Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, versti dokumentinius filmus – visur ėmė rastis įvairių paukščių pavadinimų naujadarų, nes neturėjome nė vieno išsamaus lietuviško paukščių pavadinimų žodyno. Buvo tik vos tūkstančio pavadinimų žodynas. Pasitarę su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK), supratome, kad pavadinimus būtina sunorminti.“

Paukščių pavadinimai – keliomis kalbomis

Žalakevičius įsitikinęs, kad didžiausia „Paukščių pavadinimų žodyno“ vertybė ta, jog jame galima rasti ir visų Lietuvos paukščių pavadinimus, ir kone visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus – iš viso daugiau nei 12 tūkstančių lietuviškų paukščių pavadinimų. Didžioji jų dalis lietuviškai teikiami pirmą kartą.

Mokslininkams, kaip niekam kitam, apetitas auga bevalgant – parengus lotyniškus ir lietuviškus paukščių pavadinimus, Žalakevičiams kilo noras žodyne greta pateikti ir jų angliškus, vokiškus, prancūziškus, rusiškus atitikmenis. Taip gimė šešiakalbis žodynas, kurį sudaro apie 500 tūkstančių žodžių.

„Nežmoniškas pragaras buvo rodyklės, kurios, žinant paukščio pavadinimą viena iš kalbų, padeda rasti jo atitikmenis kitomis kalbomis“, – dalijosi patirtimi I. Žalakevičienė, padėjusi vyrui parengti angliškus ir prancūziškus paukščių pavadinimus. Jos vienos pagalbos nepakako. Dar teko pasitelkti ir Vilniaus universiteto rusų ir prancūzų kalbų žinovų, kurie padėjo parengti paukščių vardų atitikmenis minėtomis kalbomis.

Sudarant žodyną remtasi ankstesnių lietuviškų šaltinių paukščių pavadinimais, kai kurie iš jų pataisyti, patikslinti. Pavadinimai pateikiami taksonomine (paukščių sistematikos) tvarka. Žodyne taip pat galima rasti šiuolaikinių paukščių klasės sistematinių taksonų skaičių.

Parengė ir paukščių pavadinimų sinonimų žodyną

„Paukščių pavadinimų žodynas“ pasirodė 2009 m., bet, jam išėjus, autoriai rankų nesudėjo. Kasmet pasirodydavo vis naujas pasaulinio leidinio „Pasaulio paukščių vadovas“ tomas ir pagal jo duomenis 2012 m. buvo išleistas antras pataisytas ir papildytas „Paukščių pavadinimų žodyno“ leidimas. Negana to, 2010 m. Žalakevičiai išleido dar vieną knygą – „Pasaulio paukščių lietuviškų pavadinimų sinonimų žodyną“, kuriame galima rasti įvairiuose šaltiniuose vartotus paukščių pavadinimus ir jų norminius atitikmenis, teikiamus „Paukščių pavadinimų žodyne“.

VLKK iniciatyva „Paukščių pavadinimų žodyno“ duomenys yra laisvai prieinami internete, juos galima rasti Lietuvos Respublikos terminų banke (http://terminai.vlkk.lt), tik, anot M. Žalakevičiaus, knygos negali atstoti joks šiuolaikinis įrenginys: „Man patinka terminų, žodžių ar sąvokų ieškoti knygoje.“

Žodynas turi savo krikštamotę

VLKK už reikšmingą lietuviškos terminijos kūrimo darbą 2019 m. vasarį Mečislovą Žalakevičių ir Ireną Žalakevičienę apdovanojo diplomais ir skulptūrėle „Sraigė“.

„Tai yra vienas iš aukščiausių apdovanojimų už mūsų kalbos puoselėjimą. Įvertintas žodyno autorių daugelio metų darbas. Šie žmonės, būdami ne lituanistai, rūpinasi lietuvių kalbos puoselėjimu. Ir tas rūpestis yra aktyvus, patriotiškas, pilietiškas“, – įsitikinęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.

Kaip prisipažino Žalakevičiai, sudarant žodyną, juos nuolatos skatino ir palaikė VLKK Programų skyriaus vadovė Vilija Ragaišienė, kurią jie laiko savo kūrinio krikštamote.

„Kalbos komisijos viena iš prioritetinių sričių – terminų žodynų ir terminų straipsnių rengimas. Nuo 1996 m. komisijos lėšomis parengta ir išleista keliasdešimt įvairių sričių terminų žodynų. Kai pradėjome bendradarbiauti, „Paukščių pavadinimų žodyno“ autoriai buvo jau beveik parengę žodyną. Kadangi šios srities žodyno nebuvo, komisija ypač skatino autorius pabaigti pradėtą darbą. Terminų žodynus rengia specialistai, talkinami kalbininkų. Žodynai skiriami ne kalbininkams ar konkrečios srities specialistams, o plačiajai visuomenei“, – kalbėjo V. Ragaišienė.

Paklausta, kokių žodynų šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta, ji atkreipė dėmesį, kad reikėtų daugelio sričių terminų žodynų, o jiems parengti reikia labai daug laiko ir išmanymo. Deja, mokslo politika žodynų rengybai šiuo metu nėra palanki.

„Kalbos komisija bando bent kiek kompensuoti vienos ar kitos srities (ypač naujausių) žodynų stygių – plėtoja Terminų banką. Į šią informacinę sistemą yra traukiami ne tik esami geriausi terminų žodynai ir standartai, bet ir aukštųjų mokyklų specialistų parengtų vadovėlių terminai“, – aiškino V. Ragaišienė.

Nors internete gausu labai įvairaus turinio ir kokybės informacijos, susivokti, ar interneto duomenys yra patikimi, pasak V. Ragaišienės, padeda būtent Kalbos komisijos įvertinti terminų žodynai, kurie, beje, dažnai publikuojami internete.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *