M. Puidokas. Per kurias institucijas turi eiti migrantų kelias į Lietuvą?

Ir keliaujančių į mūsų šalį ne ES piliečių, ir ketinančių čia dirbti, laikinai ar nuolat gyventi kasmet daugėja. Viešumoje vis dažniau pasigirsta istorijų apie „ne tiems“ asmenims suteiktus leidimus, apie „ne tiems“ nesuteiktus ir apie perkrautus prašymais Migracijos departamento darbuotojus. Maža to, migrantams į pagalbą atskuba tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse plušantys pusiau nelegalūs tarpininkai, kurie už tam tikrą mokestį sutvarko varginančias biurokratines procedūras.

Kai kurios šalys, netolimoje praeityje pasirinkusios socialdemokratišką „atvirų durų“ migrantams politiką, šiandien priverstos investuoti didžiules sumas į antiteroristinių pajėgų stiprinimą. Lietuvoje net ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir vadovų iš užsienio tikrinimas trukdavo iki pusmečio, kol šių metų pradžioje nebuvo sutrumpintas patikros laikas. Rezultatas – masinė ukrainiečių „nuoma“ iš Lenkijoje registruotų kompanijų, nemokant mokesčių Lietuvai. O kur dar Vladimiro Putino bičiuliams Rotenbergams priklausančio banko vienam iš vadovų ištartas „sveiki atvykę“ ar už antiputiniškus straipsnius persekiojamo žurnalisto Jevgenijaus Titovo siuntimas namo,  kur gali laukti susidorojimas.

Tad kaip apsisaugoti nuo terorizmo pavojaus? Patikėkite, vienam išpuoliui įvykdyti užtenka vos kelių žmonių. Primenu, kad dalyvaujame karinėse operacijose Artimuosiuose Rytuose ir to užtenka, jog būtume teroristinių tinklų priešų sąraše. Kitas klausimas, kaip nepalaidoti po tonomis dokumentų užsienio piliečių, kuriems išties reikia prieglobsčio, ir, pagaliau, nevaryti į neviltį ir nuostolius itin aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių, ištisus mėnesius nesulaukiančių, kol specialistai iš svetur įveiks visas teisines procedūras.

Saugumas – pirmiausia

Šiuo metu sprendimus dėl leidimų gyventi Lietuvoje priima ir maždaug penktadalį vizų klausimų sprendžia Migracijos departamentas su apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose veikiančiais migracijos padaliniais. Šią sistemą kritikuoja ES institucijos – mat jei jau policininkas sprendžia, ar įleisti trečios šalies pilietį į šalį, ar ne, antpečiai, kaip tikima, verčia į žmogų žvelgti kaip į potencialų nusikaltėlį.

Jau pradedama įgyvendinti pertvarka, kuri turėtų atskirti migracijos politikos formavimą nuo sprendimų įleisti ar neįleisti trečiųjų šalių gyventojus priėmimo. Pagal esamą tvarką, Migracijos departamentas ir kuria taisykles (pagal savo praktiką), ir jomis vadovaujasi. Tokiu būdu kartais ūkiniai klausimai, pvz., taupymas, yra iškeliami virš saugumo. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas jau pristatė pertvarkos planą: turi būti suformuota atskira komisija iš Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministrų, taip pat Vyriausybės kanclerio, padėsianti Vyriausybei priimti sprendimus, susijusius su migracijos procesų valdymu. Taip pat, pertvarkant migracijos funkcijas, būtų įkurta Migracijos tarnyba, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Rutininiai prašymai turėtų būti nagrinėjami Migracijos tarnybos 10-yje teritorinių padalinių.

Tačiau, nors migracijos sistemą turėsime vienose rankose, negalime pamiršti saugumo. Tą garsiai sako ir Vidaus reikalų ministras. Turėsime stiprinti kovą su nelegalia migracija ir tikiuosi tą galės užtikrinti nauja sistema bei kompetentingi vadovai. Galbūt mums taip pat jau laikas, be kitų priemonių, pradėti kalbėti apie imigrantų kvotos įvedimą, ką padarė Estija.

Sakysite, kiek ši pertvarka kainuos? Pirmiausia pateiksiu keletą skaičių. Per pastaruosius dvejus metus prašymų leisti laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindais padaugėjo bemaž dvigubai ir, tikėtina, metų gale perkops 10 tūkst.

Panašiu tempu išaugo prieglobsčio prašymų skaičius – nuo 291 2015 m. iki 428 per pirmus devynis 2017 m. mėnesius.

Tad turime pagalvoti, kaip racionaliai panaudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Nes, akivaizdu, spaudimas išorės sienoms, bent kol kas, nemažės.  Mes jau vėluojame. Trejus metus. Siūloma pertvarka padės pritaikyti esamus išteklius ir sukurti mechanizmą, kuris ne tik patikimai apsaugos mus nuo potencialių teroristų, bet ir nešokiruos į Lietuvą gyventi atvykstančių investuotojų.

Autorius yra Seimo narys, vidaus ir užsienio politikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras