Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2018-09-02 08:00:13
1
G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.
Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas), Baltų vienybės dienos proga, bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K. Čiurlionis.Baltų vienybės diena – tai baltiškosios kultūros, mūsų pagarbos praeičiai, valstybės ištakoms atminimas. „Garbinga būti lietuvninku“, prieš daugelį metų rašė vokietis Jurgis Zauerveinas, turėtume didžiuotis būdami baltų palikuoniais. Šimtmečiais kovota už Lietuvą, savą valstybę ir kultūrą. Priešai negalėjo įveikti mūsų jėga. Lietuvių kalba bylojo mūsų Tautos savastį, išskirdama Lietuvos valstybę iš kaimyninių slavų ir germanų kultūrų. Tuomet, dar viduramžiais, neįvertinome baltiškumo svarbos valstybingumui. Ėmėme naudoti svetimas kalbas savo valstybės reikalams. Dėl to lenkų kalba tapo „trojos arkliu“ baltiškoje Lietuvoje.

Dar XVI a. pirmoje pusėje grafas Albertas Goštautas (1480–1539) kalbėjo apie lietuvių kalbą, tikriausiai nujausdamas ir suprasdamas prarandamos baltų valstybės baltiško pagrindo svarbą. A. Goštautas buvo uolus katalikas, didelius turtus aukojęs Bažnyčiai. Kartu neatsižadėjęs senosios baltų kultūros, kaip saito į prigimtines vertybes. Dar likus daugiau kaip pusei amžiaus iki M. Daukšos himno kalbai „Postilės“ pratarmėje, garbus LDK didikas jau rūpinasi lietuvių kalba. Goštautas apgailestavo, kad Vilniaus bažnyčiose per daug įsigali lenkų kalba.

Liubavo dvarą netoli Vilniaus Goštautai valdė jau nuo XV a. pradžios, nuo Alberto senelio Jono Goštauto (gimė apie 1383 m. – mirė prieš 1458 m.), buvusio didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka. J. Goštautas yra ir pirmasis žinomas Liubavo dvaro savininkas, greičiausiai už nuopelnus valstybei dvarą gavęs iš paties kunigaikščio Vytauto. Taigi A. Goštautas jautė Lietuvą: baltiškasis pradas jam atrodė vertas rūpesčio. Deja, išnykus Goštautų giminei, aukščiausio rango didikų, besirūpinančių lietuvių kalba, Lietuvoje nebeatsirado.

Alberto Goštauto „Habdanko“ herbo kopija Liubavo dvaro oficinos muziejinėje ekspozicijoje | G. Karoso nuotr.
Alberto Goštauto „Habdanko“ herbo kopija Liubavo dvaro oficinos muziejinėje ekspozicijoje | G. Karoso nuotr.

Pats Liubavo dvaras greičiausiai susijęs su prūsais, kitais nei latviai mūsų broliais baltais. Nuo germanų užkariavimų kai kurios prūsų gentys traukėsi į Lietuvos gilumą. Lietuviams pavykus sukurti savo valstybę, užuovėją rado ir Gerėjos upės slėnyje įsikūrusiame Liubave. Žodis „liubas“, „šliubas“ iš prūsų kalbos išvertus reiškia „meilė“, „santuoka“. Baltiškoji dermė, kai gyvenimo būdas ir religija – vienas ir tas pats. Tai meilės sinonimai: gyvenamoji vieta, gamta, upė, nešanti gėrį. Tai šalis Lietuva, svetingai priėmusi giminingas gentis, Meilė arba Tėvynė.

Mūsų kultūra tarpsta ant baltiškojo pamato. Krikščionybė atsiskleidžia gražiausiomis spalvomis tuomet, kai yra atvira širdimi priimamas baltiškasis paveldas. Taip, kaip priimame duotybę, kuri yra senesnė už patį priėmėją, kurio pamatai yra ir naujosios Bažnyčios rūmo pagrindas. Per baltiškąją kultūrą krikščionybė tampa artima ir tarnaujančia Lietuvos valstybės stiprinimui.

Alberto Goštauto asmenybę sunku kam nors Lietuvoje prilyginti ar su kuo nors kitu palyginti. Be menkiausios abejonės, Lietuvos didiką, Geranainių grafą A. Goštautą galėtume laikyti svarbiausia XVI a. mūsų šalies figūra, kurios dėka Lietuvoje buvo pradėti kloti tvaraus valstybingumo pamatai – parengtas Pirmasis Lietuvos Statutas. Neeilinis intelektas ir gilios, valstybės egzistencijos esmę užčiuopiančios A. Goštauto įžvalgos lenkė bendras jo amžininkų mąstymo tendencijas bei susiformavusius stereotipus ir turėjo įtakos savarankiškos Lietuvos išsaugojimo vizijos puoselėtojams. A. Goštauto veikla ir pozicija, valstybei įgavus pagreitį ir judant dar glaudesnės unijos su Lenkija link, kone pasiekiant kritinę susinaikinimo ribą, buvo svarbi derybų lyderio estafetę perimantiems kitiems Lietuvos didikams: Mikalojams Radviloms – Juodajam ir Rudajam – ir Jonui Chodkevičiui.

Alberto Goštauto skulptūra | G. Karoso nuotr.
Alberto Goštauto skulptūra | G. Karoso nuotr.

Goštautas rūpinosi svarbiausiu esminiu valstybės identitetu – ne tik teritorijos vientisumu, bet ir lietuvių kalbos platesniu vartojimu, papročių išsaugojimu, dvarų nuosavybės išlaikymu Lietuvos bajorijos nuosavybėje. Grafui Lietuvos valstybės ateities perspektyva buvo nepalyginamai svarbesnė nei jo šeimos asmeninė nauda, todėl, suprasdamas tokių idėjų sklaidos ir šalininkų buvimo reikšmę, kantriai ir diplomatiškai apie tai polemizavo su mūsų šalies kryptimi vis labiau besidairančiais to meto Lenkijos politikais. Tikėtina, kad A. Goštautas anksčiau nei amžininkai įžvelgė, kaip tarpusavyje nedera eiklusis lietuviškas vytis, herbo lauke besidalinantis erdvę su lenkiškuoju stabiliu aštrianagiu sparnuočiu paukščiu, jis, be abejo, matė ir valstybių jungtuvių pasekmes.

Goštautų dvare gimė ir vienas svarbiausių Lietuvos istorijos metraščių – vadinamoji Bychovco kronika. Ypatingą rašto galią ir svarbą istorinei valstybės atminčiai supratusi didi asmenybė išsaugojo ateinančioms kartoms ir šimtmečiams dalį mūsų šalies istorijos. Materialūs Lietuvos turtai vėlesniais laikais, ypač per XVII a. vidurio karus su Maskvos valstybe, nukentėjo, daug kultūros vertybių netekome, tačiau metraštinės istorijos iniciatoriaus Alberto Goštauto ir jo sūnaus Stanislovo dėka turime laiku užrašytą savo šalies istorijos atkarpą. Šis nematerialus, bet fundamentaliai tvirtas rašytinis kultūros pagrindas, kad ir kokios negandos beįvyktų, vėl mums leidžia atstatyti savo valstybės rūmą.

Goštauto asmenybė, nors tikėtina, pats jis tokio tikslo net nesiekė, praturtino mūsų kultūrą talentingo italų renesanso menininko darbu. Vilniaus arkikatedroje, Goštautų šeimos koplyčioje, skulptoriaus Bernardo Zanobijaus Džanočio (Bernardino Zanobi de Giannotis) 1539–1541 m. sukurtame antkapinės plokštės bareljefe matome ypač meistriškai iškaltą paties A. Goštauto figūrą. Šis renesanso šviesos riteris, visą savo gyvenimą nešęs ir po mirties nešantis Lietuvos vėliavą, – tai simboliška ir kartu tikroviška asmenybės metafora. Šarvai, kaip valstybės materija ir teritorija, fiziškai apsaugo nuo pavojų, o riterio galva be šalmo simbolizuoja atvirumą pasauliui. Tvirta riterio stovėsenos poza, tarsi architektūrinės kolonos (Goštautai save kildino iš senovės Kolonų giminės), – ištikimybė Lietuvai ir priesaika kitiems išlaikyti valstybės rūmą stabilų. Vienoje riterio rankoje kardas, o kitoje prie savęs glaudžiama vėliava – įpareigojimas apginti ir nešti besiplaikstančią Lietuvos pažangos vėliavą į ateitį.

Taip susiklostė, kad, nežiūrint negausių išimčių, labiau esame individualistų asmenybių tauta. Kaip žinia, individualistai būna pakankamai vieniši, tačiau jų dėka mūsų valstybė pasiekė neįtikėtinų aukštumų. Asmenybės, kurių įžvalgos aplenkia laiką, visad pasiliks aktualios kaip fundamentali atrama mados ir tendencijų vėjuose besiblaškantiems bei stereotipų šablonuose įstrigusiems politikams. Turiu omenyje 1569 m. Liublino unijos ir 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos kontroversiškumo klausimą bei įtaką mūsų valstybės perspektyvai. A. Goštauto minčių niekad neuždengs laiko dulkės, jos buvo aktualios Lietuvai atgimstant XX a. pradžioje ir po sovietinės okupacijos XX a. paskutinį dešimtmetį, aktualios pasilieka išlaikant savo valstybę dabar – verslo korporacijoms remiant ir madingos globalizacijos idėjoms įgijus neregėtą kultūras niveliuojantį pagreitį.

Įamžinti grafo Alberto Goštauto ir kitų Goštautų šeimos atstovų atminimą – garbinga mūsų pareiga. Visai neseniai Liubavo dvaro sodyboje-muziejuje visuomenei pristatyta dvaro savininkų portretų ekspozicija, prasidedanti A. Goštauto portretu ir įstabiu „Habdanko“ herbo reljefu. Vilniaus rajono savivaldybės taryba istorinį akmenų rieduliais grįstą kelią iš Vilniaus į Liubavo dvaro sodybą, kuriuo kadaise greičiausiai ir keliaudavo šviesos riteriai, pavadino Didikų Goštautų keliu.

Kraujo raudonio spalvos Lietuvos vėliavą su Vyčio atvaizdu ir tautinę trispalvę kaip atgimimo simbolį privalome nešti toliau. Niekas kitas nekurs ir neišsaugos Tėvynės, nes kitų širdyse Lietuva nebus Lietuva.

Dalyvavimas laisvas, registracija – gintaras@karosas.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  2. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  3. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  4. A.Andriušaitis. Ar galima istorinę LDK vėliavą viešajame valstybės gyvenime prilyginti Trispalvei?
  5. Nacionalinei bibliotekai perduotas Lietuvos nacionalinis atlasas
  6. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
  7. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  8. Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą
  9. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  10. Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai
  11. Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
  12. Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos…
  13. Eiliuotas žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  14. Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
  15. Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. pagarba says:
    4 metai ago

    Koks įspūdingas straipsnis! Dėkui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

2023 03 24
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
0
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
10
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a) vyks knygos „Jonas Karolis...

Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
14
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

Kovo 17 d. Seime per Vyriausybės valandą Seimo narys Stasys Tumėnas antrą kartą pasiteiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Vilniuje vyks „Sveiko maisto šventė“

Vilniuje vyks „Sveiko maisto šventė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai