Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.
Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad užsienyje dirbančioms Lietuvos įmonėms lietuviškais pavadinimais yra „sudėtingiau konkuruoti ir įeiti į naujas rinkas“. Esą dėl sunkiai suprantamo pavadinimo nepatogumų yra patyrę „Birštono mineraliniai vandenys“ ir „Žemaitijos pienas“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusios Ūkio ministerijos) įmonių skyriaus vedėja Rūta Jovaišienė atviravo, kad verslininkai ir dabar sugalvoja visokių būdų, kaip lietuviškas įmones galima įteisinti nelietuviškais vardais. Ministerijos valdininkė aiškino, kad verslui trūksta tik 3-jų raidžių: w, q ir x…
Klausymuose dalyvavę visuomenės atstovai tikino, kad leidimas įmonėms vadintis nelietuviškais vardais ir nelietuviškų rašmenų naudojimas nuskurdintų lietuvių kalbą. Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys, įmonės „MK laivyba“ savininkas Mindaugas Karalius teigė seniai dirbantis tarptautinėje rinkoje ir dėl bendrovės lietuviško pavadinimo jokių bėdų nepatyręs. Pasak jo, lietuvių kalba yra tokia pat verslo kalba kaip ir anglų, „Nereikia manyti, kad ji nėra atpažįstama“, – sakė M. Karalius.
Pagal dabar galiojančią tvarką Lietuvos juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tiktai valstybine kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms bei įstaigoms leidžiama naudoti pavadinimus ir užsienio kalba.
ŪM stumiamiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams Seimas jau yra pritaręs po pateikimo pernai lapkritį. Neigiamą išvadą dėl šių teisės aktų pakeitimų pernai metų pabaigoje yra priėmęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, pastabų yra pateikęs Seimo Teisės departamentas. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat neskubėjo pritari šiems siūlymams, tad ir buvo padaryta 2-jų savaičių pertrauka ir surengti vieši klausymai.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl šių siūlymų ketina apsispręsti sausio 9 d. 10 val. posėdyje.
Susiję straipsniai:
- D. Razauskas. Įmonių pavadinimai: Lietuva trukdo sėkmingam verslui?
- Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video)
- Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui?
- Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų
- Sėkmingiausiems verslininkams įteikti „Baltic Management Institute“ apdovanojimai
- Vyriausybė pritarė siūlymui, kuris leistų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis
- Keisis dviejų ministerijų pavadinimai
- Rugpjūtį VLKK konsultantai įvertino 1735 įmonių pavadinimus
- M. Karalius. Atviras laiškas. „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“
- P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys
- Kultūros ministerija nepritaria nelietuviškiems įmonių pavadinimams
- Lietuvos regionų mažųjų ir vidutinių įmonių naujoviškumui didinti ES skyrė 34 mln. eurų
- Verslūs jaunuoliai šiemet suskubo steigti nuosavą verslą
- Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą
- „Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke
- P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais?
- TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams
- „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
- Teisės aktai gina piliečių teisę suprasti pavadinimus (video)
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
- Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
- Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį
- A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
- „Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais
- Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
- Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai
Keista…
Kažkodėl skandinavų verslui netrukdo. Jie drąsiai rašo viską savo raštu. Nuotraukose mačiau net ir „Maksima”, nors tai ir tarptautinis žodis. Ir nieko. Mokantys lotynų abėcėlę laisvai supranta, kas iškaboje užrašyta :).
Beje, tokiais pareiškimais verslas kaišioja pagalius vaicekauskienėms į ratus, teigiančioms, jog visur yra toks liberazmas, taip niekas nieko nereguliuoja, tokia palaida bala, kad iš viso neaišku, kuo jų parlamentai užsiima…
O mūsų verslui nešauna į galvą, jog ne mūsų abėcėlė trukdo (jei iš tiesų patiria trukdžių!), o gal pats paprasčiausias savo rinkos gynimas nuo perteklinės konkurencijos? Jog jie siekia palankiausių sąlygų SAVO verslui (mažinti konkurenciją, nemažinti kainų, nes biudžetas nukenčia…), ir tik teoriškai yra svetimiems liberalūs ir tolerantiški? Na, o netolerancijai pridengti ir tokia priekabė tinka :). (Nors… gal ir kyšio laukia).
Arba mūsų verslą užsienyje kankina nevisavertiškumo kompleksas, todėl savininkai siekia taip „ištirpti” svetimoje aplinkoje, pasislėpti po „saviškio” kauke. Panašiai, kaip tarpukariu okupuotose teritorijose gyvenę tuteišiai, neatlaikę ateivės spaudimo, irgi bandę ištirpti, neužkliūti. O mūsų kietuolis verslas svetur išvykęs irgi tuteišėja?
Toks pats ir verslininkas, jei savo kalbos abėcėlė tave paralyžiuoja. Yra paprastas sprendimas – jei pats negali, kreipkis į žodyno ar vardyno specialistus lituanistus. Jie ras pavadinimui skambų lietuvišką žodį be lietuviškų diakritikų. Tada tamsta pamatysi, ar iš tiesų lietuvių k. užsienyje trukdo 🙂 Ar tamsti tik nori savo bėdas lietuviu k. abėcėlei permesti?
Čia šiaip, dėl „džouko” – apie įmones „komercine abėcėle”, angliškais pavadinimais.
Kai buvo nustatyta, kam (ne)leistina, pas mus (ir kt. ES) įsigyti Vakarų šalyje NT, Kremliaus veikėjai prikūrė įmonių Vakaruose, ofšoruose angliškais pavadinimais. – Joms registruoti puikiai pasitarnavo ir Vakarų šalių jų naujoji išeivija. Todėl Kremlius patogiai ir saugiai veikia ne iš RU, o iš Vakarų, iš jų panosės – pristeigė įmonių, prisipirko NT strateginėse vietose.
Kad ir tas, prie Šiaulių oro uosto norėjęs atidaryti savo „kosminio transporto” įmonę. O Kremlius „niekuo dėtas”, „neturi su tuo nieko bendra”.
Nepirkime prekių ir paslaugų iš įmonių turinčių ne lietuviškus pavadinimus ar ne lietuviškas raides ir padarysime joms didesnius nuostolius nei jie gautų užsienyje pelną turėdami ne lietuviškus pavadinimus ar ne lietuviškas raides.
Blogam šokėjui ir … maišo. Tojotai vardas kitur netrukdo.
Pasimokę iš senų įmonių, kurios gerbia, todėl saugosi pažeisti šalių, kuriose numato kurtis, įstatymus, matytume, kad jos nesikėsina tų šalių abėcėlių žaginti. Tokios įmonės susikuria įmonių vardus be raidžių, kurias turi ne visos Europos šalys.
Štai, JYSK yra vienos Danijos tarmės pavadinimas, įmonės vardas IKEA sukurtas iš pirmųjų asmenvardžių raidžių. Turime Lietuvoje įmonių PIGU, GAUSA ir pan. – jos savo pavadinimu nė vienoje Vakarų šalyje neužkliūtų. Ne visur skambėtų, kaip lietuviškai, tačiau nereikia siekti aukščiau kitų šokti. Minėtų milžinių JYSK ir IKEA vardą įv. šalyse irgi ne vienodai taria. Tačiau ir angliškai užrašytą žodį kiekvienoje šalyje kitaip taria, kitaip kirčiuoja. Tai ką pasieksi, spjaudamas ant savo šalies kalbos ir abėcėlės, išskyrus patenkinęs savo tuštybę, kylančią iš nepakankamo išprusimo.
Pagaliau yra ir kitas kelias – pagrindinė („motininė”) įmonė lietuvišku vardu, o užsienio padaliniams („dukterinėms”) – užsienio k. Todėl tas komercinės „abėcėlės” stūmimas per visas angas, su niekuo nesiskaitant, per visų galvas, niekaip negali būti pateisinamas – nei lietuviškų įmonių pavadinimuose, nei, ko slapčia tikimasi, LT pasų asmenvardžiuose. Reikia tik atsikratyti nelogiškų mitų, kurių pripūtė ponios su svečių šalių diplomais, aiškindamos, kaip kitur gerai, kur lietuviškos abėcėlės nėra.
Liberalams labai trukdo lietuvių kalba. Pavadinimai – antras mėginimas jos atsisakyti (po asmenvardžių rašymo pasuose). Bet valstybė neturi leisti, kad lietuvių kalba būtų stumiama iš viešojo gyvenimo. Ne-tu-ri.
Nesiginčykit, tikrai trukdo!
Viarslinykas tikėjosi, kad užsienio šalyse išskėstomis rankomis laukia konkuruosiančių ateivių, tad jis per 2-3 metus mažiausiai kaip Bilas Geicas pelno turės… Nepavyko. Tada jo pilkosios ląstelės susirūpino, kas čia jam koją kiša. Iš visų į galvą atėjusių minčių atsirinko pačią patikimiausią, tskant, logiškiausią… 🙂 Reikia paskelbti LK abėcėlę nusikalstama, gal net hibridinio karo prieš LT vIArslo sėkmę užsienyje gYnklu!
Ačiū Dievui, pagaliau patikimą ir suprantantį VLKK vadą turime! Jam padedant, LK abėcėlė bus išmesta ten, kur jai ir priklauso būti!
Man patinka – ŪKIO min-ja ėmėsi tvarkyti kalbos ūkį.
Gal naikinkime ir ŠMM, ir KM? Vyriausiasis šalies ūkininkas – visų šių sričių kompetentingiausias specialistas – apsisuks su šluota, ir bus tvarka!