Vystyti verslą užsienyje verslininkams trukdo lietuviški įmonių pavadinimai? (8)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas nelietuviškų įrašų apsuptyje | S. Paškevičiaus nuotr.

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas nelietuviškų įrašų apsuptyje | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.

Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad užsienyje dirbančioms Lietuvos įmonėms lietuviškais pavadinimais yra „sudėtingiau konkuruoti ir įeiti į naujas rinkas“. Esą dėl sunkiai suprantamo pavadinimo nepatogumų yra patyrę „Birštono mineraliniai vandenys“ ir „Žemaitijos pienas“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusios Ūkio ministerijos) įmonių skyriaus vedėja Rūta Jovaišienė atviravo, kad verslininkai ir dabar sugalvoja visokių būdų, kaip lietuviškas įmones galima įteisinti nelietuviškais vardais. Ministerijos valdininkė aiškino, kad verslui trūksta tik 3-jų raidžių: w, q ir x…

Klausymuose dalyvavę visuomenės atstovai tikino, kad leidimas įmonėms vadintis nelietuviškais vardais ir nelietuviškų rašmenų naudojimas nuskurdintų lietuvių kalbą. Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys, įmonės „MK laivyba“ savininkas Mindaugas Karalius teigė seniai dirbantis tarptautinėje rinkoje ir dėl bendrovės lietuviško pavadinimo jokių bėdų nepatyręs. Pasak jo, lietuvių kalba yra tokia pat verslo kalba kaip ir anglų, „Nereikia manyti, kad ji nėra atpažįstama“, – sakė M. Karalius.

Pagal dabar galiojančią tvarką Lietuvos juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tiktai valstybine kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms bei įstaigoms leidžiama naudoti pavadinimus ir užsienio kalba.

ŪM stumiamiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams Seimas jau yra pritaręs po pateikimo pernai lapkritį. Neigiamą išvadą dėl šių teisės aktų pakeitimų pernai metų pabaigoje yra priėmęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, pastabų yra pateikęs Seimo Teisės departamentas. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat neskubėjo pritari šiems siūlymams, tad ir buvo padaryta 2-jų savaičių pertrauka ir surengti vieši klausymai.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl šių siūlymų ketina apsispręsti sausio 9 d. 10 val. posėdyje.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: