Sekmadienis, 26 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2018 09 02 08:00
1
G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.
Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas), Baltų vienybės dienos proga, bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K. Čiurlionis.Baltų vienybės diena – tai baltiškosios kultūros, mūsų pagarbos praeičiai, valstybės ištakoms atminimas. „Garbinga būti lietuvninku“, prieš daugelį metų rašė vokietis Jurgis Zauerveinas, turėtume didžiuotis būdami baltų palikuoniais. Šimtmečiais kovota už Lietuvą, savą valstybę ir kultūrą. Priešai negalėjo įveikti mūsų jėga. Lietuvių kalba bylojo mūsų Tautos savastį, išskirdama Lietuvos valstybę iš kaimyninių slavų ir germanų kultūrų. Tuomet, dar viduramžiais, neįvertinome baltiškumo svarbos valstybingumui. Ėmėme naudoti svetimas kalbas savo valstybės reikalams. Dėl to lenkų kalba tapo „trojos arkliu“ baltiškoje Lietuvoje.

Dar XVI a. pirmoje pusėje grafas Albertas Goštautas (1480–1539) kalbėjo apie lietuvių kalbą, tikriausiai nujausdamas ir suprasdamas prarandamos baltų valstybės baltiško pagrindo svarbą. A. Goštautas buvo uolus katalikas, didelius turtus aukojęs Bažnyčiai. Kartu neatsižadėjęs senosios baltų kultūros, kaip saito į prigimtines vertybes. Dar likus daugiau kaip pusei amžiaus iki M. Daukšos himno kalbai „Postilės“ pratarmėje, garbus LDK didikas jau rūpinasi lietuvių kalba. Goštautas apgailestavo, kad Vilniaus bažnyčiose per daug įsigali lenkų kalba.

Liubavo dvarą netoli Vilniaus Goštautai valdė jau nuo XV a. pradžios, nuo Alberto senelio Jono Goštauto (gimė apie 1383 m. – mirė prieš 1458 m.), buvusio didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka. J. Goštautas yra ir pirmasis žinomas Liubavo dvaro savininkas, greičiausiai už nuopelnus valstybei dvarą gavęs iš paties kunigaikščio Vytauto. Taigi A. Goštautas jautė Lietuvą: baltiškasis pradas jam atrodė vertas rūpesčio. Deja, išnykus Goštautų giminei, aukščiausio rango didikų, besirūpinančių lietuvių kalba, Lietuvoje nebeatsirado.

Alberto Goštauto „Habdanko“ herbo kopija Liubavo dvaro oficinos muziejinėje ekspozicijoje | G. Karoso nuotr.
Alberto Goštauto „Habdanko“ herbo kopija Liubavo dvaro oficinos muziejinėje ekspozicijoje | G. Karoso nuotr.

Pats Liubavo dvaras greičiausiai susijęs su prūsais, kitais nei latviai mūsų broliais baltais. Nuo germanų užkariavimų kai kurios prūsų gentys traukėsi į Lietuvos gilumą. Lietuviams pavykus sukurti savo valstybę, užuovėją rado ir Gerėjos upės slėnyje įsikūrusiame Liubave. Žodis „liubas“, „šliubas“ iš prūsų kalbos išvertus reiškia „meilė“, „santuoka“. Baltiškoji dermė, kai gyvenimo būdas ir religija – vienas ir tas pats. Tai meilės sinonimai: gyvenamoji vieta, gamta, upė, nešanti gėrį. Tai šalis Lietuva, svetingai priėmusi giminingas gentis, Meilė arba Tėvynė.

Mūsų kultūra tarpsta ant baltiškojo pamato. Krikščionybė atsiskleidžia gražiausiomis spalvomis tuomet, kai yra atvira širdimi priimamas baltiškasis paveldas. Taip, kaip priimame duotybę, kuri yra senesnė už patį priėmėją, kurio pamatai yra ir naujosios Bažnyčios rūmo pagrindas. Per baltiškąją kultūrą krikščionybė tampa artima ir tarnaujančia Lietuvos valstybės stiprinimui.

Alberto Goštauto asmenybę sunku kam nors Lietuvoje prilyginti ar su kuo nors kitu palyginti. Be menkiausios abejonės, Lietuvos didiką, Geranainių grafą A. Goštautą galėtume laikyti svarbiausia XVI a. mūsų šalies figūra, kurios dėka Lietuvoje buvo pradėti kloti tvaraus valstybingumo pamatai – parengtas Pirmasis Lietuvos Statutas. Neeilinis intelektas ir gilios, valstybės egzistencijos esmę užčiuopiančios A. Goštauto įžvalgos lenkė bendras jo amžininkų mąstymo tendencijas bei susiformavusius stereotipus ir turėjo įtakos savarankiškos Lietuvos išsaugojimo vizijos puoselėtojams. A. Goštauto veikla ir pozicija, valstybei įgavus pagreitį ir judant dar glaudesnės unijos su Lenkija link, kone pasiekiant kritinę susinaikinimo ribą, buvo svarbi derybų lyderio estafetę perimantiems kitiems Lietuvos didikams: Mikalojams Radviloms – Juodajam ir Rudajam – ir Jonui Chodkevičiui.

Alberto Goštauto skulptūra | G. Karoso nuotr.
Alberto Goštauto skulptūra | G. Karoso nuotr.

Goštautas rūpinosi svarbiausiu esminiu valstybės identitetu – ne tik teritorijos vientisumu, bet ir lietuvių kalbos platesniu vartojimu, papročių išsaugojimu, dvarų nuosavybės išlaikymu Lietuvos bajorijos nuosavybėje. Grafui Lietuvos valstybės ateities perspektyva buvo nepalyginamai svarbesnė nei jo šeimos asmeninė nauda, todėl, suprasdamas tokių idėjų sklaidos ir šalininkų buvimo reikšmę, kantriai ir diplomatiškai apie tai polemizavo su mūsų šalies kryptimi vis labiau besidairančiais to meto Lenkijos politikais. Tikėtina, kad A. Goštautas anksčiau nei amžininkai įžvelgė, kaip tarpusavyje nedera eiklusis lietuviškas vytis, herbo lauke besidalinantis erdvę su lenkiškuoju stabiliu aštrianagiu sparnuočiu paukščiu, jis, be abejo, matė ir valstybių jungtuvių pasekmes.

Goštautų dvare gimė ir vienas svarbiausių Lietuvos istorijos metraščių – vadinamoji Bychovco kronika. Ypatingą rašto galią ir svarbą istorinei valstybės atminčiai supratusi didi asmenybė išsaugojo ateinančioms kartoms ir šimtmečiams dalį mūsų šalies istorijos. Materialūs Lietuvos turtai vėlesniais laikais, ypač per XVII a. vidurio karus su Maskvos valstybe, nukentėjo, daug kultūros vertybių netekome, tačiau metraštinės istorijos iniciatoriaus Alberto Goštauto ir jo sūnaus Stanislovo dėka turime laiku užrašytą savo šalies istorijos atkarpą. Šis nematerialus, bet fundamentaliai tvirtas rašytinis kultūros pagrindas, kad ir kokios negandos beįvyktų, vėl mums leidžia atstatyti savo valstybės rūmą.

Goštauto asmenybė, nors tikėtina, pats jis tokio tikslo net nesiekė, praturtino mūsų kultūrą talentingo italų renesanso menininko darbu. Vilniaus arkikatedroje, Goštautų šeimos koplyčioje, skulptoriaus Bernardo Zanobijaus Džanočio (Bernardino Zanobi de Giannotis) 1539–1541 m. sukurtame antkapinės plokštės bareljefe matome ypač meistriškai iškaltą paties A. Goštauto figūrą. Šis renesanso šviesos riteris, visą savo gyvenimą nešęs ir po mirties nešantis Lietuvos vėliavą, – tai simboliška ir kartu tikroviška asmenybės metafora. Šarvai, kaip valstybės materija ir teritorija, fiziškai apsaugo nuo pavojų, o riterio galva be šalmo simbolizuoja atvirumą pasauliui. Tvirta riterio stovėsenos poza, tarsi architektūrinės kolonos (Goštautai save kildino iš senovės Kolonų giminės), – ištikimybė Lietuvai ir priesaika kitiems išlaikyti valstybės rūmą stabilų. Vienoje riterio rankoje kardas, o kitoje prie savęs glaudžiama vėliava – įpareigojimas apginti ir nešti besiplaikstančią Lietuvos pažangos vėliavą į ateitį.

Taip susiklostė, kad, nežiūrint negausių išimčių, labiau esame individualistų asmenybių tauta. Kaip žinia, individualistai būna pakankamai vieniši, tačiau jų dėka mūsų valstybė pasiekė neįtikėtinų aukštumų. Asmenybės, kurių įžvalgos aplenkia laiką, visad pasiliks aktualios kaip fundamentali atrama mados ir tendencijų vėjuose besiblaškantiems bei stereotipų šablonuose įstrigusiems politikams. Turiu omenyje 1569 m. Liublino unijos ir 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos kontroversiškumo klausimą bei įtaką mūsų valstybės perspektyvai. A. Goštauto minčių niekad neuždengs laiko dulkės, jos buvo aktualios Lietuvai atgimstant XX a. pradžioje ir po sovietinės okupacijos XX a. paskutinį dešimtmetį, aktualios pasilieka išlaikant savo valstybę dabar – verslo korporacijoms remiant ir madingos globalizacijos idėjoms įgijus neregėtą kultūras niveliuojantį pagreitį.

Įamžinti grafo Alberto Goštauto ir kitų Goštautų šeimos atstovų atminimą – garbinga mūsų pareiga. Visai neseniai Liubavo dvaro sodyboje-muziejuje visuomenei pristatyta dvaro savininkų portretų ekspozicija, prasidedanti A. Goštauto portretu ir įstabiu „Habdanko“ herbo reljefu. Vilniaus rajono savivaldybės taryba istorinį akmenų rieduliais grįstą kelią iš Vilniaus į Liubavo dvaro sodybą, kuriuo kadaise greičiausiai ir keliaudavo šviesos riteriai, pavadino Didikų Goštautų keliu.

Kraujo raudonio spalvos Lietuvos vėliavą su Vyčio atvaizdu ir tautinę trispalvę kaip atgimimo simbolį privalome nešti toliau. Niekas kitas nekurs ir neišsaugos Tėvynės, nes kitų širdyse Lietuva nebus Lietuva.

Dalyvavimas laisvas, registracija – gintaras@karosas.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  2. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  3. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  4. A.Andriušaitis. Ar galima istorinę LDK vėliavą viešajame valstybės gyvenime prilyginti Trispalvei?
  5. Nacionalinei bibliotekai perduotas Lietuvos nacionalinis atlasas
  6. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
  7. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  8. Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą
  9. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  10. Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai
  11. Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
  12. Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos…
  13. Eiliuotas žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  14. Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
  15. Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės
  16. Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“
  17. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
  18. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“
  19. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  20. Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. pagarba says:
    4 metai ago

    Koks įspūdingas straipsnis! Dėkui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

2022 06 21
Taksofonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisveikinta su paskutiniu taksofonu

2022 06 20
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

2022 06 19
Kauno IX forto muziejaus parodos „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais” dalis | 9fortomuziejus.lt nuotr.

J. Survilaitė. A. Koniukovas: pančiai Lietuvai

2022 06 16
Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

2022 06 15
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

2022 06 08
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Didžiausia grėsmė – ne Rusija

2022 06 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?
Įvairenybės

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
Lietuvoje

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Išplėstas nedarbingumo gavėjų ratas

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasariški orai, sportas ir mityba
  • A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Siūloma keisti oro taršos reikalavimus
  • Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1270; komentarų: 22
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 925; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 839; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 701; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 676; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 563; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
4
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo...

Skaityti toliau

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

by Kristina Aleknaitė
2022 06 21
0
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kosmoso pramonė stipriai išaugo. Prie šio augimo prisidėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano...

Skaityti toliau

Atsisveikinta su paskutiniu taksofonu

by Ditė Česėkaitė
2022 06 20
0
Taksofonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Vilniuje vyks „Sveiko maisto šventė“

Vilniuje vyks „Sveiko maisto šventė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai