Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Gediminaičių akmuo Vilniuje: ne abejoti, o didžiuotis

Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt
2019-03-20 13:00:59
4
Pirmas žinomas Žvėryno akmens su Gediminaičių stulpais vaizdas | V. Šaulio nuotrauka, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 19).

Pirmas žinomas Žvėryno akmens su Gediminaičių stulpais vaizdas | V. Šaulio nuotrauka, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 19).

Vilniuje, Žvėryne prie Neries stūkso unikalus akmuo su karūnuotame apskritime iškaltais Gediminaičių stulpais. Jis mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovus ir yra neįkainuojama sostinės vertybė.

Šiandien tenka dar kartą sklaidyti abejones dėl ženklų tikrumo ir grąžinti šią vietą į sąmonę, keliautojams skirtus žemėlapius bei istorijos vadovėlius.

1958 m. kraštotyrininko Vlado Šaulio surastas akmuo su ženklais (tuo metu jis dar gulėjo Neries vagoje) buvo plačiai aprašytas istoriko Edvardo Gudavičiaus ir ne kartą minėtas heraldikos tyrinėtojo Edmundo Rimšos darbuose.

Prieš dešimtmetį kraštotyrininkas Aleksandras Stabrauskas paskelbė iki tol nežinomų V. Šaulio nuotraukų ir piešinių, tačiau ši gausi medžiaga liko nesuprasta knygų „Vilniaus reliktai“ autoriaus Dariaus Pocevičiaus, kurio žodžiais tariant, abejonių dėl Žvėryno akmens kilmės ir vertės tiek daug, kad jas esą gali vežimu vežti…

Žvėryno akmens aplinka | V. Šaulio nuotrauka, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 22)
Žvėryno akmens aplinka | V. Šaulio nuotrauka, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 22)

Naujausi istoriko Tomo Čelkio tyrinėjimai atskleidžia, kad akmeniniai riboženkliai, priešingai nei įsitikinęs D. Pocevičius, buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reiškinys.

Apie tai, kad Gediminaičių stulpus XX a. 4 dešimtmetyje kalė Vilniaus darbininkai, negali būti ir kalbos; tą rodo pats pirmas akivaizdus faktas: akmens ženklo viršutinė dalis – apskritimo karūna su kryžiumi – tuo metu buvo tvirtai įsirėmusi į upės vagą. Taigi, ji galėjo būti iškalta tik prieš tai, kaip akmuo atsidūrė padėtyje, kurią 1958 m. užfiksavo V. Šaulys.

Aišku ir tai, kad 1965 m. nuotrauka fiksuoja ne pirminę akmens vietą (tą pačią išvadą sustiprina aukštyn kojomis apvirtę Gediminaičių stulpai).

Žvėryno akmens ženklai | V.Vaitkevičiaus pieš.
Žvėryno akmens ženklai | V.Vaitkevičiaus pieš.

2008 m. Lukiškėms skirtoje knygoje paskelbti duomenys apie tai, kad 1646 m., sprendžiant ginčą tarp Vilniaus miesto ir jėzuitų, buvo kalbama ir apie riboženklį – akmenį su miesto ženklais, kuris buvęs nuridentas į Nerį.

Visuotinai žinoma, kad Vilniaus miesto ženklas yra Šv. Kristoforas, o ne Gediminaičių stulpai. Kaip tik apie juos ir reikia kalbėti, nes 1441 m. Kazimieras Jogailaitis privilegijoje Vilniaus miestui be kita ko sako dovanojantis didžiajam kunigaikščiui priklausantį lauką nuo miesto iki Neries iš vienos pusės ir nuo Velniakalnio iki Lukiškių iš kitos (Velniakalnis – Neries kranto aukštuma netoliese Žvėryno akmens radimvietės).

Iš XV a. laikotarpio, mano istorikai, Žvėryno akmuo ir yra kilęs. Jis pagrįstai siejamas su didžiojo kunigaikščio valdų ženklinimu, tuo šiandien, nors dar stokojant tikslių žinių, nėra pagrindo abejoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai tyrinėja Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją Vilniuje
  2. V. Balkus. Dviračiai Vilniuje – madinga, tačiau neefektyvu
  3. Vilniuje, Žvėryne pradedama rinkti vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą
  4. Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
  5. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  6. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba: laukujos durys (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos)
  7. A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-2): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos)
  8. A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (2): Sakalų g. 14 (nuotraukos)
  9. A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (4): Sėlių g. 38 bei 36 (nuotraukos)
  10. A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VIII): balkonai bei galerijos (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos)
  11. A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos)
  12. A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (4): Sėlių g. 37
  13. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  14. A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV-3): pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos)
  15. Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Pirmiausia, pažiūrėkime kaip Egipto užrašus lietuviškai skaito J. Lipovka. Įtikinamai skaito, tačiau J. Lipovka neduoda visiems suprantamos abėcėlės. J. Šeimio knygoje “Egiptas, skitai, lietuviai runomis” psl. 9 yra pateikta runų rašto abėcėlė (1-asis raktas) ir psl. 41 yra skirsnis “Ką byloja granito sfingė?”. Suprantant, kad piešinys akmenyje siekia gilią senovę, pasinaudokime minėta J. Šeimio knyga ir perskaitykime jame pateiktą užrašą:
    Iš sfingės paimame 9 ženklą, kur viršuje iš “saulės” kyšo du įstriži brūkšniai (apačioje “saulė” nėra baigta, taigi ir apatiniai brūkšniai nesikartoja) ir perskaitome raidę H; “saulės” viduryje yra vertikalus brūkšnelis, abėcėlėje “Ilgis” ir perskaitome raidę I; vertikaliai viršuje yra “kryžius” – K; toliau fiksuojame pačią “saulę” – S; nusileidžiame žemyn į vadinamų stulpų kairę ir ten matome mažą apskritimą, kas abėcėlėje reiškia “ola” – O.
    Kairysis užlenktas Gedimino stulpas abėcėlėje reiškia “lazda” – L; viršaus vertikalus brūkšnelis su trumpąja stačiakampio kraštine duoda raidę I, visas aukštas stačiakampis yra raidė U; likusios dvi vertikalios kraštinės (“ilgiai”) reiškia raidę T; visa tai apgaubęs “apskritimas” (apgaubas) duoda raidę A ir, grįžtant į pusapskritimį virš apskritimo (“saulė”), viską užbaigiame raide S.
    Tokiu būdu, surašę visas pagal J. Šeimio gautas raides gauname HIKSOLIUTAS, t. y. HIKSO LIŪTAS. Faraono Amenhotepo III granito sfingę (pav. 33) savo knygoje J. Šeimys apibūdina taip: “Karalius liūto kūnu, laikantis tarp priekinioų kojų kuoką, yra pasitikintis, ramus, bet rūstus ir kartu labai pavojingas šis kaukas yra ir giminės herbas”. Užrašas ant liūto krūtinės (J. Šeimys) byloja: “O kuoką kas sukioja, atsimuš į dantis”. Šio užrašo prasmė amžina. “Ji perspėja, kad reikia taikiai gyventi, kad mūsų tikslas bendras – LIetuva”, – taip šis užrašas skambėtų šiomis dienomis. Granito Ssfingėje nėra tokio užrašo kaip Amenhotepas III.
    Kas tie HIksai? Čia dera perskaityti Istorijos forume skirsnį “Šalia istorijos” kur komentatorius LELIWA rašo, kad pradinėje indoeuropistikoje Y-DNR haplogrupė yra būtent R1a1. Hiksai pagal genetinius duomenis yra trakai ir persai, turintys R1a1, bet pas keltus jos praktiškai nerasta. Hiksai yra prabaltai.
    Išeitų, kad Vilniuje rastas akmuo rodo Gediminaičių kilmę iš šiaurinės afrikos hiksų tada, kai Europą buvo sukaustęs ledynmetis. Šylant orams ir grįžtant atgal, Europoje jie gavo trakų vardą ir, pasibaigus ledynmečiui, atkeliavo į VIlnių, kur jų palikuonys Gediminaičiai pasipuošė savo istoriją menančiu herbu. Štai ir viskas. Dėkoju “Vykinto keliams” už mūsų istorinę atmintį gaivinantį straipsnį.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Papildymas: beje, granitinėje “Amenhotepo III” sfingėje J. Šeimio knygos paveiksle 33 liūto ausys eina aukštyn tuo pačiu kampu kaip ir Viniaus Gediminaičių stulpų herbas Žvėryno akmenyje (V. Vaitkevičiaus piešinys). Todėl, derinant piešinio įstrižus brūkšnius viršuje (stilistiškai nebaigta raidė H) ir pav. 33 ausis gaunasi, jog brūkšnius derėtų laikyti esant ausimis, t. y piešinyje dešinį brūkšnį skaityti kaip “ausis” – A, vertikalų “saulėlydžio, saulės” brūkšnelį skaityti kaip “ilgis” – I, o jis kyšo iš pusapskritimio “saulėlydis, saulė” – S, kur žemiau yra Gedimino stulpus apimantis “apskritimas, apgaubas” – A. Dabar leidžiamės nuo kito piešinio šono: “ausis” – A, vertikalus “saulėlydžio, saulės” brūkšnelis “ilgis” – I, jis kyšo iš pusapskritimio “saulėlydis, saulė” – S, kur žemiau yra pačius Gedimino stulpus apimantis “apskritimas, apgaubas” – A ir iš čia gaunasi, kad, ar gautą žodį AISA skaitysime nuo dešinės ausies žemyn, ar nuo kairės ausies žemyn, vardas faraono bus rodomas toks pat – AISA. AISA, žinia (žr. vydija.lt, knyga “Apie seniausiuosius laikus II” XVIII d), yra AISIOS, lietuviškosios indoeuropiečių pramotės vyras.
    Kiek turi metų vyras ir žmona Aisiai? Atsakant, skaičiuojame faraono barzdos, atrodančios kaip kaklaraištis (šlipsas), brūkšnelius: 20 vnt, iki “banto” (žemės pusiaujas – žr. APSL II, VIII) + 1 vnt. per “bantą” + 6 už pusiaujo = 27 vnt. Akivaizdu, kad kaklaraištis (šlipsas) turėjo tęstis iki pat galo, tačiau, norint rodyti įrašą, pasitarnavusį J. Šeimiui, kaklaraištis buvo nukirptas. Visgi, prie esamų 27 brūkšnelių, proporcingai priskaičiuojame 33 nukirpto galo brūkšnelius ir gauname viso 27 + 33 = 60 brūkšnelius. Jie reiškia ne kiekvieno iš Aisos valdymo metą, bet laiką nuo Aisių dinastijos valdymo pradžios, kur brūkšnelis turi 1 tūkst. metų vertę: 60 x 1 tūkst. m. = 60 tūkstančių metų. Valdė tiek Aisas su Aisia (vardas skaitomas iš dešinės į kairę ir iš kairės į dešinę), todėl skaičius turi būti dvigubinamas: 60 + 60 = 120 tūkst. m. laiko tarpą. Turint omenyje, kad išskėsti 4 letenos pirštai yra dešimteriopai storesni už brūkšnelius, jie prideda dar 4 x 10 = 40 tūkst. m. laiko tarpsnį, todėl, sudėję abu skaičius 120 + 40 = 160 tūkst. m., gauname, jog faraonų Aisių valdymo laikas sutampa su Homo sapiens atsiradimo pietinės Afrikos žemėje data ir siekia 160 tūkst. m. atmintį (“Tiesa apie istoriją”, leid. Alma littera, p. 17,Vilnius/2010).
    Kai atsiranda raštas, civilizacija įgauna istorinę fazę, todėl galime tvirtinti, jog pirmapradė lietuvių kilmės istorija siekia 160 tūkst. metų senumą.

    Atsakyti
  3. Aleksandras Stabrauskas says:
    1 metai ago

    Vienas ir tas pats akmuo. 1646 metais, sprendžiant ginčą tarp Vilniaus miesto ir jėzuitų, akmuo nuo Neries kranto buvo nustumtas į upę. Buvo šalinamos bet kokios kliūtys, ženklai, galintys liudyti jėzuitų nenaudai. Buvo ar nebuvo tuo istoriniu laikotarpiu ant šio akmens pritvirtinti kokie miesto ženklai (tikriausiai, kad ne; miestui buvo aktualu kiek įmanoma ginčyti Neries kairiojo kranto žemę), jėzuitams buvo vienodai. Užteko ir to, kad akmuo su kuorais – Gediminaičių stulpais.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      1 metai ago

      Teisingai. Dzūkiškas užrašas ant akmens Ci’ka – ci Cika – čia Cika liudija, kad Vilnius yra lietuvių miestas (Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt), todėl lenkams ir baltrusiams reikia kirst per pirštus, kai jie grobuoniškai tiesia rankas į Vilnių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

Kiti Straipsniai

Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Automobilių statymas

Vilniuje – automobilių statymo pokyčiai

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Troleibusas

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25
Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pavasario lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio 2014 m. | rengėjų nuotr.

Romuva kviečia pakeliauti ir kartu švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai