2019 m. Lietuva minės Nepriklausomybės kovų metus (7)

Nuotraukoje ūkininkas Kalaida su sūnumi apsiginklavę rusišku šautuvu „Mosin-Nagant” ir karabinu, pasiruošę gintis nuo bermontininkų. Smilgiai, Panevėžio apskritis. 1919 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr.

Nuotraukoje ūkininkas Kalaida su sūnumi apsiginklavę rusišku šautuvu „Mosin-Nagant” ir karabinu, pasiruošę gintis nuo bermontininkų. Smilgiai, Panevėžio apskritis. 1919 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr.

Lapkričio 28 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos nepriklausomybės kovų paminėjimo 2019 metais planą.

„Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas.

1920 m. Tautų Sąjungos taikos delegacijos pirmininkas Lietuvos delegacijai tuomet pasakė: „Už savo tautos nepriklausomybę jūs turite būti dėkingi ne Ambasadorių konferencijai ir ne Tautų Sąjungai, bet tik savo narsiai kariuomenei”.

Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo plane numatytos įvairios įamžinimo ir pagerbimo priemonės, tarp kurių yra pirmojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio minėjimas Deltuvoje (Ukmergės r.), Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais rekonstrukcija ir kitų Nepriklausomybės kovų paminėjimas įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Taučiūnuose (Kėdainių r.) numatoma sutvarkyti pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietą, parengti ir išleisti kelionių po Laisvės kovų ir karinio paveldo vietas vadovą. Kitais metais planuojama atidaryti stacionarias parodas „Amžių kovoję-laisvę laimėjom“ ir „Lietuvos karo aviacijai – 100“ bei parengti edukacinę programą moksleiviams „Lietuvos Nepriklausomybės kovos“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. yra paskelbęs Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.

Šiais metais sukako 100 metų, kai buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. 1918 m. lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.

To meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir želigovskininkų siekius prijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.

Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.

Lietuvai nepavyko išvengti teritorinių praradimų, tačiau Lietuvos valstybingumas buvo išsaugotas. Lietuvos kariuomenė suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę – kiek mūsų kariai apgynė žemės, tiek jos ir liko Lietuvos valstybėje. Tik apsigynus nuo visų priešų, ketinusių užgrobti Lietuvos žemę, atėjo diplomatinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas.

Nuotraukoje ūkininkas Kalaida su sūnumi apsiginklavę rusišku šautuvu „Mosin-Nagant” ir karabinu, pasiruošę gintis nuo bermontininkų. Smilgiai, Panevėžio apskritis. 1919 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr.

Nuotraukoje ūkininkas Kalaida su sūnumi apsiginklavę rusišku šautuvu „Mosin-Nagant” ir karabinu, pasiruošę gintis nuo bermontininkų. Smilgiai, Panevėžio apskritis. 1919 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *