Lietuvių kalbos institutas | Asmeninė nuotr.
Nepriklausomybės metais pastatyti ir Vyriausybės jau pasmerkti Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvos istorijos instituto rūmai – liūdni valstybės laikinumo ženklai.
Kaip ir plynai kertama Labanoro giria.
Kaip karpomos lėšos kultūrai ir aplinkos apsaugai.
Net sunkiais pirmaisiais atkurtos valstybės metais, net per finansų krizę nebuvo nutrauktas finansavimas aplinkos būklės tyrimams, o šiandien galime likti be Lietuvos gamtos būklės vertinimų, – sako kolega Liutauras Stoškus.
Vienadienių „reformų“, vienadienių sprendimų šalis.
Politinės trumparegystės ištikta valstybė.
Ir nežinia, ar tai rimta Lietuvos nedalia, ar dar išgydoma liga?
Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos institutų vaizdai: pirmojo rūmai iškilę prie Neries Antakalnyje, antrojo – šalia Gedimino prospekto ir Seimo.
Abiejų vadovai atkakliai įtikinėjami su mokslininkais, lituanistiniais archyvais ir bibliotekomis išsikelti iš šių rūmų į kuklesnes erdves ir nebebūti našta pažangos greitkeliu lekiančiai valstybei.
2018 10 21 įrašas socialiniame tinklalapyje „Facebook“.
LKI ir LII pastatai | Asmeninės nuotr.
Komentarai:
Tai yra tiesiog antivalstybinių kenkėjų vyriausybė.
Reikėtų žaboti milijonierių gamybą (jų pernelyg didis kiekis) šioj valstybėlėj, nes politinė atmosfera tirpdo lietuvių tautą labiau kaip ledynus klimato atšilimas!
Kardo politika gali viską pakeist. Romėnai teigė: „BŪTI arba ŽŪTI“.
Reklama
Susiję straipsniai:
- I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos
- Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite
- L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
- K. Stoškus. Nesusikalbėjimo akligatviai
- R. Ozolas. Kultūros politikos siekiniai
- Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką
Parašykite komentarą