Prezidentės susitikime su Suomijos Premjeru – dėmesys Astravo AE (1)

Suomijos premjero ir Lietuvos prezidentės susitikimas | lrp.lt nuotr.

Suomijos premjero ir Lietuvos prezidentės susitikimas | lrp.lt nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Juhu Sipila. Viena iš esminių pokalbio temų – Astravo AE klausimas.

Prezidentė pabrėžė Lietuvos poziciją šalia valstybės sienos statomos atominės atžvilgiu – Astravo AE yra nesaugi ir neturi pradėti veikti.

Tokią Lietuvos poziciją dėl nesaugios Astravo atominės vietos atliepia ir kitos ES valstybės, taip pat ir Suomija, kurios vieningai palaikė Lietuvą prieš keletą savaičių Ženevoje vykusiame neeiliniame Espoo konvencijos šalių susitikime. Buvo patvirtinta, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, pažeidė tarptautinius susitarimus.

Suomijos Espoo mieste dar 1991 m. buvo pasirašyta tarptautinė konvencija dėl aukščiausių branduolinės saugos standartų taikymo visose atominėse jėgainėse. Skundą, kad atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą buvo pažeista konvencija, Lietuva pateikė dar 2011 metais, negavusi Baltarusijos atsakymų į užduotus esminius klausimus.

Pasak Prezidentės, tarptautinė parama Lietuvos pozicijai dėl Astravo atominės bus itin svarbi ir ateityje, o Suomijos palaikymas – ypač reikšmingas.

Susitikime su Suomijos Premjeru taip pat aptarta Lietuvai svarbi šių metų antrąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkausiančios Suomijos siūloma darbotvarkė. Lietuvai tai yra unikali galimybė užsitikrinti būsimos ES pirmininkaujančios šalies paramą Lietuvai svarbiausiais klausimais.

Kitą pusmetį vyks svarbios diskusijos dėl būsimo ES daugiamečio biudžeto. Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams vis dar yra gerokai nutolusios nuo ES vidurkio, siūloma Lietuvai neproporcingai mažinti sanglaudos finansavimą, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą Ignalinos AE uždarymui ir Lietuvai svarbiems infrastruktūros projektams.

Pasak Prezidentės, Europa taip pat turi prisiimti daugiau atsakomybės saugumo klausimais, todėl ES strateginėje darbotvarkėje nuolat turi būti saugumo politikos, ypač ˗ atsparumo hibridinėmis grėsmėms stiprinimas. Suomijoje veikia ES kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras, kurio veikloje kartu su 18 ES valstybių, JAV, Kanados atstovais dalyvauja ir Lietuvos ekspertas.

Suomija yra prisijungusi prie Lietuvos vadovaujamo Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projekto, kuriant greitojo reagavimo kibernetines pajėgas. Šis instrumentas skirtas valstybių bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje gilinti.

Lietuvos Prezidentė ir Suomijos Premjeras aptarė galimus „Brexit“ scenarijus, apsikeitė nuomonėmis dėl bendrų ES institucijų veiksmų, pasidalijo patirtimi, kaip Lietuva ir Suomija ruošiasi kietajam išėjimo atvejui.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *