Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.
100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka.
Pasak knygos sudarytojų, nagrinėdami vizijas, kurios neįvyko, žmonių svajones, fantazijas, galime geriau suprasti, kodėl šiandien esame tokie, kokie esame.
Linki knygai virsti vaizdo klipų serija
„Pavadinčiau šią knygą moderniojo lietuvio vadovėliu gimnazijai. Ji parodo, ką žmogaus gyvenime reiškia atskaitos taškas. Daugelis baigę mokyklą pamirštame, koks jis svarbus mūsų gyvenime. Šios šimtas vizijų – tai labai gerai parinktas atskaitos taškas“, – pristatymo renginyje teigė R. Valatka.
Išskirtinį dėmesį apžvalgininkas skyrė knygos stiliui.
„Šios vizijos – labai grakščiai parašytos. Paprastai istorijos profesoriai mažiau nei pusantros valandos nekalba – jiems reikia plačiai pasisakyti. O čia kai kurios vizijos telpa į puslapį. Iš rašymo gyvenantys žmonės žino, kad parašyti gerą trumpą tekstą daug daug sunkiau nei ilgą“, – tikino jis.
Valatka tikisi, kad Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirta knyga neliks tik proginis projektas. Renginio metu apžvalgininkas siūlė vizijas perkelti į jauniems žmonėms itin patrauklų video formatą.
Tarpukariu, sovietmečiu ir šiandien svajojame panašiai
Kalbėdamas apie vizijas, publicistas buvo įsitikinęs: šiandien politikai, bandydami draudimais priversti visuomenę keisti įpročius, įgyvendina komunistų turėtą viziją Lietuvai.
„Ji būtent tokia ir buvo – iš naujo perkurti žmogų, padaryti jį kitokį, priversti, pavyzdžiui, nevalgyti cukraus, o valgyti ką nors kita.
Įdomu, kad keičiasi technologijos, bet žmonės nesikeičia. Visais laikais vizijos iš esmės susijusios su technologijomis, gamtovaizdžiu, architektūros kaita“, – sakė jis.
Valatkai pritarė ir vienas iš knygos sudarytojų Tomas Vaiseta: pasak jo, skaitant įvairiais laikmečiais atsiradusias vizijas Lietuvai, tapo akivaizdu, jog aptariamos temos ir mąstymo principai kartojasi.
„Sovietmečio vizijos buvo labai panašios į tai, kas jau sugalvota tarpukariu. Šeštojo–septintojo dešimtmečių pabaigoje pasaulis ėjo iš proto dėl technologijų ir robotų. Dabar vyksta lygiai tas pats. Modernybėje atrodo, kad žmogus yra „užsiciklinęs rate“, ir nors mums atrodo, kad judame į priekį ir viskas labai greitai keičiasi, bet pažiūrėjus į tarpukario laikotarpį, akivaizdu, kad mąstymo principai labai panašūs“, – kalbėjo T. Vaiseta.
Vis dėlto bent vieną skirtumą minėjo visi renginio dalyviai: tarpukario vizijos – kur kas drąsesnės ir ryškesnės nei pastarojo laikotarpio. R. Valatka pastebėjo, jog, skaitant visas knygoje sudėtas vizijas iš eilės, šis skirtumas labai akivaizdus. Jis teigia, kad taip mums gali atrodyti ir dėl to, jog šios vizijos – labai artimos, pažįstamos, aptaria mūsų laikus.
Knygos sudarytojas Norbertas Černiauskas įsitikinęs, kad tarpukariu, nors gyvenimo sąlygos buvo nepalyginamai sunkesnės už šiandienines, optimizmo vis dėlto buvo daugiau: intelektualai ir kūrėjai svajojo drąsiau ir ateitį matė šviesią.
Knyga atsirado per 5 mėnesius
Trečioji knygos sudarytoja Marija Drėmaitė pasakojo, kad šiam projektui jie turėjo itin mažai laiko – 5 mėnesius. Vis dėlto nė vienas iš 20-ies jaunų istorikų, tyrėjų, pakviestų aprašyti vizijas Lietuvai, neatsisakė, darbą atliko laiku ir tarptautinėje parodoje Lietuvą pristatyti skirta knyga pirmiausia buvo išleista angliškai, o paskui lietuviškai.
Pasak M. Drėmaitės, kūrinyje svarbus ne tik tekstas – kiekvienai vizijai pritaikytos ir specialiai šiai knygai parinktos ar nupieštos iliustracijos, atspindinčios žaismingą, drąsią projekto idėją.
Knygos sudarytojai sakė skyrę daug dėmesio atskirti tikrąsias vizijas nuo vizionieriškumo, kurio Lietuvoje, pasak jų, netrūksta, – ieškojo įvairių sričių profesionalų, kurie iš tiesų domėtųsi aprašoma tema ir neišsižadėtų savo kurtų vizijų.
„Tos vizijos yra apie autorių – nors jose yra tyrimų elementų, bet tai nėra moksliniai darbai. Buvo svarbu, kad vizijas aprašytų žmonės, turintys lakią vaizduotę“, – sakė T. Vaiseta.
