Amerikiečiai Lietuvoje mokysis lietuvių tradicinių dainų ir šokių (video)

Birželio 25 d. į Lietuvą iš JAV atvažiavo 18 „Village Harmony“ dainininkų ir dvi savaites praleis mokydamiesi lietuviškų dainų ir tradicijų. Po to važinės po Lietuvą ir surengs 9 koncertus Valakėliuose, Nidoje, Klaipėdoje, Molėtuose, Žiūruose, Plateliuose, Kernavėje, Vilkijoje, Stelmužėje.

„Village Harmony“ – profesionalus ansamblis iš JAV, Vermonto, susikūręs 1988 metais. Tikslas – įsisavinti ir skleisti įvairių pasaulio tautų folklorinio dainavimo tradiciją. Tradicinių liaudies dainų dainininkai mokosi konkrečioje šalyje, surengdami vasaros stovyklas. Jie yra pabuvoję iš mokęsi liaudiško dainavimo tradicijos Viduržiemio jūros regione, Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Korsikoje, Bulgarijoje, Bosnijoje, Makedonijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Ganoje ir Pietų Afrikoje.  Per eilę metų „Village Harmony“ yra parengę daug įvairių programų, profesionalių savo atliekamų dainų įrašų. Jie nuolat koncertuoja Šiaurės Amerikoje, Anglijoje, Vakarų Europoje.

Šiais metais jų tikslas – išmokti senųjų lietuviškų įvairių regionų dainų bei sutartinių.

Alkas kalbina stovyklos rengėjus Vieną iš „Village harmony“ vadovą, stovyklos rengėją Vilą Tomą Rovaną (Will Thomas Rowan), ir dainavimo mokytojus –  etnokultūrininką, mokytoją, žygeivių klubo „Gilė“ vadovą Artūrą Sinkevičių bei Romuvos apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovę Iniją Trinkūnienę.

– Iš kur Jūs esate? Kaip susidomėjote folkloru?

– Vilas Tomas Rovanas: Mano šeimõs jau daug kartų gyvena JAV. Mano protėviai atvyko į JAV iš Anglijos, Vokietijos, iš Belgijos. Kai aš buvau vaikas, mano šeima dainuodavo anglų dainas ir šokdavo tradicinius angliškus šokius, o tėvas grojo airišku dūdmaišiu. Kai buvau paauglys, atsitiko du svarbūs dalykai: pirmas – aš suradau organizaciją, kuri vadinasi „Wilage harmony“, jie rengia muzikos dainavimo stovyklas po visą pasaulį. Antras dalykas, aš pradėjau domėtis pagonybe, nes praleidau vaikystę nuostabioje gamtoje. Ilgą laiką tie du dalykai tarsi buvo atskirai. O dabar aš bandau juos suvyti, sujungti į vieną.

Aš taip pat studijavau muzikos kompoziciją ir tada dar studijavau dirigavimą, vadovauju chorams, kurie atlieka klasikinę muziką ir folklorą.

– Klasikinės muzikos ir folkloro chorai: ar tai skirtingi chorai, ir kaip jie dainuoja?

– V.T.Rovanas: Yra chorai, kurie dainuoja klasikinę muziką ir taip pat folklorą, bet dažniausiai choristai dainuoja folklorą  taip pat, tokiu pat stiliumi kaip jie atlieka klasikinę muziką, o tai neskamba autentiškai. Taigi, mano tikslas atvykus į šalį yra sužinoti ir išmokti kaip įmanoma daugiau apie autentišką dainavimą ir dvasią, ir to išmokyti savo choristus, ir perteikti tai kuo platesnei auditorijai.

– Kaip susidomėjote Lietuva ir jos folkloru?

– V.T.Rovanas: Aš sužinojau apie Europos pagonybę iš savo mokytojo Andres Korbano (Andras Corban). Prisimenu, kaip  jis parodė video filmą apie Lietuvą ir Romuvą. Ten skambėjo „Kūlgrindos“ atliekamos dainos ir giesmės. Aš supratau, kad tai yra tos dainos, kurių man trūko: skambėjo giesmės Dievams. Taigi, aš iš pradžių pradėjau mokytis dainų ir pritaikyti angliškus žodžius toms dainoms, kad jos skambėtų ir mūsų atliekamų apeigų metu.

Aš labai norėjau susitikti su žmonėmis, kurie dainuoja tas dainas. Ir taip aš susitikau su „Kūlgrinda“ bei padėjau jiems organizuoti koncertus JAV. Ir nuo tada aš bandžiau pats atvažiuoti ir surasti lietuviškų mokytojų, kurie ateitų ir mokytų.

– Kas yra „Willge harmony“, kokia jos idėja?

– V.T.Rovanas: „Willage harmony“ jau egzistuoja virš 20 metų. Viskas prasidėjo nuo to, kai vienas žmogus pradėjo dainuoti su keliais – 12 paauglių. Dabar tai jau išaugę į 10 stovyklų, kai kurios vyksta JAV, kai kurios – Gruzijoje, Pietų Afrikoje, Bulgarijoje, Korsikoje, Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, Bosnijoje, Kroatijoje. Lietuvoje stovykla vyksta pirmą kartą. Manau, kad Lietuva su savo liaudies dainomis pasauliui – dar neatrasta žemė.

Stovyklos paprastai trunka 2-3 savaites, o paprastai kažkas yra pamatęs koncertą, kuris vyksta po stovyklos, ir užsinori dalyvauti, arba kažkas rekomenduoja. Tai yra perduodama bendruomenės būdu, todėl yra vadinama „vilidž (vilage – liet.k. kaimo) harmonija“, nors ir tas kaimas labai didelis.

– Kokie reikalavimai keliami stovyklos dalyviams?

– V.T.Rovanas: Vienintelis reikalavimas, kad žmonės norėtų ir būtų pasirengę dainuoti 8 valandas per dieną ir norėtų dainuoti įvairių šalių muziką. Tai yra ne tam kad pasirodytume ir surengtumėme geriausią koncertą, bet perimti vietinę dainavimo tradiciją ir pasidalinti patirtimi. Į vienas stovyklas atvyksta daugiau profesionalų, į kitas – mažiau.

Šioje stovykloje taip pat dalyvauja ir dalyvius dainuoti moko Meri Kei Bras (Mary Cay Bras). Ji  yra ilgiausiai vadovavusi „Willage harmony“.  Meri Kei specializuojasi Balkanų muzikoje. Ji yra parengusi dainų programas, skirtas taikai Bosnijoje.

– Žinome, kad jūs jau ne pirmą kartą Lietuvoje, Kuo Lietuva Jus patraukė?

– V.T.Rovanas: Pirmą sykį aš  atvykau į Lietuvą į Romuvos stovyklą prieš porą metų, norėdamas sužinoti apie Baltų religiją. Aš čia mokiausi groti lietuvišku dūdmaišiu, išmokau dainuoti dainas ir sutartines. Mane labai nuoširdžiai priėmė Romuvos bendruomenė. Ir aš pajutau, kad ši vieta yra beveik mano namai. Kaip pusbrolio ar dėdės namai. O aš esu labai laimingas dalindamasis savo patyrimu ir dainomis su kitais žmonėmis.

Aš manau, kad lietuviai turi aukso skrynią, pilną dainų sutartinių, senosios muzikos. Ta skrynia yra labai svarbi pasaulio paveldo dalis, aš manau, kad tas paveldas turi būti gyvas ir prieinamas, o mes prisidėsime, kad jis būtų žinomas pasauliui. Žmonės, kurie čia atvažiavo ir išmoko liaudies dainų bei sutartinių, pasidalins tuo lobiu su viso pasauliu, su tų šalių, iš kurių jie atvažiavo gyventojais.

Mes čia jau esame 4 dienas, mokydamiesi 10 lietuviškų dainų ir sutartinių. Mokėmės iš Artūro Sinkevičiaus ir Inijos Trinkūnienės, o taip pat iš Loretos Sungailienės, ir, kai mes važinėsime po įvairias Lietuvos vietas, mes susitiksime ir su kitais dainininkais, mokysimės naujų dainų, surengsime koncertus, parodysime, ko išmokome.

– Artūras Sinkevičius: Labai geras jausmas būti su šiais svečiais. Man svarbu, kad jie aplamai domisi ir dainuoja, dvasiškai dėl to labai turtingi, nes gauna ne tik savo, bet ir kitų kultūrų palikimą, praturtėja ir praturtina kitus. Aš šiek tiek pavydžiu jiems.

– Inija Trinkūnienė: Kuomet aš savo pažįstamiems arba žurnalistams pasakodavau apie „Willage harmony“, ir tai kad dainininkai iš JAV atvyksta mokytis lietuvių liaudies dainų, visada būdavo perklausiama, ar tai Amerikos lietuviai? Ir kuomet atsakydavome, kad atvyksta nelietuviai, žmonės visi  būdavo labai nustebę: kaip čia šitaip, jie mokysis lietuviškų dainų? Kam jiems to reikia?

Aš manau, kad atsakymą jie galės sužinoti pamatę ir išgirdę jų dainuojamas lietuvių liaudies ir kitų tautų  dainas, koncertuose, į kuriuos mes juos kviečiame.

Koncertų grafikas:

1. Birželio 30 d. 18 val. Valakėlių kultūros centre (Valakėliai, Pasvalio raj.)
2. Liepos 1 d. 19 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Nida).
3. Liepos 2 d. 13 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Klaipėda).
4. Liepos 3 d. 18 val. Žemaitijos nacionaliniame parke (Plateliai).
5. Liepos 4 d. 18 val. prie Stelmužės ąžuolo, bažnyčios (Stelmužė, Zarasų raj.)
6. Liepos 5 d. 17 val. Žiūrų km (Žiūrai, Varėnos raj.)
7. Liepos 6 d. (valanda derinama) Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica 2017 “ (Molėtai)
8. Liepos 7 d. 18 val. A. Ir J. Juškų muziejuje (Vilkija, Jurbarko raj.)
9. Liepos 8 d. 16 val. (valanda derinama) Gyvosios archeologijos dienose Kernavėje (Kernavė, Širvintų raj.)

„Village Harmony“ dainuuoja lietuviškas dainas: