Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks #ETNOprotmūšis (1)

ETNOprotmūšio vizualas | Rengėjų nuotr.

ETNOprotmūšio vizualas | Rengėjų nuotr.

Kovo 2 d., 14val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą įvyks šiuolaikiškas protų mūšio tipo žaidimas, skatinantis domėtis Lietuvos etnine kultūra, jos paveldu ir gyvaisiais papročiais, taip pat šalies istorija, etnografinių regionų tarmėmis, tautiniais drabužiais, tautosaka. Bus proga prisiminti (o kai kam atrasti) senąsias liaudies pasakas, dainas, šokius, žaidimus, smagius erzinimus ir situacinius posakius, atpažinti ir aiškinti tradicinę kultūrą žyminčius ženklus bei simbolius.

Žaidimas atviras visiems norintiems tiek dalyvauti, tiek stebėti žaidimą. Žaidimo sumanytoja, folkloro ansamblio „Virvytė“ narė Salvinija Cibulskienė teigia, jog liaudies kūryboje, papročiuose slypi daug linksmų bei įtraukių elementų, kurie leidžia tradicinę kultūrą visuomenei pateikti smagiai ir išradingai. Rengėja žada, jog #ETNOprotmūšis išjudins protus, širdis, jausmus, sukurs draugišką varžytuvių atmosferą ir padės išvaryti žiemos tingulį bei energingai pasitikti pavasarį.

Šio žaidimo pagrindinis rengėjas yra Vilniaus miesto jaunų šeimų folkloro ansamblis „Virvytė“, kuris nuo 2016 m. bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir rengia kultūrines bei edukacines programas, siekiančias smagiais, patraukliais būdais populiarinti papročio pažinimo, sklaidos bei perdavimo būdu išsaugomas etninės kultūros vertybes. „Esame pamiršę dalį svarbių ir įdomių dalykų apie savo prigimtinę kultūrą. Prisiminę, suaktualinę juos, praturtiname nūdienos gyvenimą, stipriname tapatybės pajautą, o taip pat laviname šiuolaikinio žmogaus gebėjimus bei plečiame jo pasaulėžiūrą. „Virvytėje“ augame ir auginame vaikus pasitelkdami šios kultūros patirtį ir matome, jog augančiam, besiformuojančiam žmogui tokia veikla yra labai naudinga įvairiais aspektais“ – sako humanitarinių mokslų daktarė, etnomuzikologė, minėto ansamblio vadovė Loreta Sungailienė.

Ansamblio „Virvytė“ nariai #ETNOprotmūšį rengia savanoriškai ir visuomeniniais pagrindais, tačiau žaidimo rengėjams žiniomis, informacija ir prizais reikšmingai talkina Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus etninės kultūros centro, Lietuvos nacionalinio kultūros centro bei kitų institucijų moksliniai bendradarbiai bei specialistai.

Registracija į šį žaidimą pradedama vasario 16 d.. Registracija bus atvira tol, kol bus užimtos vietos visose 9 komandose po 10 žmonių. Galima registruotis pavieniams asmenims ir/ar komandoms. Informacija apie renginį bus viešinama žaidimo svetainėje, „Virvytės“ feisbuko paskyroje bei nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje ir feisbuko paskyroje.

Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ – tai šeimyniška linksmų ir muzikalių žmonių bendruomenė, puoselėjanti tradicinę kultūrą ne tik scenoje, bet ir savo kasdienybėje. 1995 m. pabaigoje „Virvytę“ subūrė etnomuzikologė Loreta Sungailienė. Šiuo metu „Virvytėje“ aktyviai dalyvauja 23 šeimos – apie 70 žmonių nuo 3 iki 46 metų amžiaus (iš jų 36 vaikai).

„Virvytė“ paskelbta geriausiu 2017 m. miesto folkloro ansambliu ir „Aukso paukštės“ laureate. Šis garbingas apdovanojimas ansambliui įteiktas 2018 m. kovo 23 d., kolektyvui pristačius savo naujausią Šimtmečio Dainų šventei parengtą folkloro programą „Dovanos mūsų“.

Natūraliai tarmiškai įdainuotas žemaitiškas folkloras skamba „Virvytės“ parengtose ir išleistose kompaktinėse plokštelėse „Par Vėdogrė lauka“ (2000 m.), „Vuoj strazdeli, strazdeli“ (2002 m.), „Aš budavuosiu marga dvareli“ (2009 m.), modernizuoto žemaičių folkloro projekto „A mon sakā?“, garso publikacijoje (2005 m.), ansamblio DVD filme „Augam so daino. Augam su daina“ (2010 m.).

„Virvytė“ yra parengusi įvairių programų, skirtų kalendorinėms šventėms (Adventui, Kalėdoms, Užgavėnėms, Velykoms, Jurginėms), šeimos šventėms ir apeigoms (vardynoms, įkurtuvėms, palankynoms), vietinėms folkloro tradicijoms skirtų programų, taip pat teminių programų apie paukščio, obels įvaizdžius lietuvių folklore, edukacinių programų apie etnokultūrinį vaikų ugdymą, etninės kultūros tradicijų perdavimą. 2015 m. rudenį 20-ies kūrybinės veiklos metų jubiliejaus proga LR Prezidentūroje ansamblis surengė žemaičių tradicinę muziką pristatančią pažintinę popietę „Aš tou suodna skinsio“, skirtą Etnografinių regionų metams. 2016 m. muzikinės programos pristatytos tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje ir „Aš pasiejau vėina popa“ Telšiuose. Nuo 2016 m. ansambliečiai rengia ugdomuosius ir meninius užsiėmimus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Žaidimo informacinė svetainė: https://etnoprotmusis.wixsite.com/etnoprotmusis

Žinios apie žaidimą „Virvytės“ Feisbuko paskyroje: www.facebook.com/VIRVYTE/

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Vos tik spėjus paskelbti Nepriklausomybę, staiga, lyg lavina, mus užgriuvo „pažangių”, „geriau viską išmanančių, nes Vakaruose buvusių” būtybių skleisti mūsų tautosaką niekinantys, netgi nusikalstama, išgamiška vadinantys pasisakymai, straipsniai.
    Taip staiga užtikti, žmonės liko be žado, nesuvokdami, kodėl, kaip, iš kur tos „tiesos”, kuo konkrečiai mūsų pasakos, mūsų papročiai, tautiškos šventės už kitų pasaulio tautų tautosaką, šventes blogesnės, o svetimos – tauresnės, kultūringesnės ir visaip kitaip -esnės? Ypač to negalėjo suprasti Vakarų kalbas studijavusieji, tas „geresnes”, nes vakarietiškos, pasakas ir kt. literatūrą studijavusieji. Tų feikinių „žinovų” intensyviai į jaunimo sąmonę lietas purvas atsiliepė ir vaikų knygų leidybai. Leisti lietuviškų pasakų knygeles mažyliams tapo kone nusikalstama.
    Daug metų praėjo, kol pradėta atsigauti, tik gaila, kad per tą laiką daugybės senelių, mokėjusių tuos papročius ir tautosaką, nebeliko. Juk ne viskas spėta surinkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: