Pirmadienis, 28 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Vyriausybė pritarė siūlymui, kuris leistų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis

www.alkas.lt
2017-09-27 16:15:47
113
PERŽIŪROS
15
Vyriausybė pritarė siūlymui, kuris leistų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

„Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenamiir suprantami tarptautinėje rinkoje“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Mindaugas_Sinkevičius_wikipedija.org
Mindaugas Sinkevičius | wikipedija.org nuotr.

Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neleidžia sudaryti įmonių pavadinimų užsienio kalba, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmonėmis, sudaromus pavadinimus.

Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos nėra suderintos tarpusavyje, nes tik Civiliniame kodekse nustatyta, kad juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmone, pavadinimas gali būti sudaromas užsienio kalba.

Valstybinės kalbos įstatyme tokios išimties nėra nustatyta.

„ Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pakeitimai užtikrins lygiateisiškumo principą ir suvienodins teisės aktų nuostatas, įteisins aiškų ir nedviprasmišką reguliavimą.“ – nusprendė vyriausybės atstovai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių literatūra žavi užsienio skaitytojus
  2. Specialistus iš užsienio bus galima įdarbinti lengviau
  3. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  4. Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia, kad lietuvių kalbai būtų pripažintas užsienio kalbos statusas JAV (audio)
  5. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  6. Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą
  7. Lituanistai: Ar jau siekiama dvikalbystės įteisinimo Lietuvoje?
  8. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  9. D.Grybauskaitė paskelbė į ministro pirmininko pareigas teikianti A.Butkevičių (video)
  10. J.Razma: Ūkio ministrė pareiškė panieką lietuvių kalbai ir susijusiems įstatymams
  11. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  12. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  13. Vyriausybėje aptartas pasiruošimas priimti karo pabėgėlius
  14. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?
  15. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. AŠ says:
    9 metai ago

    Parsidavėliai. Nors tai tik fakto įtvirtinimas – jau daugybę metų kas nori, tas užregistruoja pavadinimus kokia tik nori kalba.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Keisti pasikartojimai – MAŽARAŠČIAI anglų prekijai, keliaudami ir piršdami pasauliui savo prekes, iš savo neišsilavinimo bruko visiems savo tuomet dar neregistruotus prekės ženklus (dažniausiai savo pavardes ar tiesiog parduodamų daiktų pavadinimą) ,
      gi mūsų diplomuoti, tačiau taip ir neišlavinti MAŽARAŠČIAI veikia priešingai – užuot savo kalbą pasaulyje platinę, svetimas kalbas į mūsų žemes velka, primeta savo valią visai tautai…

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    9 metai ago

    Valstybinės kalbos įstatyme neturi būti nieko keičiama!
    Jame viskas gerai, nieko netrūksta ir niekam nekliudo, todėl te nedrįsta nagų kišti.
    Situacijose, kai tenka įterpti svetimkalbį žodį iškabose, pavadinimuose, dokumentuose, vadovaujamasi savo šalies įstatymais ir tarptautiniais susitarimais, taisyklėmis, kaip tai praktiškai įgyvendinama, kad ir tarptautinių susitarimų ir taisyklių nepažeistumei, bet ir savo kalbos nenužemintumei. Juolab, jei tavo kalba ne hibridinė naujagimė, o viena iš seniausių pasaulio kalbų… Juk pastaroji aplinkybė uždeda ir didžiulę atsakomybę, nes tokios vertės paveldas priklauso jau ne tik mums, bet ir pasaulio paveldui.

    Žinoma, SUKČIAI neieško dorų kelių, jiems taisyklės tik tam ir reikalingos, kad jas kuo gudriau apeitų, o vėliau net virpėtų nuo patiriamo malonumo, kad ir čia pasisekė apsukti.
    Pagal tarptautines taisykles iš svetimų kalbų neverčiami:
    – lotyniški žodžiai (nes dar neseniai buvo įprasta, kad išsilavinęs žmogus moka lotynų k.),
    – įmonių pavadinimuose neliečiami registruoti SVETIMŲ šalių SVETIMKALBIAI prekių ir įmonių ženklai.

    Tačiau tai, kad tu jų neverti, nereiškia, jog turi teisę ignoruoti šalies, kurioje veikia UŽSIENYJE registruota UŽSIENIEČIŲ įmonė (ar parduodamos jos prekės), valstybinę kalbą ir tautą, kurios žemėje tu verslauji!
    Pasistatęs čia savo parduotuvę, tu ŠIAI tautai nori parduoti savo prekes, iš jų kišenių nori pinigus išvilioti? Tai TAVE įpareigoja mokytis šios tautos kalbos, o ne šią tautą versti tavosios mokytis! (Nebent tavo „brendas” – chamizmas, pareinantis dar iš kolonijų patirties – tačiau principingas įstatymų vykdymas tai lengvai sutvarko.)
    Jeigu iškaboje vaizduoji registruotą savo prekės ženklą ar įmonės pavadinimą, tai joje turi būti ir paaiškinimas ŠIOS šalies kalba, kas tai per įstaiga – vaistinė, arklidė, parduotuvė, pirtis, statistikos ar kt. įmonė ir t.t. Ir jokie pasiteisinimai, kad tai „pasaulinio garso” ženklas čia negalioja. Žmonės turi reikšmingesnių užsiėmimų, negu prekių ženklus studijuoti, mintinai kalti, kas yra kas. Todėl paaiškinimas, kuo prekiauji, ką veiki – tik tavo paties labui, rodo tavo kultūrą ir pagarbą.

    O dėl mūsų mūsų įmonių, tarptautinių renginių, varžybų, festivalių, tai tvarka ta pati – naudokis PAANTRAŠTĖMIS, registruok jas, platink pasaulyje SAVO TAUTINĮ prekės ar renginio ženklą, kad jis taptų žinomas suinteresuotiems – o paantraštėje paaiškink kalba publikos, kuriai skiri. Kabo visame mieste plakatai, transparantai, šviesos reklamos svetimomis kalbomis, o tu net neįtari, jog tai MŪSŲ renginys, kad galime didžiuotis, nes mūsų šaunuoliai štai taip viską sutvarko…
    Tai, kad tavo įmonė tiekia prekes ar paslaugas visoje Europoje ar visame pasaulyje, nesuteikia tau teisės nesilaikyti SAVO šalies valstybinės kalbos taisyklių! O jei nesi pašluostė, tai ir SAVIGARBA neturi to leisti! Turėtum pats jausti vidinį poreikį per savo įmonės ar prekės pavadinimą, iškalbą pažindinti pasaulį su Lietuva. Pasirausk Didžiajame LK žodyne (ar kito paprašyk) ir tikrai rasi skambių, grafiškai dailiai atrodančių žodžių, kurie labiau sudomins, nei visiems įsiėdusi komercinė anglų kalba.
    Taigi, ponas ministras įlindo į svetimą daržą ir iš savo labai vidutinio šios srities išmanymo „sutvarkė” lietuvių k. pagal save a la „demokratiškai” – sveikinu, kad ministru„ ant Lietuvos” tapti labai paprasta, bet kuri trim kryžiukais pasirašanti virėja gali… 🙂
    RAŠTINGAI susitvarkyk su savo įmonės ar prekės vardu, ir nereiks lyg vagiui lėkti svetur registruotis.

    Taigi, puolimas prieš Valstybinę kalbą plečiasi, ir malkas į šį žaizdrą mėto savų rankos – tų, katrų Tėvynė , tauta ir Konstitucija – banknotas.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      9 metai ago

      Puikus komentaras! Beje, labai taikliai pastebėta apie savigarbą. Čia esminis dalykas: vis tie “progresyvai” yra sunkios nepilnavertiškumo formos kamuojami ligoniai – lygiai tokie patys, kaip ir jų “proto bei dvasios broliai”, pilvais šliaužioję prieš sovietų okupantus ir bandę aniems įsiteikti viską “rusindami”. Tik šitie dvasios ubagai ne “rusina”, o “anglina” – bet tai vienintelis skirtumas. Ir jų “argumentai”, kad “vargšai užsieniečiai neįstengs perskaityti” – grynas idiotizmas. Kad būtų aiškiau, kokias nesąmones peza šis ministro karikatūra, pakeiskime lietuviškų įmonių pavadinimus lietuviškomis pavardėmis (juk irgi gali būti “barjeras”):
      „Vis daugiau žmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudarytos asmenų pavardės yra sunkiau suprantamos, atpažįstamos užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad kokios nors ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudarytos lietuvių pavardės bus lengviau įsimenamos ir suprantamos tarptautinėje rinkoje“. Na, ar gi ne puikus “argumentas”, kuriuo remiantis galima visas Lietuvos piliečių pavardes perrašyti pagal kokį nors ICAO standartą (o gal ir apskritai kaip nors į anglų kalbą išversti ar šiaip “suanglinti”? Pvz. vietoj kažkokio sunkiai perprantamo “Mindaugas Sinkevičius” galėtų būti “Sinking Mind”. Sakyčiau, netgi labai progresyvu ir tarptautiška. 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        9 metai ago

        + + + !

        Atsakyti
  3. Albinas Vaškevičius says:
    9 metai ago

    Jeigu man paskambina iš įmonės nelietuvišku pavadinimu aš jiems atsakau: Kadangi Jūsų įmonės pavadinimas nelietuviškas, aš su Jumis nekalbėsiu.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Oho! Man į galvą neateitų. Va čia tai aš suprantu. Juk tai labai drąsu, taip savo duonos kąsniu rizikuojama. Sveikinu! Laikotės savo principo ir savo supratimo:
      Tautos išlikimo formulė I = (ŽMONĖS + KALBA + ŽEMĖ + PAPROČIAI) x ISTORIJA

      Atsakyti
  4. jo says:
    9 metai ago

    todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse.

    Sinkevičius netgi kažkokią keistą logiką pabandė išvedžioti aiškindamas kodėl lietuvių kalba neva sudaro barjerus plėtrai: pasak jo, todėl, kad daug įmonių (dar be šio siūlymo įgyvendinimo) vykdo veiklą užsienyje…
    Lietuvoje šis sukvailėjimas labai senas, šimtus metų kompleksuojame dėl savo kalbos, tikėjome, kad ir melstis reikia lenkiškai, nes sakė, lietuviškai Dievas nesupras…
    Dar 1599m. Mikalojus Daukša matė šią Lietuvos problemą („Peikiu tik apleidžiančius, paniekinančius ir beveik visai atmetančius savąją lietuvių kalbą. O Dieve, duok kad kada nors apsižiūrėtume ir iš tos miego ligos pabustume.“) ir apie tai rašė:

    „Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba. Tąja kalba paprastai yra rašomi įstatymai, jąja leidžiama tautos istorija, savi ir svetimų tautų veikalai, jąja aptariami valstybės reikalai, atliekami visi reikalai bažnyčioje, tarnyboje ir namuose. Pati prigimtis to moko, nes kiekvienas iš motinos paveldi polinkį savo gimtajai kalbai vartoti, išlaikyti ir skleisti.“
    „Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      9 metai ago

      Išankstiniai rinkimai (jei), ką pakeis?

      O tokie užmirštieji Lietuvos vedliai kaip Vytenis (imperatorius, žemių plėtrą įtvirtinęs)
      ar A. Smetonos aplinka, mat Smetona pats vien dėstytojas, patikimas visuomeninikas-politikas
      (prezidentinė aplinka), Lietuvos Ūkį iškėlęs, “diktatūriškai” išlaikęs, išugdės ir iki lenkų, vokiečių,
      sovietų ultimatumų i š u g d ę s, – ką mums sakę n u t y l i m o j e ir LRT “bumblauskiškai-bonifaciškai”
      slopinamoje Lietuvos istorijoje.

      Nusikaltimas po nusikaltimo, be atsakomybės. neatsako net nei vienas LRT tarybą, ar pareigūnus skirianys
      – tai gal, vėl diktat-monarchija atgaivins (po Sąjūdžio)?

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Geriausias atsakymas „profesionalui” Sinkevičiui –
      D. BRITANIJOS PREKYBOS RŪMŲ Vilniuje vado (anglo!) LRyto TV Žeimelytės laidoje išreikštas
      nusistebėjimas ar net ir gražiai užslėpta pašaipa apie mūsų iškabas ir įmonių vardus NE SAVO kalba –
      kiek anglų per dieną praeina jūsų gatvėmis? O kiek lietuvių? Tai kodėl jūs NE SAVIEMS, o SVETIMIEMS PATAIKAUJATE?
      Jau kuo kuo, bet nemokėjimu prekiauti bei verslauti Anglijos neapkaltinsi 🙂

      Atsakyti
      • Pikc says:
        9 metai ago

        10 balų! 🙂

        Atsakyti
  5. Kiemsargis says:
    9 metai ago

    S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Pala, pala – o kas čia delsia, kas sumaištį kelia?
      Ar ne pats premjeras su 2K+LG+70 „profesionalų” visą gaišatį kelia ir brangų laiką tuščiai švaisto? Beje, demonstruodamas visišką šio reikalo padarinių neišmanymą? Kodėl jie šoko prieš DVIKALBĮ pasą nelietuviškoms pavardėms, lyg širšių puolami?
      Kam gadina biznį GERESNIS, KOKYBIŠKESNIS, PASO TURĖTOJAMS NAUDINGESNIS variantas?
      Ir – KATRAI valstybei didėja finansinė žalia? Ar baigiasi PL lietuvių papirkinėjimui skiriamas fondas, ar iš premjero reikalaujama dar didesnį Vilniaus gabalą kaimynams padovanoti, kurį pas save jie skelbs kaip „grąžintą”?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        9 metai ago

        Oi, ofšem pšeprašam, turėjau galvoje pavardes, tačiau
        kas trukdo spręsti šį reikalą? Pasiklausk ne šiaip „entuziastų”, o specialių sričių išsilavinimą turinčių, kaip klasikinė Europos raštvedyba ir tarptautiniai teisiniai susitarimai reglamentuoja tuos reikalus. Tų, kieno stuburas iš aukso monetų surinktas, klausti nedera – tą ir premjerai turėtų žinoti. Tačiau net ir komersantai ne visi yra savigarbą praradę.

        Atsakyti
  6. Gintas says:
    9 metai ago

    Vyriausybės siūlyme kalbama apie lotyniškus rašmenis. Betgi lotyniškiems rašmenims priklauso ne tik q, w, ir x, bet ir daugybė kitų raidžių, pvz,, ä, å, æ, ą, č..,, Kita vertus, raidės w nėra lotynų kalbos abėcėlėje. Čekų, estų, latvių, slovėnų ir kai kurių kitų Europos kalbų abėcėlėse nėra nė vienos siūlomos raidės. Visos trys yra anglų kalbos abėcėlėje. Daiktus derėtų vadinti tikraisiais vardais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus kongresų centras
Lietuvoje

Pasirašyta Vilniaus kongresų centro projektavimo sutartis 

2026 09 28
Atšvaitų tvirtinimas
Lietuvoje

Bus vertinama laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų Lietuvos keliuose nauda

2026 09 28
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema
Lietuvoje

Bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

2026 09 28
Darbas
Lietuvoje

Nuo lapkričio 1-osios – pokyčiai Darbo kodekse

2026 09 28
Kelias
Lietuvoje

Atnaujintame „Via Baltica“ ruože planuojama įdiegti išmaniąsias greičio valdymo ir eismo stebėjimo sistemas

2026 09 28
Atliekos
Lietuvoje

 Prokuratūra įpareigojo STT iš naujo vertinti atliekų krizės Vilniuje aplinkybes

2026 09 28
Dviračių gatvė | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Už lenkimą dviračių gatvėje svarstoma švelninti atsakomybę

2026 09 28
Ličio baterijos
Gamta ir ekologija

Ministerija primena apie būtinybę rūšiuoti ličio baterijas

2026 09 28
Pinigai
Lietuvoje

Apklausa: kas lietuviams suteikia didžiausią finansinę ramybę

2026 09 27
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo rūmai ir branduolinio ginklo dislokavimą vaizduojanti karinė technika
Pilietinė visuomenė

Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas

2026 09 26
Aktyvūs ir sveiki vyresnio amžiaus žmonės gamtoje – ilgaamžiškumo simbolis
Gamta ir žmogus

Kaune – vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo programa

2026 09 26
Asociatyvi protesto prieš masinę imigraciją Vinco Kudirkos aikštėje iliustracija
Pilietinė visuomenė

Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

2026 09 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Perlų pėdsakais: nuo Vytauto Didžiojo iki šių dienų
  • lokysKLL apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  • Kažin apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasirašyta Vilniaus kongresų centro projektavimo sutartis 
  • Bus vertinama laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų Lietuvos keliuose nauda
  • Bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema
  • Nuo lapkričio 1-osios – pokyčiai Darbo kodekse

Kiti Straipsniai

Rodūnės krašto mokytojai 1931 m. Plikiuose

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (III)

2026 09 28
Valdas Rakutis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdyje

V. Rakutis. Asmenvardžiai dokumentuose: siūlome vieną bendrą taisyklę visiems

2026 09 25
Lietuvių kalbos rašytinis paveldas ir šiuolaikinės dirbtinio intelekto technologijos

Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?

2026 09 24
Mindaugas Sinkevičius | lrv.lr nuotr.

Ministro pirmininko teigimu, Valstybės rezervui būtina plėtra

2026 09 23
Arvydas Juozaitis koliaže Kauno ir Vilniaus temos fone

A. Juozaitis. Alfredo Bumblausko žemaitiškas užsispyrimas

2026 09 21
Vytautas Liudas Dailidka ir Zigmas Zinkevičius Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje 2011 m.

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias (II)

2026 09 21
Sofija Kaniauskaitė su kolege KTU įvadinės savaitės metu

Tarp Lietuvos, Šiaurės Airijos ir Kroatijos – Sofijos istorija: „Visada save laikiau lietuve“

2026 09 20
Audrius Valotka konferencijoje „Asmenvardžių rašyba asmens dokumentuose: „Ar formuosime lietuvių kalbą gerbiančią politiką?“ Seime 2026-09-14

A. Valotka. Naujoji graždanka

2026 09 18
JAV viceprezidentas Dž. D. Vensas renginyje Budapešte

V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos

2026 09 18
Lietuvos pasas, asmens dokumentas su pavarde Ławcewicz, Seimas ir Lietuvos bei Lenkijos simboliai

J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

2026 09 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Perlų pėdsakais: nuo Vytauto Didžiojo iki šių dienų
  • lokysKLL apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  • Kažin apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Ogi apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (III)
Kitas straipsnis
Vakaras Degaičių parke (nuotraukos)

Vakaras Degaičių parke (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai