Rugsėjo 24 d. Seimo narė Ingrida Šimonytė patvirtino apsisprendimą dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atviruose pirminiuose rinkimuose, kuriuose partija apsispręs dėl paramos kandidatui į Prezidentus rinkimuose.
„Apie šias pareigas niekada nei svajojau, nei ketinau siekti. Greičiau – atvirkščiai. Vis dėlto šiandien esu pasirengusi imtis tos didžiulės atsakomybės, jeigu žmonių valia taip lems. Kas pakeitė ankstesnę nuostatą? Pirma ir absoliučiai svarbiausia, savo pačios nuostabai patyriau, kiek daug žmonių – turiu galvoje tiek TS-LKD bendruomenę,
tiek su partija nesusijusius bendraminčius – su mano asmeniu sieja kitokios – galbūt pagarbesnės, sąžiningesnės, nuoširdesnės – politikos viltis. Negerbti tokio pasitikėjimo būtų puikybė. Todėl tegul į klausimą, ar išties galiu šį lūkestį išpildyti, padeda atsakyti rinkėjai. Šiame etape – tie, kurie dalyvaus partijos pirminiuose rinkimuose, o vėliau galbūt ir kiti – jeigu tikės, kad bendras kitokios politikos, kitokių santykių visuomenėje, kitokio gyvenimo viltis galime sutelkti, sustiprinti ir įgyvendinti kartu“, – pabrėžia I. Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, jai kelia nerimą įvykiai ir tendencijos, kurios ima įsitvirtinti Lietuvoje.
„Draudimai, ciniški galios žaidimai, įsigalinti daugumos diktatūra mažumai – tai atstumia laisvus žmones, atgraso nuo domėjimosi ir dalyvavimo kuriant mūsų visų bendrabūvį, t. y. valstybės politiką. Galbūt kažkas būtent to ir siekia, tačiau aš demokratiją suprantu kitaip, todėl norėčiau Lietuvoje matyti visiškai priešingus procesus ir „vidinė emigracija“ – bėgimas nuo skaudinančių dalykų į savo kasdienius darbus – nėra man jauki būsena“, – teigia I. Šimonytė.
Kaip teigė Ingrida Šimonytė, nors joks Prezidentas savo dekretais negali pakeisti nei parlamentinės daugumos, nei jos suformuotos Vyriausybės, ar negali pats sau vienas sukurti šalies ir kiekvienos jos šeimos gerovės, tačiau Prezidentas gali ir privalo būti Konstitucijos garantas.
„Mano supratimu, tai reiškia: principingai ginti demokratiją, žmogaus teises, žodžio laisvę, nuosavybės neliečiamumą, teismų nepriklausomumą. Užtikrinti, kad būtų ginamas silpnesnis ir neliktų tų, kurie jaučiasi pamiršti. Ginti nuostatą, kad demokratija nėra daugumos diktatūra mažumai. Tikiu, kad kitokia politika gali prasidėti nuo grįžimo prie Konstitucijos ginamų esminių vertybių, kurios šiandien vis dažniau paminamos“, – teigia I. Šimonytė.
Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad kitokios politikos viltis sieja su vis dar tvirtu tikėjimu, kad savo šalyje galime susitarti.
„Susitarti, kokios būtent valstybės norime: kokio švietimo, kokio mokslo, kokios sveikatos ir socialinės apsaugos. Ir čia pat sutarti – sukirsti rankomis bei pasirašyti – kad sutinkame patys savo sutartąjį vaizdinį tinkamai ir sąžiningai finansuoti, užuot nuolat vaikiusis kuo mažesnių mokesčių ir kuo dosnesnių įsipareigojimų chimerą. Tai būtų naujasis Lietuvos Kontraktas, naujas Lietuvos Sutarimas, kurį pakaktų pradėti vos keliose srityse, turint didesnių ambicijų ateičiai. Susitarimas dėl krašto gynybos jau yra ta pirmoji kregždė. Tai ir patvirtinimas, kad susikalbėti vis dar galime. Bet vien jo nepakanka. Turime susigrąžinti tikėjimą, kad galime pasiekti susitarimą dėl Valstybės ir mūsų visų ateities“, – kviečia I. Šimonytė.
Ingridos Šimonytės teigimu, Prezidentas nėra visagalis ir nėra stebukladarys, tačiau savo intelektinėmis ir savo kūrybinėmis galiomis stipri tauta gali būti visagalė. Tai reiškia, kad galime vėl iš naujo atrasti, kaip šias galias įdarbinti tolesnei Valstybės kūrybai.
Visas Ingridos Šimonytės pareiškimas pridedamas:
… jei rinkimuose dalyvaus Nausėda ir Šimonytė, didėja tikimybė patekti į antrąjį turą A.Juozaičiui…
A kas yr tas Jozaitis?
Taigis susitiksma ir išsiaiškinsma! 🙂
Ginti nuostatą, kad demokratija nėra daugumos diktatūra mažumai.
Lyg ir suauges žmogus, lyg ir mokyta, kaip ir nekvaila, o šneka kaip suvažinėta. Aš tai pavadinčiau demagogija. Kas tada jos nuomone yra demokratija? Demokratija kaip tik ir yra žmonių valdžia. Tai yra daugumos, o ne saujelės virvelių tampytojų, kurie primeta likusiem, tai kas tiem lėlininkam naudinga. Tos pačios virvelės kur nausėdą tampo, iš ingridos nugaros styro. Negi kažkas galvojo, kad niekas to nepastebės? Naivuoliai. Daug kas šitą jų vaikiškai primityvią schemą kiaurai permato.
Betgi ir bolševikai radosi iš to, kad tokio sukirpimo žmonių (politikų) buvo bolšia -“daugiau”. Tad pagal daugumos principą valdyme demokratija ir bolševizmas turi kraujo giminystės. Pagal tai – abu labu tokie … Belieka išvada – galvoti, kad tiek bolševizmas, tiek demokrtija yra atgyvenę valdymo principai. Matyt, beliktų eiti prie valdymo pagal išmanumo, gebėjimo principą, o tai panašu į grįžimą į gimininę santvarką.
Bolševikai NIEKADA nebuvo dauguma. Eik tamsta istorijos mokytis. Bolševikai buvo agresyvi mažuma, sunaikinusi visus kitus, o žmones padare vergais.
Buvo buvo dauguma, kaip nebuvo… Tie, kurių buvo ‘bolšia’, gavo bolševikų, o kurių ‘menšia’ – menševikų vardą. Taip istorijoje rašoma. Bolševikai būdami dauguma darė ką norėjo. Bet ir “valstiečiai”, būdami dauguma, t.y. ‘bolšininkais’ argi nesielgia panašiai – argi nėra linkę nepaisyti Kostitucijos…
Jei šiandien 9.00 val klausėte jos pasisakymą per LRT, kaip supratau, ji palaiko nuomonę, kad dėl „3 raidžių” Lietuva nesugrius. O jei bus ir valstybine kalba įrašyta – tikrai sugrius?