Pirmadienis, 28 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Dapšauskas. Klimatas keičiasi. O mes?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2018-10-20 08:00:13
31
PERŽIŪROS
5
Juozas Dapšauskas

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.
Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Pasauliniu mastu mokslininkai ir organizacijos pripažįsta, kad klimato šilimas yra ne hipotezė, o faktas. Klimatas ir žmonių jaučiami orų pokyčiai yra kiek skirtingi dalykai, bet ir juos žmonės jau pajunta labai konkrečiai.

Džiaugėmės ir Lietuvoje – šių metų vasara, kuri prasidėjo gegužės mėnesį ir baigėsi spalio viduryje. Tačiau tie malonumai turi ir kitą medalio pusę – dažnėjančios sausros, miškų gaisrai, uraganai, liūtys, potvyniai ir kt. Sutrinka lietingieji ir sausieji periodai šiltuosiuose kraštuose, kituose išsiderina šaltieji ir šiltieji metų laikai.

Apie šias pasekmes byloja ir Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras neseniai paskelbtoje ataskaitoje. Tai ženklas: visi turime tapti žaliaisiais, ekologinio mąstymo ir veiksmo žmonėmis.Kitose šalyse tai jau ne galimos pasekmės, bet realybė: prisiminkime vien šios vasaros sausras čia pat Europoje ir miškų gaisrus nuo Švedijos iki Portugalijos. Lankantis toje pačioje Švedijoje vienoje provincijos gyvenvietės mokykloje, kur vyko seminaras, įspėjo, kad labai taupiai naudotume vandenį, nes trūksta švaraus vandens. Pasinaudojus tualetu, vandenį nuleiskite labai atsakingai ir apskaičiuotai. Mums tai gali kelti šypseną, nes pas mus gėlo vandens rezervai dar tikrai ilgalaikiai. Lankantis Australijoje teko nustebti, kai maudantis duše po minutės įsijungė garsinis signalas, kad laikas baigti šį malonumą. Australija seniai jaučia gėlo vandens stygių.

Prieš penkiolika metų lankantis Austrijoje supratau, kad šiukšles rūšiuoti būtina. Mus stovyklos dalyvius iš anksto pamokino, kur mesti arbatžolių maišiuką ir kur popierinę etiketę. Palyginus su Lietuva, kai didžiausi plastiko ir popieriaus kiekiai keliauja į bendrus konteinerius – sunku ir sulyginti ekologinės kultūros lygį. Plastikas, popierius turėtų būti vos ne 100 proc. perdirbamas. Tai vadinamoji žiedinė ekonomika.

Daugiausiai problemų Afrikoje ne tik su klimato kaita, bet ir su mąstymu. Teko gyventi ties pusiauju esančiame Kenijos kaime. Tai tik pečiais kilnojome ir bandėme vietiniams patarti, kad vidurdienį laistyti daržus, nešant vandenį kelis kilometrus ir kaitrai greitai išgarinant, nėra pats protingiausias veiksmas. Geriausiai juk vakare palaistyti. Tai atsakė: „taip mūsų seneliai darė, taip tėvai, taip ir mes darome“. O kita pažįstamų papasakota istorija iš Afrikos byloja, kad įvedus vandentiekį ir nurodžius kada geriausiai juo naudotis, žmonės vis vien dar kelis metus laikėsi savo senų papročių, kol pakeitė juos. Bet galiausiai pasikeitė.

Kalbėdami apie ekologiją, vartojimą turime turėti mintyje ir didelius demografinius pokyčius pasaulyje. Migracija ir ekonominė, ir dėl klimato pokyčių bei gyventojų skaičiaus gausėjimo tik didės. Štai knygoje Pėteris H. Diamandis ir Styvenas Kotleris „Gausos amžius“, šiaip optimistiškai žiūrintys į ateitį dėl naujų technologijų ir sprendimų, pateikia, kad Europoje 2010-2100 m. sumažės 63 milijonais žmonių, o Afrikos populiacija padidės 2552 milijonais gyventojų. Kiti pateikia skirtingas prognozes, priklausomai nuo to, ar išsilaikys kai kuriose šalyse pastebima gimstamumo mažėjimo tendencija, ir ar atvykę į Europą iš kitų šalių čia gimdys tiek pat, kiek gimdo savo kraštuose. Jei gimdys tiek, kiek savo tėvynėse, tada vis vien tokios Europos su savo šaknimis ir kultūra natūraliai nebeliks. Gyventojų informacijos biuras (angl. Population Reference Bureau) neseniai paskelbė naujausią informaciją

https://www.prb.org/2018-world-population-data-sheet-with-focus-on-changing-age-structures/ apie gimstamumo prognozes, kad apie 2050 m. pasaulyje bus 9,9 mlrd. žmonių, Afrikos populiacija padvigubės. Jie ieškos naujų gyvenamų žemių, ypač svajodami apie tuos kraštus, kur gerbūvis ir infrastruktūra jau sukurti.

Akivaizdu, kad senoji Europa save pati „išsikastravo“ – jau daug dešimtmečių natūralus gimstamumas nepatenkina natūralaus atsinaujinimo balanso. Tiesiog išmirštama. Paskutiniu metu padėtį švelnina tik atvykusieji iš Azijos ir Afrikos šalių, kurių šeimos gausios.

Labai svarbu tautinės valstybės su savo teritorija, bet dar svarbiau elementarus žmogiškumas priimant pabėgėlius. Ir tarp šių požiūrių – išsaugoti tapatybę ir priimti atvykėlius – surasti darnią pusiausvyrą nėra taip paprasta.

Pažiūrėkime į mūsų krašto istoriją: Lietuvos teritorijoje, tai vienos, tai kitos gentys viena kitą nustumdavo, tapatybės kito. Pavyzdžiui, žemaičių ir kuršių teritorijos „persidengia“ ir susimaišo. Reikėtų atstatyti istorinę teisybę ir kuršių žemes išvalyti nuo žemaičių? Todėl popiežius Pranciškus ir kalbą apie pabėgėlių priėmimą, kad svarbiausia į kiekvieną žmogų žiūrėti, kaip į Dievo atvaizdą, o ne matyti skirtumus. Tačiau tai nepaneigia ir kitos pusės – kultūriniai skirtumai ir kai atvykėliai tampa vyraujantys ir ne jie yra integruojami, o pamažu atneša visai kitą vyraujančią kultūrą. Šią vasarą viena jauna švedė pasakojo, kad jos klasėje tik 4 buvo vietiniai švedai, o visi kiti – atvykėliai. Tad ji ir klausia: kokia čia įmanoma integracija? Kas ką integruoja?

Kaip nepaminėti ir šiandieninės aktualijos: „Gyvas miškas“, „Apsaugokime Lietuvos miškus“ turi idealizuotą svajonę, kad 80 proc. Lietuvos teritorijos sudarytų miškai, kaip buvo Vytauto laikais. Tačiau situacija pasikeitusi iš esmės: kiek tada Lietuvoje gyveno žmonių ir kiek dabar? Nauji piliečiai turi savo poreikius ir bent minimalų vartojimą. Tačiau čia dar atskira plati tema apie miškų apsaugą – kur juos reikia saugoti visų labui ir kur tai vis vien yra ir kaip ūkio viena iš šakų, kurios produktus visi vartojame. Niekam nekyla abejonių, kad mišką reikia kirsti tausojančiai, atsakingai.

Kuo galime kiekvienas prisidėti prie darnos Žemėje?

Puoselėti augalinę mitybą, kaip ekologiškiausią, kuri tausoja vandens išteklius ir energiją. Neišmesti maisto, saikas maitinantis. Vakarų šalys kenčia nuo nutukimo ir dėl to serga lėtinėmis ligomis, kurių gydymas labai brangiai kainuoja, tuo tarpu per 900 mln. pasaulio žmonių gyvena pusbadžiu ir dėl to serga.

Atsakingai elgtis su „moraliai susidėvėjusiais“ daiktais keičiant juos kitais. Pagalvoti, ar perkama todėl, kad reikia, ar kad „užkabino“ reklama, taip bandoma užglaistyti savo nevisavertiškumo, beprasmybės jausmus?

Esant galimybei naudotis visuomeniniu transportu arba dviračiu, ar nedidelius atstumus eiti pėstute. Taip mažinsime taršą. O politikai privalo sudaryti sąlygas, kad dviratis būtų ne tik poilsio, bet ir kasdieninė susisiekimo priemonė.

Išmintingas ir atsakingas transporto priemonių vairavimas (nesant reikalo staigiai negazuoti ir nestabdyti) nuo to priklauso degalų sąnaudos ir taršumas.

Be abejo, rūšiuoti šiukšles ir jas perdirbti.

Vaikams bent dalinai, kiek įmanoma naudoti ne vienkartines, o daugkartines sauskelnes.

PVM lengvata augaliniam maistui. Taip skatinant jį vartoti sveikatos ir ekologijos sumetimais, o verslininkams užsiimti būtent šios produkcijos auginimu.

Taupyti savo buityje gamtos išteklius, energiją.

Šį sąrašą galime tęsti kiekvienas, svarbiausia prisiimti atsakomybę ir bent dalinai keisti situaciją savo elgesiu.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Dapšauskas. Įsikandus cigaretę apie kitų baisiai užterštą orą
  2. J. Dapšauskas. Mikutienė ir A. Matulas ruošiasi pasitraukimui iš Seimo?
  3. J. Dapšauskas. Lietuviai gyvena varganai? Per metus prageria per milijardą eurų
  4. J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją
  5. Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio
  6. KTU mokslininkė tiria ekologiškus miestus
  7. Prasideda akcija „Kaminukas“
  8. „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
  9. Rugsėjo 22-oji – Tarptautinė diena be automobilio
  10. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  11. Užsienyje taikomas cheminis ežerų valymo būdas bus pasirinktas tik jį išmėginus
  12. Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams
  13. Aplinkosaugininkai nustatė, kad dauguma automobilių techniškai tvarkingi
  14. Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas
  15. Jau galima kreiptis dėl paramos atsinaujinančiai energetikai individualiuose namuose

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Visuotinė kvailių priebėga šiandien vadinasi klimato kaita.
    Jei Lietuvoje šyla, tai kodėl būtina naujų namų sienas šiltinti 30 cm putplasčiu ar akmens/stiklo vata ? Kodėl idiotai negali paaiškinti šios savo kvailystės ?
    Lietuvoje šyla dėl dviejų priežasčių : 1) Žemės ašis gerokai pasislinko į Kanados salas šiaurėje ir Lietuva atsidūrė geru 1000 km piečiau, 2) paskutinis galingas vulkano išsiveržimas buvo 1991 m.( Pinatubo), kai oras Žemėje atvėso geram dešimtmečiui ir gal nuo 1975 m. sklidusi propraganda dėl pasaulinio atšilimo nutilo.
    Žemėje yra išlikusi ta pati šiluminė pusiausvyra, kurią paprastai įtakoja galingas vulkano išsiveržimas.
    Žvelgiant 100 tūkst. metų Žemės orų kaitą, matome didžiulę įtaką padariusį Toba ugnikalnio išsiveržimą prieš 70 tųkst. metų ir kometos 7 galvučių atsitrenkimą prieš 9,5 tūkst. metų, bet nuo smūgio Žemės ašis pasikeitė gal 2,5 – 3 tūkst. km ir svarbiausia – Žemės posvyris į Saulę, kuris davė labai palankų spindulių kiekį ir temperatūrą iki šiandien.
    Dr. Albertas Švaiceris (Schweitzer), paskyręs savo gyvenimą Afrikos žmonėms, Nobelio Taikos premijos laureatas apie Afriką, kaip savo gyvenimo patirties išvadą ( iš PI-News, lietuviškai iš dr. A. Lebionkos blogo ) :
    „Aš paskyriau savo gyvenimą, kad sumažinti Afrikos kančias”. Afrikiečiai“ neturi nei intelektualinių, dvasinių ar psichinių gabumų, kad jie prilygtų baltiesiems arba galėtų pasidalinti bet kokiu civilizacijos pasiekimu. Aš paskyriau savo gyvenimą, kad pabandyti duoti jiems naudą, kurią privalo pasiūlyti mūsų civilizacija, bet aš gerai suvokiau, kad mes turime išlaikyti šį statusą: aukščiau esantys ir žemiau esantys.
    Nes kiekvieną kartą, kada baltas žmogus bando gyventi tarp jų kaip vienas iš jų, jie jį sunaikina, arba suryja. Ir jie sunaikina visą jo darbą. Perspėjame baltus žmones iš bet kurio pasaulio taško, atvykstančius į Afriką, kad visada reikia išlaikyti šį statusą: jūs mokytojas, o jie mokiniai, kaip vaikai, kuriems jūs padedate, arba kuriuos jūs mokote. Niekada nebendraukite su jais kaip lygūs. Niekada nelaikykite juos socialiai sau lygiais. Arba jie jus suės, arba jie jus sunaikins“.
    Šiandieninė maisto pramonė žmones masiškai verčia impotentais, europiečiai (vakarų) dar už 20 metų nesugebės apsėklinti moters įprastu būdu, tas pat matosi ir su Europoje gyvenančiais afrikiečiais ir musulmonais, jų jau palikuonys, gimę Europoje, labi didžia dalimi dėl maisto įtakos tampa genetiniais ligoniais, o sulakti savų vaikų gali, bet tai jau bus visiški genetiniai ligoniai.
    Romos klubas dar apie 1980 m. nusakė, kad Žemėje turi gyventi 1, iki 2 milijardų žmonių, tai ir yra vykdoma.
    Kad ir kiaulių maras Lietuvoje – tai yra vienas iš būdų priversti europiečius kuo greičiau pereiti prie kitų košer ir halal mėsų, o mūsų veterinarinės tarnybos atlieka Stalino istrebitelių darbą, nešdamos progresą ir apsaugodamos lietuvius nuo kiaulienos. Kiaulių maras, nors ir sukurtas Gruzijoje CIA laboratorijoje, dar nėra pavojingas žmogui.
    Lietuvos ūkininkai kasmet derlių nokina glifosatu ( Round Up), nuo kurio poveikio mąžta spermos vaisingumas, vyrai masiškai verčiami impotentais.
    Pasisakyme tiesiog nėra galimybių paneigti straipsnio teiginius, tai turi būti keliskart ilgesnis straipsnis.
    Pabaigai pridėsiu vieną prieštaravimą : Afrikoje skaičiuojamas gyventojų augimas aritmetiškai, neatsižvelgiant, kad valgomas maistas yra kenksmingas, vis labiau chemizuojant pačia prasčiausia agrochemija, maisto chemija, verčiant skubos tvarka impotentais, gal už 20 metų jauni vaikinai bus nevaisingi iki puses skaiciaus, vandens trūkumas, šiukšlės daro vis didesnę tarpusavio įtampą tarp Afrikos žmonių, tautų, turint omenyje, kad Afrikiečių tarpe schizofrenija siekia 20 – 24 nuošimčius gyventojų tarpe, tai tokie kruvini susirėmimai, kaip buvo tarp tutsių ir hutsių Ruandoje, tėra laiko klausimas.
    Sunaikinus baltųjų gyvenimą PAR, Afrika turėtų paskęsti keliems dešimtmečiams pjautynėmis mačetėmis.

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Švedija eina į tai, ką jau daugybę metų daro – nekęsti padorumo, nekęsti savo kaimynų europiečių ( kokie tik anekdotai ir nuomonės apie suomius, norvegus, danus ), nekenčia lietuvių, latvių, estų ( po karo su malonumu atidavė Stalinui pabėgėlius), tą neapykantą man teko jausti 1991 m. antrą pusmetį būnant Švedijoje – tyli bežodė neapykanta, leidžiant pasijausti tuščia vieta – tokia tikrovė pragyventa, po to daug metų teko domėtis Švedija, jos tautos kultūra, dvasinėmis ištakomis, tai manęs nestebina, kad švedukė sako : mano klasėje tik 4 švedukai, tai švedų tautos masinė siekiamybė bent jau nuo II pasaulinio karo pabaigos, visada be galo niekinti dirbantį baltąjį atvykėlį – suomį, lenką, lietuvį, latvį, estą, schizofreniškų išraiškų, laikant pašalpų gavėjus iš Afrikos, Azijos ar Amerikos tikraisiais žmonėmis, išgelbėsiančiais Švediją, jos ekonomiką ir švedų tautą naujais naujų genetinių kombinacijų švedais, kai dabar dar neatsitokėję ir jau vargu ar atsitokės – tikrovėje turime kaimyną už Baltijos progresyvųjį Švedistaną eller paa svensk Sverigestan.

    Atsakyti
  3. Romas says:
    8 metai ago

    Dėkui abiems, ir straipsnio autoriui, ir “Tvanskui” – daug naudingos informacijos. O kad požiūriai skirtingi, tai tik pilnesnis vaizdas.

    Atsakyti
  4. Jota says:
    8 metai ago

    P. J. Dapšauskai, jeigu jūs tikintis žmogus, turėtumėte žinoti dvasios dėsnius: ne materija keičia dvasią, o atvirkščiai. Ne klimatas žmogų keičia, bet žmogus klimatą (kaip ir visus procesus, kurie yra priklausomi nuo dvasios). Nelygu, kokiai dvasiai žmogus tarnauja – piktajai ar Dievo Dvasiai. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.

