Balandžio 1 dieną Kultūros ministerijos Žemaitijos metų minėjimo komisija išrinko Žemaitijos metų ženklą. Nutarta minint Žemaitijos metus naudoti dailininko Tomo Vaičaičio sukurtą ženklą, kurio užrašas skelbia: „Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus“.
Žemaitijos visuomenininkų iniciatyva sukurtas ir kitas Žemaitijos metų ženklas, kuriame žemaitiškai užrašyta: „Žemaitėjės metā“. Jį sukūrė dailininkė Jūratė Motužienė. Tad tikėtina, kad Žematijos minėjimo renginiuose pamatysime ir vieną, ir kitą ženklą.
Jau yra nusistovėjusi tvarka, kad Seimui, paskelbus atmintinus metus, kiekvieniems įsimintiniems metams yra sukuriamas metų ženklas. Jis naudojamas žinių sklaidai: skelbimams, kvietimams, raštams, lauko ir video reklamai bei kt. Ženklo kūrimą, atrinkimą ir tiražavimą atlieka už atmintinų metų programą atsakinga ministerija arba šį darbą atlieka atminties institucijos, visuomeninės organizacijos.
Atmintinų metų ženklus turėjo Tarmių, Regionų, Piliakalnių, Tautinių drabužių ir kiti metai. Atskiros kultūros ir visuomeninės įstaigos: Žemaitijos nacionalinis parkas, Žemaičių dailės muziejus, Žemaičių kultūros draugija, savo jėgomis susikūrė ženklus savo renginių pailiustravimui. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narių prašymu, pateikus galimus pirminius ženklų pavyzdžius, bandyta nustatyti, kurie iš jų atitinka atmintinų metų esmę. Buvo ieškota kitų kūrybinių sprendimų.
Apklausoje 2019 03 01-07 dalyvavo: Žemaitijos atmintinų metų darbo grupės nariai, Žemaitijos regioninės etnininės kultūros globos tarybos nariai, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai, bei nepriklausomi menininkai, kūrėjai ir dizaineriai: Albertas Krajinskas, Juratė Bučmytė-Krajinskienė, Vaidotas Skolevičius, Kęstutis Kazys Šiaulytis. Apklausa buvo atliekama elektroniniu paštu, pridedant septynis pavyzdžius, bei prašant atsakyti į klausimą, kuris Žemaitijos metų ženklas tinkamesnis ir galimas toliau tobulinti. Vieningos nuomones nebuvo, bet pagal vertinimus atrinkti trys daugiausiai surinkę balsų.
Sudėjus visus balsus, pirma vieta buvo skirta šeštam ženklui – lokys su užrašu „Žemaitijos metai“, daugelis pageidavo, kad užrašas būtų žemaičių tarme (autorė Jūratė Motužienė). Antroji vieta teko trečiam ženklui – „herbinė meška su karūna be laikytojų“. Trečia vieta penktam ženklui – „baltas lokys ir karūna raudoname skyde“ (šių dviejų ženklų autorius Tomas Vaičaitis, kūratorius A. Žebrauskas).
Kaip žinome iš pavyzdžių viešoje erdvėje vertinant vieną ar kitą meno kūrinį ar simbolį sunkiai pavyksta rasti sprendimą kuris tenkintu visas puses. Tai ir šiuo atveju, dėl Žemaitijos metų atrinkto ženklo kilo ginčas. Nebuvo atsižvelgta į Seimui atskaitingos įstaigos Etninės kultūros globos tarybos (EKGT), Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos ekspertų nuomonę. Jau ne viena įstaiga matydama nevaisingą ginčą išreiškė nuomonę, kad ateityje atmintinų metų ženklų sukūrimui ir atrinkimui reikalingos taisyklės padėsiančios lengviau, be aistrų atlikti šį darbą.
2019 kovo 27 – balandžio 1 d. d. buvo atliekama papildoma dviejų autorių Jūratės Motužienės ir Tomo Vaičaičio ženklų atrankos apklausa kurią surengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Žemaitijos metų minėjimo darbo grupės sprendimu 2019 04 01, Nr 6 patvirtinta, kad viešai naudotinas Tomo Vaičaičio ženklas „baltas lokys su karūna raudoname fone“ su užrašu „Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus“. Atmintinų metų ženklo naudojimas yra tik pasiūlymas. Yra vilties, kad mokinantis iš klaidų atmintinų ženklai būs sukuriami gero meninio lygio, išmaniai vertinami ir visuomenei naudoti pateikiami laiku. Laiku nebuvo sukurtas ir Vietovardžių atmintinų metų ženklas,tad visuomenei išreiškus pageidavimą, kad toks ženklas būtų sukurtas EKGT nusprendė pasirūpinti jo sukūrimu.
Loading ...
Susiję straipsniai:
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos)
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos)
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai
- Žemaitijos metams skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje
- Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais
- EKGT kviečia į parodą „Žemaitijos regiono tapatybės ženklai – vaizdai ir garsai“
- Seime bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai“
- Koks variantas Lietuvai pats blogiausias?
- „Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų
- Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
- Pristatyta V.Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas
- Etninės kultūros globos tarybai vadovaus V.Jocys
- Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
- Seime – spaudos konferencija skirta Etnografiniams regionams ir muzikiniam folklorui (tiesioginė transliacija, video)
- Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
- Seime bus aptartos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės
- Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai (nuotraukos)
- Garsiojo Rambyno alkakalnio papėdėje aptartos etninės kultūros sklaidos galimybės (nuotraukos)
- Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių
- Etninės kultūros globos taryba pasveikino Vilniaus mokytojų namus 70-mečio proga
- Etninės kultūros globos taryba domėjosi etninės kultūros plėtros klausimais Alytaus mieste (video)
- Seimo Kultūros komitetas pritarė Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos ataskaitoms
- Paskelbtas konkursas „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“
- Seime – bus aptarti išnykusių kaimų vardų išsaugojimo klausimai (tiesioginė transliacija)
- Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video)
- Etninės kultūros globos taryba susirūpino Lietuvos savitumo pristatymu viešosiose erdvėse
- Tautodailininkų stovyklos darbai sustprins tautos istorinę atmintį (nuotraukos)
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė (video)
- Skuode pagerbtas Simono Daukanto atminimas (nuotraukos)
Be abejo, kad už Nr. 1.
Antrasis (su karūna) tai kažkoks nesusipratimas. ONet ne žemaitiški įrašai.
Gerai, kad Kultūros ministerijos Žemaitijos metų minėjimo komisijos išrinktas Žemaitijos metų ženklas su užrašu: „Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus“ balandžio 1 dieną tik pajuokavimas, nes jis nėra istoriškai motyvuotas. Reikėtų naudoti dailininkės Jūratės Motužienės sukurtą Žemaitijos metų ženklą, kuriame žemaitiškai užrašyta: „Žemaitėjės metā“. Bet, kodėl meška atsukusi nugarą?
Kažkaip būtų keista jeigu Žemaitijos ženklas būtų be žemaitiško žodžio ar žodžių.
Na, ta meška atrodo pablūdusi. Turint omenyje, kad stengiamasi suklastoti Europos istoriją, gal derėtu pasidomėti Samogitų ženklais!?? Ir duoti mulkintojams į snukį! 😊