Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) gruodžio 12 d. posėdyje apsvarstė Įstatymo Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos Nr. VIII-1021 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1052.
Minint 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 50-ąsias metines, 1999 m. sausio 12 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021. Šiame įstatyme numatytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos (toliau – Deklaracija) teisinis statusas Lietuvos teisinėje sistemoje.
Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 2–22 d. priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio kaip visuotino organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Deklaracija vainikavo Lietuvos laisvės kovotojų veiklą steigiant ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, kuriant pasipriešinimo politinę ir karinę vadovybę.
2019 m. bus švenčiamas Deklaracijos pasirašymo 70-metis. Šia proga siūloma 2019-uosius paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais. Tokiu būdu būtų aktualizuota partizaninio pasipriešinimo kovų istorija, jaunimui skleidžiama žinia apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį.
Svarstomu įstatymo projektu siūloma numatyti, kad minint visas reikšmingas Deklaracijos pasirašymo sukaktis, Vyriausybė būtų įpareigota parengti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio minėjimo veiksmų planą ir valstybės biudžete numatyti lėšas parengtam veiksmų planui įgyvendinti. Jeigu Seime bus pritarta ŽTK patobulintam įstatymo projektui, reikšmingomis laikomos sukaktys būtų: iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai.“
Komitetas pritarė įstatymo projektui.
Susiję straipsniai:
- Vyks mokslinis-praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“
- L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos)
- Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“
- V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
- Dėl partizanų prilyginimo teroristams siūloma atleisti D. Udrį iš „Go Vilniaus“ vadovo pareigų
- Istorija tai ne eksponatas po stiklu
- Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija
- Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
- P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos)
- A. Juzėnas: Anuomet atidavėme Lietuvą be kovos, be šūvio (video)
- V. Kubertavičius. Okupacija iš arti. Liudijimas
- V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
- Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
- Drapakampio miške bus pašventinta partizanų slaptavietė
- Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
- Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)
- Punske vyks Lietuvos partizanų J. Krikščiūno-Rimvydo ir V. Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas (dienotvarkė, video)
- Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti
- V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį
- R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
- Ginkluotu žygiu pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos)
- JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą
- Baigtas viešinti KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas
- A. Ruginis. Žemalės krašto partizanai
- K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
- Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)
- Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose
Štai kaip antikonstitucinio seimo komunistuojančios partinės gaujos sugalvojo pasityčioti iš miško brolių (partizanų).
1. Gruodžio 4, vadovaujantis komunistės prezidentės palaimintomis taisyklėmis, seimas nutarė skirti Laisvės premiją septyniems partizanams. Tai yra, 5000 eurorublių dydžio premiją padalinti septyniems didžiavyriams po lygiai – po 714 eurorublių (!) kiekvienam. Tai yra, Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
2. Septynių partizanų grupėje nėra Algimanto Stankūno (ne tik partizano, bet ir kankinio).
Štai ką rašo Romas Kaunietis
“O kodėl neskiriama premija TIKRAM partizanui ALGIMANTUI STANKŪNUI šiuo metu ramiai sau gyvenančiam Kėdainiuose, kuris tiek atkentėjo tremtyje, pabėgęs iš tremties nuėjo į partizanų būrį, buvo sunkiai sužeistas, neteko kojos, atkentėo Sibiro kalėjimuose… Va tokie žmonės kažkodėl pamirštami, nors tie, kurie labai mėgsta save išsiaukštinti, daryti sau „piarą”, ne visada būna to verti kuo dedasi. Šiandien pažįstu tik penkis išlikusius gyvus TIKRUS partizanus: Juospaitį, Kadžionį, Mocių, Stankūną ir Abukauską. Garbė jiems kovojusiems ir kentėjusiems už mūsų visų LAISVĘ!”
3. Tikėtina, kad grupė turėtų būti dar didesnė.
***
Miško brolių kova su okupantais komunistais yra pavyzdys viso pasaulio tautoms ir todėl toks pasityčiojimas bus pasmerktas, vienareikšmiškai.