Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Dapšauskas. Klimatas keičiasi. O mes?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2018 10 20 08:00
5
0
SHARES
Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.
Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Pasauliniu mastu mokslininkai ir organizacijos pripažįsta, kad klimato šilimas yra ne hipotezė, o faktas. Klimatas ir žmonių jaučiami orų pokyčiai yra kiek skirtingi dalykai, bet ir juos žmonės jau pajunta labai konkrečiai.

Džiaugėmės ir Lietuvoje – šių metų vasara, kuri prasidėjo gegužės mėnesį ir baigėsi spalio viduryje. Tačiau tie malonumai turi ir kitą medalio pusę – dažnėjančios sausros, miškų gaisrai, uraganai, liūtys, potvyniai ir kt. Sutrinka lietingieji ir sausieji periodai šiltuosiuose kraštuose, kituose išsiderina šaltieji ir šiltieji metų laikai.

Apie šias pasekmes byloja ir Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras neseniai paskelbtoje ataskaitoje. Tai ženklas: visi turime tapti žaliaisiais, ekologinio mąstymo ir veiksmo žmonėmis.Kitose šalyse tai jau ne galimos pasekmės, bet realybė: prisiminkime vien šios vasaros sausras čia pat Europoje ir miškų gaisrus nuo Švedijos iki Portugalijos. Lankantis toje pačioje Švedijoje vienoje provincijos gyvenvietės mokykloje, kur vyko seminaras, įspėjo, kad labai taupiai naudotume vandenį, nes trūksta švaraus vandens. Pasinaudojus tualetu, vandenį nuleiskite labai atsakingai ir apskaičiuotai. Mums tai gali kelti šypseną, nes pas mus gėlo vandens rezervai dar tikrai ilgalaikiai. Lankantis Australijoje teko nustebti, kai maudantis duše po minutės įsijungė garsinis signalas, kad laikas baigti šį malonumą. Australija seniai jaučia gėlo vandens stygių.

Prieš penkiolika metų lankantis Austrijoje supratau, kad šiukšles rūšiuoti būtina. Mus stovyklos dalyvius iš anksto pamokino, kur mesti arbatžolių maišiuką ir kur popierinę etiketę. Palyginus su Lietuva, kai didžiausi plastiko ir popieriaus kiekiai keliauja į bendrus konteinerius – sunku ir sulyginti ekologinės kultūros lygį. Plastikas, popierius turėtų būti vos ne 100 proc. perdirbamas. Tai vadinamoji žiedinė ekonomika.

Daugiausiai problemų Afrikoje ne tik su klimato kaita, bet ir su mąstymu. Teko gyventi ties pusiauju esančiame Kenijos kaime. Tai tik pečiais kilnojome ir bandėme vietiniams patarti, kad vidurdienį laistyti daržus, nešant vandenį kelis kilometrus ir kaitrai greitai išgarinant, nėra pats protingiausias veiksmas. Geriausiai juk vakare palaistyti. Tai atsakė: „taip mūsų seneliai darė, taip tėvai, taip ir mes darome“. O kita pažįstamų papasakota istorija iš Afrikos byloja, kad įvedus vandentiekį ir nurodžius kada geriausiai juo naudotis, žmonės vis vien dar kelis metus laikėsi savo senų papročių, kol pakeitė juos. Bet galiausiai pasikeitė.

Kalbėdami apie ekologiją, vartojimą turime turėti mintyje ir didelius demografinius pokyčius pasaulyje. Migracija ir ekonominė, ir dėl klimato pokyčių bei gyventojų skaičiaus gausėjimo tik didės. Štai knygoje Pėteris H. Diamandis ir Styvenas Kotleris „Gausos amžius“, šiaip optimistiškai žiūrintys į ateitį dėl naujų technologijų ir sprendimų, pateikia, kad Europoje 2010-2100 m. sumažės 63 milijonais žmonių, o Afrikos populiacija padidės 2552 milijonais gyventojų. Kiti pateikia skirtingas prognozes, priklausomai nuo to, ar išsilaikys kai kuriose šalyse pastebima gimstamumo mažėjimo tendencija, ir ar atvykę į Europą iš kitų šalių čia gimdys tiek pat, kiek gimdo savo kraštuose. Jei gimdys tiek, kiek savo tėvynėse, tada vis vien tokios Europos su savo šaknimis ir kultūra natūraliai nebeliks. Gyventojų informacijos biuras (angl. Population Reference Bureau) neseniai paskelbė naujausią informaciją

https://www.prb.org/2018-world-population-data-sheet-with-focus-on-changing-age-structures/ apie gimstamumo prognozes, kad apie 2050 m. pasaulyje bus 9,9 mlrd. žmonių, Afrikos populiacija padvigubės. Jie ieškos naujų gyvenamų žemių, ypač svajodami apie tuos kraštus, kur gerbūvis ir infrastruktūra jau sukurti.

Akivaizdu, kad senoji Europa save pati „išsikastravo“ – jau daug dešimtmečių natūralus gimstamumas nepatenkina natūralaus atsinaujinimo balanso. Tiesiog išmirštama. Paskutiniu metu padėtį švelnina tik atvykusieji iš Azijos ir Afrikos šalių, kurių šeimos gausios.

Labai svarbu tautinės valstybės su savo teritorija, bet dar svarbiau elementarus žmogiškumas priimant pabėgėlius. Ir tarp šių požiūrių – išsaugoti tapatybę ir priimti atvykėlius – surasti darnią pusiausvyrą nėra taip paprasta.

Pažiūrėkime į mūsų krašto istoriją: Lietuvos teritorijoje, tai vienos, tai kitos gentys viena kitą nustumdavo, tapatybės kito. Pavyzdžiui, žemaičių ir kuršių teritorijos „persidengia“ ir susimaišo. Reikėtų atstatyti istorinę teisybę ir kuršių žemes išvalyti nuo žemaičių? Todėl popiežius Pranciškus ir kalbą apie pabėgėlių priėmimą, kad svarbiausia į kiekvieną žmogų žiūrėti, kaip į Dievo atvaizdą, o ne matyti skirtumus. Tačiau tai nepaneigia ir kitos pusės – kultūriniai skirtumai ir kai atvykėliai tampa vyraujantys ir ne jie yra integruojami, o pamažu atneša visai kitą vyraujančią kultūrą. Šią vasarą viena jauna švedė pasakojo, kad jos klasėje tik 4 buvo vietiniai švedai, o visi kiti – atvykėliai. Tad ji ir klausia: kokia čia įmanoma integracija? Kas ką integruoja?

Kaip nepaminėti ir šiandieninės aktualijos: „Gyvas miškas“, „Apsaugokime Lietuvos miškus“ turi idealizuotą svajonę, kad 80 proc. Lietuvos teritorijos sudarytų miškai, kaip buvo Vytauto laikais. Tačiau situacija pasikeitusi iš esmės: kiek tada Lietuvoje gyveno žmonių ir kiek dabar? Nauji piliečiai turi savo poreikius ir bent minimalų vartojimą. Tačiau čia dar atskira plati tema apie miškų apsaugą – kur juos reikia saugoti visų labui ir kur tai vis vien yra ir kaip ūkio viena iš šakų, kurios produktus visi vartojame. Niekam nekyla abejonių, kad mišką reikia kirsti tausojančiai, atsakingai.

Kuo galime kiekvienas prisidėti prie darnos Žemėje?

Puoselėti augalinę mitybą, kaip ekologiškiausią, kuri tausoja vandens išteklius ir energiją. Neišmesti maisto, saikas maitinantis. Vakarų šalys kenčia nuo nutukimo ir dėl to serga lėtinėmis ligomis, kurių gydymas labai brangiai kainuoja, tuo tarpu per 900 mln. pasaulio žmonių gyvena pusbadžiu ir dėl to serga.

Atsakingai elgtis su „moraliai susidėvėjusiais“ daiktais keičiant juos kitais. Pagalvoti, ar perkama todėl, kad reikia, ar kad „užkabino“ reklama, taip bandoma užglaistyti savo nevisavertiškumo, beprasmybės jausmus?

Esant galimybei naudotis visuomeniniu transportu arba dviračiu, ar nedidelius atstumus eiti pėstute. Taip mažinsime taršą. O politikai privalo sudaryti sąlygas, kad dviratis būtų ne tik poilsio, bet ir kasdieninė susisiekimo priemonė.

Išmintingas ir atsakingas transporto priemonių vairavimas (nesant reikalo staigiai negazuoti ir nestabdyti) nuo to priklauso degalų sąnaudos ir taršumas.

Be abejo, rūšiuoti šiukšles ir jas perdirbti.

Vaikams bent dalinai, kiek įmanoma naudoti ne vienkartines, o daugkartines sauskelnes.

PVM lengvata augaliniam maistui. Taip skatinant jį vartoti sveikatos ir ekologijos sumetimais, o verslininkams užsiimti būtent šios produkcijos auginimu.

Taupyti savo buityje gamtos išteklius, energiją.

Šį sąrašą galime tęsti kiekvienas, svarbiausia prisiimti atsakomybę ir bent dalinai keisti situaciją savo elgesiu.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius

Susiję straipsniai:

  1. J. Dapšauskas. Įsikandus cigaretę apie kitų baisiai užterštą orą
  2. J. Dapšauskas. Mikutienė ir A. Matulas ruošiasi pasitraukimui iš Seimo?
  3. J. Dapšauskas. Lietuviai gyvena varganai? Per metus prageria per milijardą eurų
  4. J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją
  5. Ežerų krašte – poilsiautojams naudingi daiktai iš perdirbtų žaliavų
  6. Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio
  7. KTU mokslininkė tiria ekologiškus miestus
  8. Prasideda akcija „Kaminukas“
  9. „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
  10. Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
  11. Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais?
  12. Rugsėjo 22-oji – Tarptautinė diena be automobilio
  13. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  14. Užsienyje taikomas cheminis ežerų valymo būdas bus pasirinktas tik jį išmėginus
  15. Oro užterštumas turi rūpėti kiekvienam
  16. Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams
  17. Aplinkosaugininkai nustatė, kad dauguma automobilių techniškai tvarkingi
  18. Padidėjusi oro tarša Europos miestuose Lietuvą kol kas aplenkia
  19. Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas
  20. Artėja pavasaris – metas apsivalyti nuo įvairių atliekų
  21. Jau galima kreiptis dėl paramos atsinaujinančiai energetikai individualiuose namuose

Comments 5

  1. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Visuotinė kvailių priebėga šiandien vadinasi klimato kaita.
    Jei Lietuvoje šyla, tai kodėl būtina naujų namų sienas šiltinti 30 cm putplasčiu ar akmens/stiklo vata ? Kodėl idiotai negali paaiškinti šios savo kvailystės ?
    Lietuvoje šyla dėl dviejų priežasčių : 1) Žemės ašis gerokai pasislinko į Kanados salas šiaurėje ir Lietuva atsidūrė geru 1000 km piečiau, 2) paskutinis galingas vulkano išsiveržimas buvo 1991 m.( Pinatubo), kai oras Žemėje atvėso geram dešimtmečiui ir gal nuo 1975 m. sklidusi propraganda dėl pasaulinio atšilimo nutilo.
    Žemėje yra išlikusi ta pati šiluminė pusiausvyra, kurią paprastai įtakoja galingas vulkano išsiveržimas.
    Žvelgiant 100 tūkst. metų Žemės orų kaitą, matome didžiulę įtaką padariusį Toba ugnikalnio išsiveržimą prieš 70 tųkst. metų ir kometos 7 galvučių atsitrenkimą prieš 9,5 tūkst. metų, bet nuo smūgio Žemės ašis pasikeitė gal 2,5 – 3 tūkst. km ir svarbiausia – Žemės posvyris į Saulę, kuris davė labai palankų spindulių kiekį ir temperatūrą iki šiandien.
    Dr. Albertas Švaiceris (Schweitzer), paskyręs savo gyvenimą Afrikos žmonėms, Nobelio Taikos premijos laureatas apie Afriką, kaip savo gyvenimo patirties išvadą ( iš PI-News, lietuviškai iš dr. A. Lebionkos blogo ) :
    „Aš paskyriau savo gyvenimą, kad sumažinti Afrikos kančias”. Afrikiečiai“ neturi nei intelektualinių, dvasinių ar psichinių gabumų, kad jie prilygtų baltiesiems arba galėtų pasidalinti bet kokiu civilizacijos pasiekimu. Aš paskyriau savo gyvenimą, kad pabandyti duoti jiems naudą, kurią privalo pasiūlyti mūsų civilizacija, bet aš gerai suvokiau, kad mes turime išlaikyti šį statusą: aukščiau esantys ir žemiau esantys.
    Nes kiekvieną kartą, kada baltas žmogus bando gyventi tarp jų kaip vienas iš jų, jie jį sunaikina, arba suryja. Ir jie sunaikina visą jo darbą. Perspėjame baltus žmones iš bet kurio pasaulio taško, atvykstančius į Afriką, kad visada reikia išlaikyti šį statusą: jūs mokytojas, o jie mokiniai, kaip vaikai, kuriems jūs padedate, arba kuriuos jūs mokote. Niekada nebendraukite su jais kaip lygūs. Niekada nelaikykite juos socialiai sau lygiais. Arba jie jus suės, arba jie jus sunaikins“.
    Šiandieninė maisto pramonė žmones masiškai verčia impotentais, europiečiai (vakarų) dar už 20 metų nesugebės apsėklinti moters įprastu būdu, tas pat matosi ir su Europoje gyvenančiais afrikiečiais ir musulmonais, jų jau palikuonys, gimę Europoje, labi didžia dalimi dėl maisto įtakos tampa genetiniais ligoniais, o sulakti savų vaikų gali, bet tai jau bus visiški genetiniai ligoniai.
    Romos klubas dar apie 1980 m. nusakė, kad Žemėje turi gyventi 1, iki 2 milijardų žmonių, tai ir yra vykdoma.
    Kad ir kiaulių maras Lietuvoje – tai yra vienas iš būdų priversti europiečius kuo greičiau pereiti prie kitų košer ir halal mėsų, o mūsų veterinarinės tarnybos atlieka Stalino istrebitelių darbą, nešdamos progresą ir apsaugodamos lietuvius nuo kiaulienos. Kiaulių maras, nors ir sukurtas Gruzijoje CIA laboratorijoje, dar nėra pavojingas žmogui.
    Lietuvos ūkininkai kasmet derlių nokina glifosatu ( Round Up), nuo kurio poveikio mąžta spermos vaisingumas, vyrai masiškai verčiami impotentais.
    Pasisakyme tiesiog nėra galimybių paneigti straipsnio teiginius, tai turi būti keliskart ilgesnis straipsnis.
    Pabaigai pridėsiu vieną prieštaravimą : Afrikoje skaičiuojamas gyventojų augimas aritmetiškai, neatsižvelgiant, kad valgomas maistas yra kenksmingas, vis labiau chemizuojant pačia prasčiausia agrochemija, maisto chemija, verčiant skubos tvarka impotentais, gal už 20 metų jauni vaikinai bus nevaisingi iki puses skaiciaus, vandens trūkumas, šiukšlės daro vis didesnę tarpusavio įtampą tarp Afrikos žmonių, tautų, turint omenyje, kad Afrikiečių tarpe schizofrenija siekia 20 – 24 nuošimčius gyventojų tarpe, tai tokie kruvini susirėmimai, kaip buvo tarp tutsių ir hutsių Ruandoje, tėra laiko klausimas.
    Sunaikinus baltųjų gyvenimą PAR, Afrika turėtų paskęsti keliems dešimtmečiams pjautynėmis mačetėmis.

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Švedija eina į tai, ką jau daugybę metų daro – nekęsti padorumo, nekęsti savo kaimynų europiečių ( kokie tik anekdotai ir nuomonės apie suomius, norvegus, danus ), nekenčia lietuvių, latvių, estų ( po karo su malonumu atidavė Stalinui pabėgėlius), tą neapykantą man teko jausti 1991 m. antrą pusmetį būnant Švedijoje – tyli bežodė neapykanta, leidžiant pasijausti tuščia vieta – tokia tikrovė pragyventa, po to daug metų teko domėtis Švedija, jos tautos kultūra, dvasinėmis ištakomis, tai manęs nestebina, kad švedukė sako : mano klasėje tik 4 švedukai, tai švedų tautos masinė siekiamybė bent jau nuo II pasaulinio karo pabaigos, visada be galo niekinti dirbantį baltąjį atvykėlį – suomį, lenką, lietuvį, latvį, estą, schizofreniškų išraiškų, laikant pašalpų gavėjus iš Afrikos, Azijos ar Amerikos tikraisiais žmonėmis, išgelbėsiančiais Švediją, jos ekonomiką ir švedų tautą naujais naujų genetinių kombinacijų švedais, kai dabar dar neatsitokėję ir jau vargu ar atsitokės – tikrovėje turime kaimyną už Baltijos progresyvųjį Švedistaną eller paa svensk Sverigestan.

    Atsakyti
  3. Romas says:
    2 m. ago

    Dėkui abiems, ir straipsnio autoriui, ir “Tvanskui” – daug naudingos informacijos. O kad požiūriai skirtingi, tai tik pilnesnis vaizdas.

    Atsakyti
  4. Jota says:
    2 m. ago

    P. J. Dapšauskai, jeigu jūs tikintis žmogus, turėtumėte žinoti dvasios dėsnius: ne materija keičia dvasią, o atvirkščiai. Ne klimatas žmogų keičia, bet žmogus klimatą (kaip ir visus procesus, kurie yra priklausomi nuo dvasios). Nelygu, kokiai dvasiai žmogus tarnauja – piktajai ar Dievo Dvasiai. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.

    Atsakyti
  5. III-jo ir IV-jo Žemės judėjimų ATRADĖJAS Romualdas Zubinas says:
    2 m. ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ĮMINTA PER 500 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIŲ! JUOSE RASTA INFORMACIJA, KURIOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!! JIE PUIKIAI PAAIŠKINA – KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKO- VYKSTA- VYKS ATEITYJE!!! PARAŠYTOS IR IŠLEISTOS KNYGOS!!! SKAITYKITE IR PRAREGĖSITE!!!! TIKTAI NEREIKIA PANIKUOTI IR FILOSAFUOTI!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
Sąvartynas am.lrv.lt nuotr.

Pritarus įstatymams, po 15 metų sąvartynuose turėtų likti ne daugiau kaip 5 proc. atliekų

2021 01 06
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas | aad.lrv.lt nuuotr.

Aplinkosaugininkai ir pasieniečiai stiprina bendradarbiavimą

2020 12 30
Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

2020 12 30
Saugokime vaikų regėjimą

Saugokime vaikų regėjimą

2020 12 20
„LTG Infra“: Plėtros Giruliuose šiuo metu nesvarstome

„LTG Infra“: Plėtros Giruliuose šiuo metu nesvarstome

2020 12 14
Ateinančiais metais numatote statybas? Statybų sektoriaus laukia rimti pokyčiai

Ateinančiais metais numatote statybas? Statybų sektoriaus laukia rimti pokyčiai

2020 12 13
Skelbiamas trumpų filmų konkursas apie Baltijos šalių tapatybę „Common Baltic – Short Film Contest“

NVO parengė siūlymus, kaip išsaugoti švarią ir gyvybingą Baltijos jūrą

2020 12 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas
Lietuvoje

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

2021 01 20
Prasideda akcija „Kaminukas“
Gamta ir žmogus

NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui

2021 01 20
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos
Lietuvoje

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
Astravo AE | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse

2021 01 20
Nustatytas užstatas už vienkartinę gėrimų pakuotę – 10 centų
Gamta ir ekologija

Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją

2021 01 20
Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • ecologika.lt apie Akmens vata jūsų namuose. Atraskite nuostabius jos privalumus.
  • Žemyna apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Aūūūū, kur jūs visi? apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas
  • NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui
  • Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas
  • Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją
  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2103; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1896; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1627; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1551; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1431; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1415; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės...

Skaityti toliau

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 07
2
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

KTU nuotr. Seimas svarstys Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pataisas ir lydimojo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas,...

Skaityti toliau

Pritarus įstatymams, po 15 metų sąvartynuose turėtų likti ne daugiau kaip 5 proc. atliekų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 06
2
Sąvartynas am.lrv.lt nuotr.

Sąvartynas am.lrv.lt nuotr. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlomiems Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo...

Skaityti toliau

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
1
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr. Siekiant pritraukti daugiau gabaus jaunimo...

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai ir pasieniečiai stiprina bendradarbiavimą

by Ditė Česėkaitė
2020 12 30
0
Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas | aad.lrv.lt nuuotr.

Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas | aad.lrv.lt nuuotr. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė ir Valstybės sienos apsaugos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • ecologika.lt apie Akmens vata jūsų namuose. Atraskite nuostabius jos privalumus.
  • Žemyna apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Aūūūū, kur jūs visi? apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Pajūrietis apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Žemyna apie R.Žilinskas. Eilėraščiai
  • Katė apie Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai