimo nariai (video)
- Vokietija padės stiprinti Lietuvos saugumą
- Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- Angela Merkel: Per ilgai ignoravome šią problemą…
- K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė?
- M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija?
- Tyrimas: švedų požiūris į imigraciją blogėja greičiausiai
- Po JT migracijos pakto patvirtinimo, Belgijos ministras pirmininkas Šarlis Mišelis atsistatydina (video)
- M. Katelynas. Bavarijos rinkimai – nuosprendis Angelai Merkel?
- Akcija „30 metrų parašų prieš priverstinę imigraciją“ kviečia europiečius išreikšti nepritarimą nelegaliai imigracijai
- D. Paukštė. Prarandanti trauką valstybė
Makrono makaronistas ‘švies’.