Seimas svarstys Astravo Atominės elektrinės elektrinės (AE), statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektą Nr. XIIIP-835. Teikiamu teisės aktu siūloma, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 1–5 dalimis ir atsižvelgdamas į pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, pripažintų Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomą branduolinę elektrinę nesaugia branduoline elektrine, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Pasak projektą pristačiusio energetikos viceministro Simono Šatūno, projektas teikiamas atsižvelgiant į Energetikos ministerijos parengtą vertinimą dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės. Atliekant vertinimą, išvadas pateikė kompetentingos valstybės institucijos: Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Viceministro teigimu, Astravo AE yra arčiau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos, todėl dalis Lietuvos patenka į jos išplėstinę avarinio planavimo zoną. Baltarusija nepateikė įrodymų, kad pasirenkant aikštelę Astravo rajone Baltarusijos branduolinei elektrinei statyti buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, reikšmingi avarinės parengties priemonėms įgyvendinti, radiologinis poveikis Baltarusijos elektrinės normalaus eksploatavimo metu ir jų avarijų atvejais.
Taip pat nepateikti įrodymai, kad žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams rizika įvykus sunkiai neprojektinei avarijai, Baltarusijos branduolinė energetika būtų priimtinai žemo lygio. Vyriausybės vertinime pažymima, kad Baltarusija, pasirinkdama statybos aikštelę Astravo rajone, tinkamai neatsižvelgė į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus. Taip pat nepateikė įrodymų, kad Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelė parinkta vadovaujantis TATENOS saugos reikalavimais.
„Kas yra svarbu pabrėžti, kad neatlikta pilnos apimties TATENA aikštelės vertinimo misija, vertinanti šios elektrinės parinkimo aikštelę. Neatlikti Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys testai testai (angl. „stress tests“). Baltarusija, nesilaikydama branduolinės saugos reikalavimų parenkant Baltarusijos branduolinės elektros aikštelę ir rengiant šios elektrinės saugą užtikrinančius projektinius sprendimus, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją. Neužtikrinamas apsaugos reikalavimų laikymasis pagal ESPO konvenciją. Minėta Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir Orchuso konvencija, Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosauginiais klausimais“, – vardijo viceministras S. Šatūnas.
Projektui po pateikimo vieningai pritarė 97 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Šį klausimą nuspręsta svarstyti ypatingos skubos tvarka – ketvirtadienį, birželio 15 d.