    Atsakyti
  5. III-jo ir IV-jo Žemės judėjimų ATRADĖJAS Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ĮMINTA PER 500 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIŲ! JUOSE RASTA INFORMACIJA, KURIOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!! JIE PUIKIAI PAAIŠKINA – KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKO- VYKSTA- VYKS ATEITYJE!!! PARAŠYTOS IR IŠLEISTOS KNYGOS!!! SKAITYKITE IR PRAREGĖSITE!!!! TIKTAI NEREIKIA PANIKUOTI IR FILOSAFUOTI!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ličio baterijos
Gamta ir ekologija

Ministerija primena apie būtinybę rūšiuoti ličio baterijas

2026 09 28
Pinigai
Lietuvoje

Apklausa: kas lietuviams suteikia didžiausią finansinę ramybę

2026 09 27
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo rūmai ir branduolinio ginklo dislokavimą vaizduojanti karinė technika
Pilietinė visuomenė

Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas

2026 09 26
Aktyvūs ir sveiki vyresnio amžiaus žmonės gamtoje – ilgaamžiškumo simbolis
Gamta ir žmogus

Kaune – vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo programa

2026 09 26
Asociatyvi protesto prieš masinę imigraciją Vinco Kudirkos aikštėje iliustracija
Pilietinė visuomenė

Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

2026 09 26
2025 m. „Žygio už gyvybę“ dalyviai Vilniuje su renginio plakatu
Lietuvoje

Šiandien Vilniuje – „Žygis už gyvybę 2026“

2026 09 26
„Sodra“
Lietuvoje

„Sodra“ perspėja: darbuotojai gyventojų namuose nesilanko

2026 09 26
Rūkymas
Lietuvoje

Ant tabako pakuotės – informacija apie pagalbą, kaip mesti rūkyti

2026 09 25
Inga Ruginienė
Lietuvoje

Pasirašyta nauja socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis

2026 09 25
lrv.lt
Lietuvoje

Pratybose „Vyčio skliautas 2026“ bus tikrinamas pasirengimas mobilizacijai

2026 09 25
Priedanga
Lietuvoje

Numatoma spartinti priedangų atnaujinimo darbus savivaldybėse

2026 09 25
Geležinkelis
Lietuvoje

Klaipėdoje saugesniam geležinkelio kirtimui – požeminė perėja

2026 09 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie L. Petkevičiūtė. Lietos Lietuva – kai visa yra išvien, esame neįveikiami
  • Ogi apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Kęstutis K.Urba apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaune kilimai bus eksponuojami kaip meno kūriniai
  • Ministerija primena apie būtinybę rūšiuoti ličio baterijas
  • Rugsėjo 28-osios horoskopas: neskubėkite atsikirsti – vakaras gali pasiūlyti kitą išeitį
  • Apklausa: kas lietuviams suteikia didžiausią finansinę ramybę

Kiti Straipsniai

Pirkėja parduotuvėje laiko prekę su pakuote

Žalia pakuotė dar nereiškia, kad gaminys ekologiškas: kaip neapsigauti?

2026 09 26
Susitikimas Vyriausybėje

Ministras Pirmininkas: stipri Lietuvos ekonomika prasideda nuo dialogo su verslu

2026 09 24
Skalbimo mašina

Išmani technika ir žmogiškos klaidos: kas trumpina buitinių prietaisų gyvenimą?

2026 09 20
Elektra

Jūs miegate, o skaitiklis – ne: ką išduoda elektros vartojimo grafikas

2026 09 20
Pinigai

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Elektra

Ekstremaliųjų padėčių metu svarstoma skubiai pasitelkti kitų ES šalių įmonių pagalbą

2026 09 10
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami

Seimo komitete raginimas sudaryti geresnes sąlygas ūkiams patiems gamintis ir kaupti elektrą

2026 09 09
Saulės elektrinė

Prasimanymais apipinta saulės elektrinių priežiūra: ko nereikėtų nepaisyti?

2026 09 06
Kuo naudinga jėgos treniruotė?

Kur dingsta vasariška energija ir kaip ją išlaikyti?

2026 09 05
Elektra

VERT suderino beveik 66 mln. eurų ESO investicijas požeminiams kabeliams

2026 09 04

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie L. Petkevičiūtė. Lietos Lietuva – kai visa yra išvien, esame neįveikiami
  • Ogi apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Kęstutis K.Urba apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • Ogi apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
Kitas straipsnis
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai