Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II)

Algimantas Liekis, www.alkas.lt
2018 11 22 08:00
11
0
SHARES
Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, pritariant Vytautui Landsbergiui, Česlovui Juršėnui, Gediminui Kirkilui ir kitiems strategiškai mąstantiems dešiniems ir kairiems politikams, Gegužės 3-oji Seimo buvo įvertinta kaip reikšminga mūsų valstybei diena ir įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.

Valstybinė mintis įveikė istorinėje pasąmonėje slypinčias baimes (…). Ši graži iniciatyva turėtų skatinti geresnius Lietuvos ir Lenkijos santykius, parodant iniciatyvą įteisinant ir lenkiškų pavardžių rašymą dokumentuose…“. Beje, sunku patikėti, kad taip neišmanėliškai galėtų rašyti Kovo 11 – osios signataras. Tiesa, šlovinti Lenkiją ir tą Lietuvos inkorporacijos dokumentą pirmieji iškėlė save didžiausiais patriotais įsivardijantys Kovo 11-osios Akto signatarai, o taip pat ir mokslininkai: Birutė Valionytė, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genzelis, Saulius Pečeliūnas, Bronislovas Kuzmickas, Antanas Karoblis, Kazimiera Prunskienė, Kazys Saja ir kiti, o taip pat Z. Kiaupa, Vytautas Andriulis, Antanas Tyla, Vaclovas Bagdonavičius, Gintautas Surgailis. Jie 2007 m. balandžio 3 d. ir įteikė LRS Pirmininkui V. Muntianui kreipimąsi „Dėl 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos minėjimo dienos įtraukimo į Atmintinų dienų įstatymą“, kaip ir Lietuvos valstybingumo dokumentą (nors Lietuvos ir lietuvių Tautos tame dokumente nė ženklo). Tiesa, iniciatoriai siūlė į atmintinų dienų sąrašą įtraukti ir sausio 27-ąją dieną, kai 1588 m. buvo priimtas III Lietuvos Statutas, kurio pagrindu ir buvo parengta ta 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija – Valdymo įstatymas. (Šaunuoliai bent už tą tiesą! Ta vadinamoji lenkų konstitucija, tai iš esmės anksčiau negu prieš 200 m. paskelbto III Lietuvos Statuto nuostatos, tik „LDK“ pakeitus „Lenkija“! ).

Bet grįžkime prie minėto signataro V. Plečkaičio straipsnio, pagal kurį Lietuvai reikėję jau seniai vėl pirštis broliams lenkams. Pirmajame LRS iškilmingame lenkų gegužės 3 – osios minėjime (2007 05 02), dalyvaujant daug didelių ponų iš Varšuvos ir iš ES, Prezidentui V. Adamkui, konservatorius seimūnas E. Zingeris iš tribūnos lyg apie nežinomą dalyką pylė: „Jūsų ekscelencijos, didžiai gerbiami išrinktieji Europos Sąjungos tautų atstovai, ponios ir ponai! Šis mano pasiūlymas Seimui papildyti Atmintinų dienų sąrašą gegužės 3 – jąja diena, atvirai sakant, kilo kelintą kartą skaitant A. Mickevičiaus kūrybą, „ir atlygino jiems Dievas, nes didžioji tauta Lietuva susivienijo su Lenkija, kaip vyras su žmona – dvi sielos viename kūne“. Nors niekad anksčiau tokios tautų sąjungos nėra buvę, bet vėliau bus, nes tas Lietuvos ir Lenkijos susivienijimas ir santvarka ženklina būsimą visų krikščioniškų tautų sąjungą vardan tikėjimo ir laisvės. Tai bylojo prieš 175 metus vokiškai rašęs čekas Kafka, lenkiškai rašęs lietuvis Mickevičius – tai yra koncepcijos, į kurias turėtų orientuotis multikultūrinė Europa. Mes negalime kurti dabartinio 2007 m. naujųjų Europos Sąjungos šalių identiteto remdamiesi vien tik 1918 metų identiteto koncepcijomis (…)“.

Mūsų išlaikomieji – seimūnai plojo E. Zingeriui, nors iš esmės jis paneigė Vasario 16 – osios Aktą, o ragino džiūgauti, kad atsiveria neregėtos galimybės suvirti į vieną tautų šaltienos gabalą tame ES katile ir, kaip bus gražu, pažangu, jei Lietuvoje ir romanai bus rašomi tik svetimomis kalbomis. Siūlė Zingeris ir jo „konservų“ kompanija lietuvių Tautai ir Lietuvai internacionalistinį kelią. Tik ne didžiosioms valstybėms, ES branduoliui – Vokietijai, Prancūzijai ar Lenkijai, tik Lietuvai. Beje, ir seimūno E. Zingerio nurodomas mūsų poetas A.Mickevičius, niekada nebuvo net jo metais pavyzdžiu tikriems lietuviams. Ypač žemaičiams, kurie vadindavo jį net „vištgaidžiu“, kad negalėjo apsispręsti lietuvis ar lenkas esąs.

Nemalonesnė lietuvio ausiai buvo tame Seimo posėdyje Prezidento V. Adamkaus padlaižiška lenkams ir visiems Vakarų galingesniesiems kalba. Jis vos ne pasaulio stebuklu vadino tą tariamą lenkų gegužės 3-osios konstituciją, sakydamas: „(…) Prieš šešerius metus Lietuvos ir Lenkijos seimų asamblėja nutarė bendrai minėti 1791 metų gegužės 3 dienos konstituciją kaip abiem tautoms svarbų valstybės ir teisės paveldą (…) Kaip to požiūrio tąsą vertinu faktą, kad Lietuvos Seimas svarsto siūlymą atmintinų dienų sąrašą papildyti Gegužės 3-osios konstitucijos minėjimu (…). Juk ir lietuviams, ir lenkams ši konstitucija pirmiausia svarbi kaip liudijimas, jog mūsų valstybės 18-to amžiaus pabaigos visuomenė pradėjo suvokti save kaip piliečių tautą, kaip modernią bendriją. Tad, prisimindami mūsų protėvių darbus, skleiskime ir puoselėkim demokratijos idėjas bei ginkime jau ir tada didžiausia vertybe buvusias pilietines laisves. Saugokim šią vertybę, gerbdami savo praeitį. O kartu prisiminkime, kad ištikimybė pirmosios rašytinės Europos Konstitucijos idėjoms šiandien reiškia bendrą atsakomybę už vieningos ir stiprios Europos ateitį (…)“

„Neduok, Dieve, jei tos Konstitucijos principais būtų vadovaujamasi šiandieniniame pasaulyje, jei tokie santykiai būtų tarp Europos Sąjungos tautų“ , – tyliai po to seimūnų mitingo dūsavo tie, kurie žinojo istoriją, kuriems dar buvo svarbus lietuvių Tautos likimas. Daug kas stebėjosi, ir šiandieną stebisi, kam iš viso nepriklausomos Lietuvos valdžiai reikėjo ištraukti tą tik Lenkijos valdančiųjų pergalę liudijantį, Lietuvos valstybę paverčiantį Lenkijos provincija, dokumentą? O „ištraukė“ jį Lenkijos viršininkas J. Pilsudskis, rengdamasis okupuoti Lietuvą: 1919 m. įsakymu jis paskelbė Gegužės 3-ąją lenkams (tik lenkams!) privaloma švente, kad duotų besipriešinančiai Lietuvai ženklą, jog nesą ko gintis nuo jų, lenkų, nes Lietuva esanti jų, ji tik Lenkijos provincija.

Taigi, pagal J. Pilsudskį tos konstitucijos prisiminimas ir jos priėmimo dienos paskelbimas Lenkijoje valstybine švente turėjo pateisinti jo imperialistinius siekius pasmaugti nepriklausoma pasiskelbusią Lietuvą. Nors tai jam ir ne visai pasisekė, lenkai šventė ir vėlesniais metais tą savo viršininko nurodytą datą ir tebešvenčia. Na, ir tegu. O mes, lietuviai, tą jų gegužės 3-ąją galėtume paskelbti nebent Padėkos Aukščiausiajam diena už tai, kad ta Konstitucija nebuvo įgyvendinta ir todėl mes dar lietuviškai kalbame, turime savo valstybę.

Bet ne, mūsų valdžia ne tokia, kad nepasimeilintų galingesniems. Ir kasmet mūsų Seime toliau vyksta iškilmingi Gegužės 3 – ajai skirti posėdžiai, valdžios žiburiai vis kartoja netgi tuos pačius sakinius kaip ir ankstesniai metais apie tariamai to dokumento didžiausią reikšmingumą net pasaulio pažangos istorijoje. O kaip 2016 m. minėjime, LRS pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, LRS ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos pirmininkas Gediminas Kirkilas džiaugėsi, kad Lietuvos ir Lenkijos jau ir istorikų pastangomis pavyko įrodyti tos Konstitucijos svarbos atminimą. Ir toliau jis dėkojo istorikams, daugiausiai nuveikusiems, kad ir Lietuvoje būtų pripažįstama Gegužės 3 d. svarba. Tarp tokių oratorius ypač dėkojo prof. Alfredui Bumblauskui, prof. Zigmantui Kiaupai, Eligijui Railai, Vaidotui Vaičaičiui, Ramunei Šmigelskytei – Stukienei, prof. Andžejui Zakževskiui (Andrzej Zakrzewski), Julijušui Bardachui (Juliusz Bardach).

Neatsilaikęs prieš pagyrimų bangas LRS Gegužės 3-osios konstitucijai į maldininkus televaizdo sveikinimu iš Briuselio kreipėsi pats Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz), tarsi ir jis būtų skaitęs tą konstituciją. Jis tik atkartojo daugiausia 2007 m. tokiame pačiame LRS iškilmingame posėdyje pasakytus V. Adamkaus žodžius, kad „tai pirmasis ankstyvosios tautų integracijos Europoje pavyzdys (…). Tai modelis, kurio šiandieną siekia Europos Sąjunga (kad mažąsias tautas prarytų didžiosios? – A.L.). Šiais laikais, kai mūsų solidarumą išbando įvairios krizės čia ir anapus mūsų sienų, tai yra aiškus priminimas, kad mes turime patvirtinti ir ginti savo pagrindines sutartyse įtvirtintas vertybes ir principus tam, kad išsaugotume savo Sąjungos sanglaudą ir solidarumą“. Dieve mano, jei tam didžiam ES valdininkui ta vadinamoji Gegužės 3-osios konstitucija irgi yra „modelis ES tautoms“, tai nešdinkimės kol laikas iš jos, nes būsime priversti tapti jei ne lenkais, tai germanais.

Apie planus vėl praryti kitas tautas ir jų valstybes lyg patvirtino savo kalboje ir Lenkijos Respublikos Senato Pirmininko pavaduotoja Marija Koc (Maria Koc), sakydama, kad ir Gegužės 3-osios konstitucijos svarbiausias tikslas buvo „paversti Respubliką vientisa valstybe“, t.y. kaip ir parašyta toje konstitucijoje – „lenkų tautos“ ir „Lenkijos“. Tad ko keikiame TSRS, TSKP irgi negailėjusias pastangų paversti TSRS „vientisa – vieninga tarybinės liaudies“ tik rusiška valstybe?

Apie tariamą tos konstitucijos genialumą ir bendros lietuvių su lenkais valstybės laimę ypač garsiai čiulbėta 2017 m. LRS iškilmingame minėjime, o taip pat dar prieš ją mokslinėje konferencijoje (2017 04 26), kurioje dalyvavo net iš anksto prolenkiškoje žiniasklaidoje apskelbtas „Gegužės 3-osios konstitucijos ekspertas doc. dr. Eligijus Raila, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas“.

Labai iškilmingai tą gegužės 3-iąją mūsų LRS paminėjo šių, 2018 m. metų gegužės 3 d. Nors ir vėl oratoriai vos ne žodis žodin atkartodavo ankstesnių minėjimų oratorius. Minėjime dalyvavo Lenkijos, Ukrainos vadų. Kalbėjęs amžinasis konservatorius – seimūnas, laikinosios Gegužės 3-osios grupės pirmininkas A.Kubilius vėl kaip kokį atradimą aiškino seimūnams ir svečiams, kad „Gegužės 3 d. konstitucija su jos logišku konstituciniu priedu – „Spalio 20-osios Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu“ yra vienas žymiausių Abiejų Tautų Respublikos teisinės minties ir valstybingumo kūrimo pasiekimų…“.O toliau tas didysis internacionalistas A.Kubilius atskleidė dar iki šiol niekur negirdėtą ir nerašytą daiktą, kad ta lenkų konstitucija esanti visų „tautų – lietuvių, lenkų, ukrainiečių, žydų, gudų, rusėnų, totorių, karaimų…“ kūrinys.

Baigdamas savo oratoriją tas A.Kubilius lenkams pasižadėjo: „(…) Ieškojome ir ieškosime būdų, kaip padėti Lietuvos lenkų bendruomenei ir toliau plėtoti savo tapatybę bei giliau integruotis į Lietuvos gyvenimą. Džiaugiamės, kad kai kurios mūsų iniciatyvos per šiuos metus tampa realybe – štai netrukus Vilniaus regione mūsų „Telecentro“ pastangomis bus pradėtos transliuoti net 5 įvairių Lenkijos televizijų programos. Džiaugiamės, kad Vyriausybė šią iniciatyvą parėmė ir kartu su Lenkijos valdžia sėkmingai realizuoja. Tikimės, kad ir vardų bei pavardžių rašymas nebebus Lietuvoje problema (…). Galų gale, džiaugiamės šiandieniu iškilmingu Gegužės 3-osios minėjimu – tai taip pat mūsų Grupės iniciatyva, kurią palaikė Seimo Pirmininkas…“

Po ilgų, pataikaujančių kalbų pateiktas „Gegužės 3-osios deklaracijos“ nieko bendro su istorine tikrove neturintis pliurpalas: „Lietuvos Respublikos Seimas, dalyvaujant Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovams, iškilmingai minėdamas Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-osios konstitucijos dieną, pažymi, kad 1791 m. gegužės 3-osios konstitucija yra (…) pirmoji šiuolaikinė konstitucija Europos žemyne (…), kaip suverenių valstybių sąjungos, kuri buvo užbaigta svarbiu 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio Įsipareigojimo įstatymu…“ Ta deklaracija (LRS projektas XIIIP – 2066) – tai ir istorijos falsifikavimo viršūnė, visiškas tiesos ignoravimas, teigiant, kad lyg tada LDK dar būtų buvusi suvereni valstybė, kuri tapusi dar suverenesnė, kad ginti tą tariamąją kitų tautų žmonės mūsų žemėse, gynė tą Gegužės 3-osios konstituciją kaip Europos idealą …“.

Tik ne galvas, o tuščius kibirus ant pečių turintys – tik tokie kaip minėti oratoriai gali taip teigti, kad Lietuva nebuvo lenkų išprievartauta pasirašyti Liublino unijos akto (1569 m.), kad lenkams okupavus ir aneksavus apie pusę LDK žemių (beveik visą dabartinę Ukrainą), netekusi netgi teisės rinktis savo valdovų Lietuva likusi „suvereni valstybė“, kaip ir tai, kad ta gegužės 3-osios konstitucija buvusi lietuviams lyg svajonė, nors joje net nepaminėtos nei „lietuvių Tautos“, nei „Lietuvos“ sąvokos, tik „lenkų“ ir „Lenkijos“ – ta vadinamoji lenkų konstitucija turėjo galutinai pasmaugti Lietuvą, paversti ją lenkiška provincija.

Beje, priešingai negu įrodinėja mūsų išlaikytiniai Seime ir kitoje valdžioje, kaip įrodinėja tariami istorikai – ordinų kavalieriai „Už nuopelnus Lenkijai“, tos tariamo „Europos ir pasaulio stebuklo“ – gegužės 3-osios lenkų konstitucijos ir pačioje Lenkijoje niekas, niekada ir neprisimindavo, kol, kaip jau sakyta, Lenkijos viršininkas J. Pilsudskis neužsimojo (1919 m.) vėl okupuoti ir aneksuoti Lietuvą, Gudiją, Ukrainą – buvusią LDK. Tam agresoriui jo pavadinta „gegužės 3-osios konstitucija“ turėjo būti ir „istoriniu pagrindu“ , kad pateisintų savo vadovaujamų lenkų ordų agresiją prieš Lietuvą ir kitus buvusios DK kraštus. O kad ir šiandieninėje dar nepriklausoma besiskelbiančioje Lietuvoje buvę šlėktos, jų baudžiauninkai bei Lenkijos ordinų kavalieriai ir „bebrai“ – politikai prikėlė iš užmaršties Lietuvos pasmaugimo dokumentą ir ėmėsi suteikti jam šiandienos lenkų šovinistams, geopolitikams, tarptautinių monopolijų bosams pageidaujamą prasmę, rodo ne tik jų, bet ir visuomenės abejingumą savo šeriamos valdžios darbams, abejingumą savos Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo likimui.

Apie tą lenkų gegužės 3 d. rašinį, priešingai negu teigė savo kalbose ir rezoliucijose mūsų seimūnai, kiti valdžiūnai – pataikūnai, nė užuominėlės nerasime nei Vasario 16-osios signatarų raštuose, nei kalbose, neminėjo jo ir 1831 m., 1863 m. sukilėliai, lietuvių Tautos Atgimimo tėvai, neaptikta jo minint ir lietuvių partizanų, disidentų leidiniuose, kituose Lietuvos valstybės atkūrėjų ir Laisvės gynėjų dokumentuose. Neteko aptikti duomenų, kad tas lenkų rašinys kada nors būtų buvęs pavyzdžiu ir dėl savo Laisvės kovojusioms kitoms Europos tautoms.

Tuo tarpu mūsų Seime, kaip jau minėta, oratoriai, lyg kokios kvaišos davatkos, o ne mokyti valstybės vyrai ir tituluoti veikėjai, pradedant V. Adamkumi, nuo 2007 m. vis atkartoja, kad ta konstitucija lėmusi vos ne visų tautų išsilaisvinimą, turi būti pavyzdžiu ir dabartinei ES, visoms galingosioms valstybėms, kaip ir dabar reikia kurti „vieningą“ ES, kaip anais metais jau buvo padarę lenkai su lietuviais… pavertę LDK savo lenkiška provincija, o lietuvių Tautą – beteise baudžiauninkų tauta.

Autorius yra istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius

Bus daugiau

Susiję straipsniai:

  1. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I)
  2. A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video)
  3. A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video)
  4. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
  5. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  6. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  7. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III)
  8. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  9. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I)
  10. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V)
  11. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  12. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  13. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje
  14. A. Liekis. Lietuvių vienybės ir kovos diena
  15. A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
  16. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI)
  17. Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai
  18. A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I)
  19. A. Liekis. Padėka garbingajam p. Ryšardui Maceikianiecui
  20. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (II)
  21. A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos)
  22. A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį?
  23. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  24. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  25. A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai?
  26. A.Liekis. Ar reikia lietuviui bijoti LLRA ir jos lyderių Lietuvos Seime?
  27. A. Liekis. Kai kurie paaiškinimai prof. A. Nikžentaičiui ir jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas…“
  28. A. Liekis. Batlaižių saviplaka
  29. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  30. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas

Comments 11

  1. Antanas says:
    2 m. ago

    Be komentarų… Graudu…

    Atsakyti
  2. Prašalietis says:
    2 m. ago

    Autorius yra istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, kuris rašo – 2.” Į kartuves su sava virve… Valio!..; Tik ne galvas, o tuščius kibirus ant pečių turintys – tik tokie kaip minėti oratoriai gali taip teigti, kad Lietuva nebuvo lenkų išprievartauta pasirašyti Liublino unijos akto (1569 m.), kad lenkams okupavus ir aneksavus apie pusę LDK žemių (beveik visą dabartinę Ukrainą), netekusi netgi teisės rinktis savo valdovų Lietuva likusi „suvereni valstybė“, kaip ir tai, kad ta gegužės 3-osios konstitucija buvusi lietuviams lyg svajonė, nors joje net nepaminėtos nei „lietuvių Tautos“, nei „Lietuvos“ sąvokos, tik „lenkų“ ir „Lenkijos“ – ta vadinamoji lenkų konstitucija turėjo galutinai pasmaugti Lietuvą, paversti ją lenkiška provincija”…. Telieka pastebėti,kad šiandieninio “tautinio istoriko ir profesoriaus šiuolaikiškas tautiškas pažiūrėjimas” į Lietuvos istorinę praeitį, jo”sugebėjimas pamatyti” tokias tuometines istorines aplinkybes ir susidariusias sąlygas Lietuvai pasirašyti Liublino Uniją, kaip “lenkų išprievartauta Lietuva” ,turėtų būti pripažinta” Lietuvoje, o po to Europoje ir visame pasaulyje, kaip dar negirdėta istorinės tiesos “mokslinio suvokimo viršūnė”. Bet ir be tokio šiandieninio specifinio istorijos ir supančio pasaulio”tautinio pažinimo”aišku, kad šisndieniniai “tautiniai istorikai ir intelektualai”turi galimybę lietuviškai svajoti apie buvusią europinę Lietuvos galybę ir šiandiena perrašinėti istoriją tik todėl, kad ” Lietuva buvo prievartaujama”lenkų nuo Krėvos sutarties , Liublino Unijos iki 3 Žepospolitos padalijimo, po to carinės ir tarybinės Rusijų. Šiandieninė Lietuva ES yra”lygi tarp lygių”ir nėra ES “provincija”, pagal jai suteiktą ES vietą, Lietuva yra ES pakraščio išsivaikščiojanti tvartelis. Su tokiu “tautinio politinio ir intelektualinio elito supratimu” ir jų “darbų rezultatais” tik tokia Lietuvos vieta ir tegali būti šiandieniame negailestingame ir pragmatiškame pasaulyje.

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      2 m. ago

      Prachadimcas vėl savo laidotuvių giesmelę traukia, nes jam argumentai ir faktai negalioja. Keista, kad dar taburetkės nepaminėjo.
      O straipsnis išties svarbus. Turime jį turėtai omenyje, kai aiškinsimės kitas Lietuvos ir lietuvių Tautos istorijos klastotes. O jos brukte brukamos mokinukams. Kita vertus, istorikai sugalvojo fygos lapelį LDK, kad nereikėtų vartoti žeminančio vasališko kunigaikštystė ar kniažestva.

      Atsakyti
      • Prašalietis says:
        2 m. ago

        Tamsta mvasioni, jei Liekio pavaryta ” geniali istorinė mintis apie lenkų padarytą Lietuvos išprievartavimą “pasirašyti Liublino Uniją , yra Liekio “profesorinis mokslinis argumentas”,kaip ir 1791 metų gegužės mėnesio vienos pirmųjų pasaulyje Konstitucijos istorinės reikšmės “priklausymas” nuo to, kur tuo metu buvo Lietuva su savo šiandiena įsivaizduojama buvusia “valstybine galybe”, kiti panašūs straipsnelyje pateikti “argumentai”, nuolat skriaudžiamos, nelaimėlių ir nevykėlių Lietuvos šiandieniniai Liekio “moksliniai istorijos falsifikavimo demaskavimai ir pasamprotavimai taip pat nusipelno tautinio pergalės maršo”. Jei visa tai yra argumentacija ir objektyvus požiūris į istoriją bei istorinius faktus,tai belieka pastebėti, kad šiandieninėje Lietuvoje “visų laikų didžiausi, tikriausi ir nepralenkiami Lietuvos mokslininkai”yra tie,kurie šiandiena nuolatos ar laikinai gyvena šiandieninės Lietuvos sostinės”mokslininkų ir intelektualų” namuose Vasaros gatvėje.

        Atsakyti
        • Juozas says:
          2 m. ago

          na, pagaliau Perėjūnas išsiplepėjo apie savo buvimo vietą, Vasaros gatvę, o šiaip, gana nuobodūs tavo tauškalai, tiek kartų girdėti Jedistvos, burokevičių ir KP politrukų kalbose. Nieko naujo. Gal, sakau, paskaitytum, pasimokytum ir, gal būt, dar į protą ateitum ?

          Atsakyti
  3. Taip says:
    2 m. ago

    Apgailėtina tai,kad nūdienos Lietuvoje yra daug ,,LDK bajorų”,o juos palaiko nomeklatūrinė neoliberalioji žiniasklaida su LRT priešaky.Tad, kol Lietuvos liaudis netaps lietuvių tauta,tol politikoje,moksle,švietime,kultūroje ,žiniasklaidoje šmėžuos pakėlę galvas ,,vištgaidžiai”.Guodžia tai,kad yra kritinė masė piliečių,kurie mąsto ir veikia valstybiškai ir tautiškai.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    2 m. ago

    Šita vasališka – baudžiauninkų sąmonė tempiasi iš kartos į kartą… Ji ir dabar didžiausia kliūtis. Dėl jos (anot Aristotelio) esame asilai, kuriuos valdo higienos (oligarchų nomenklatūra).

    Atsakyti
    • Getas says:
      2 m. ago

      Reikia rašyti: “kuriuos valdo hienos”.
      Ar nebūtų naudinga ne tik kalbėti apie Lenkijos piktadarybes Lietuvai, bet tarptautinės teisės pagrindu panagrinėti Liublino sutarties dalykus: apibrėžtą sieną tarp Lenkijos ir LDK bei sugretinti 1920 m. Suvalkų sutartį, kuri buvo pasirašyta dalyvaujant Antantės valstybių atstovams. Šias abi sutartis sulaužė karine intervencija į Lietuvą Lenkijos vadas J. Pilsudskis su lenkų kariuomene. Tai būtų teisiškas mūsų piliečių švietimas bei šis tyrimas turėtų būti įteiktas Lietuvos Seimui ir Prezidentei ar Prezidentui, o net ir ES Parlamentui. Gal atsirastų tuomet kažkokia nauda Lietuvai gyvuoti, juk tarptautinė teisė yra pagrindas demokratiškų valstybių sugyvenimui, ypač esant ES. Žiūrėkite, kaip kitos šalys kovoja: D.Britanija dėl Šiaurės Airijos ir Gibraltaro, Graikija dėl Makedonijos pavadinimo ir panašiai. Lietuvai reikia pasekti jų keliu, o ne liaupsinti gegužės 3-ios Aktą, kuris nebuvo tikrovėje įgyvendinamas, o Liublino sutarties sienos gyvavo 250 metų.

      Atsakyti
  5. Kažin says:
    2 m. ago

    Tokie referatiniai rašiniai tai iš esmės “įvyniotas” lenkizmo istorijos propagavimas ir tiek. Juk kas buvo ir kas yra Lenkija Lietuvai yra puikiausiai žinoma. Kad atsikratytume Lenkijos, reikalingi atitinkami veiksmai gyvenime. Čia reikalinga kiekvienam padėti tašką ir imti gyventi nesidedant net smulmenose su Lenkija, reikalinga gyventi tarsi kiekvieno gyvenime Lenkija neegzistuotų. Ir taip reikalinga išlaikyti kokia 50 metų. Nesidėti su Lenkija – tai Lietuvos šviesuolio Oskaro Milašiaus prisakymas. “Valstiečiai” dedasi su Lenkija – ateinančiuose rinkimuose nerinkime jų – į Seimą, Šimašius gatves pavadina Lenkijos veikėjų pavardėmis – į merus jo nerinkime, Skvernelis Lenkijos valstybės TV programas už valstybės pinigus transliuoja, – lauk iš premjerų ir t.t ir pan. Taigi rašinių esmė dabar turi būti – ką dėl dėjimosi su Lenkija ederėtų rinkti į Prezidentus, merus, Seimą… Vergiškų verkšlenimų rašinius apskritai derėtų dėti į šalį nors kokiam dešimtmečiui.

    Atsakyti
  6. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų ATRADĖJAS R. ZUBINAS says:
    2 m. ago

    Baikime dejuoti bet pradėkime, pagaliau, veikti! Kad ir bendromis pastangomis SIEKIME, kad “SENIAUSIOJI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBA, BŪTŲ ĮTRAUKTA Į JUNESKO NEMATERIALIŲ VERTYBIŲ SĄRAŠĄ!!!
    Prašymo pagrindu gali tarnauti tai, kad – “SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI”!!!

    Atsakyti
  7. II-jo ir IV-jo Žemės AŠIGALIŲ KAITOS ATRADĖJAS R. Zubinas says:
    2 m. ago

    Gerb. Vaiškūnai?! Kur TAMSTA dingai?! Gal jau laikas pradėti rimtai spręsti LIETUVYBĖS problemas?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

2020 12 29
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)

2020 12 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1929; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1726; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1503; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1438; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1399; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1381; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

by daiva
2021 01 10
3
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

Yra kūrinių, aktualių visam pasauliui. Jų temos – amžinos, problemos – svarbios visiems Žemės gyventojams. Yra kūrinių, kurie pasakoja apie vienos...

Skaityti toliau

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

by Ditė Česėkaitė
2021 01 04
0
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

„Brexit“ | vrm.lt nuotr. Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis...

Skaityti toliau

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 03
5
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Prof. Juozas Pikčilingis 1978 m. | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr. Sausio 3 d. minime žymaus XX...

Skaityti toliau

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

by daiva
2021 01 03
0
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

archhyvai.lt nuotr. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią...

Skaityti toliau

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
2
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai | urm.lt nuotr. 2020 metais minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Eimuntas Nekrošius | „Meno forto“ archyvo nuotr.

V. Vasiliauskas. Legendos pradžia

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai