E. Sarkanas. Mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo (1)

Eigirdas Sarkanas | vdu.lt nuotr.

Studentų priėmimas baigėsi, sutartys su aukštosiomis mokyklomis pasirašytos, nauji mokslo metai prasidėjo, studentams buvo žadėtas nemokamas bakalauras, tačiau mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo.

Dar 2017 metų kovo 13 d. buvo patvirtintas LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriame numatytas nemokamos aukštojo mokslo bakalauro studijos, įgyvendinimo laikas – 2018 metų I ketvirtis, atsakinga institucija – Švietimo ir mokslo ministerija.

Po įgyvendinimo plano patvirtinimo viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad 2018 m. stojantiesiems į bakalauro studijas nereikės už jas mokėti. Visa tai iš tiesų nuteikė labai pozityviai, būsimi studentai džiaugėsi, planavo savo studijas, ateitį bei turėjo didelių lūkesčių.

Vis dėlto, praėjusių metų pabaigoje, pasigirdo kalbos, kad visuotinių nemokamų bakalauro studijų nebus ir tam yra objektyvi priežastis – LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalis bei teisės aktai tokios nuostatos įgyvendinti neleidžia.

Supratus, jog nemokamų aukštojo mokslo bakalauro studijų įgyvendinimas prieštarauja LR Konstitucijai, Švietimo ir mokslo ministerijos diskursas pasikeitė – buvo pradėta kalbėti apie tai, kad nemokamas bakalauras jau šiemet, tačiau ne visiems. Tuo pačiu buvo iškeltas tikslas užtikrinti darbo rinkos poreikius, atsižvelgus į investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pageidavimus bei užtikrinti studijų finansavimą valstybės lėšomis kuo didesniam būsimų studentų skaičiui, mažinti savo lėšomis studijuojančių skaičių bei tokiu būdu artėti prie nemokamo bakalauro įgyvendinimo.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, 2018 m. kovo pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriame numatė didinti finansavimą studijoms ir skirti maždaug 16,9 tūkst. valstybės finansuojamų vietų universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentams. Tai 2,4 tūkst. daugiau nei pernai. Taip pat vienas iš tikslų buvo proporcingai didinti nemokamų vietų skaičių kolegijų sektoriui.

Šis priimtas sprendimas atrodė pagrįstas ir logiškas, kadangi tai buvo aiškus signalas, jog iš tiesų yra bandoma artėti link nemokamo bakalauro studijų ir būsimų studentų lūkesčiai tik dar labiau sustiprėjo. Tačiau praėjus maždaug dviem savaitėms po šio sprendimo jis tapo visišku nesusipratimu. Švietimo ir mokslo ministrė pasirašė įsakymą, kuriame didžioji dalis tų nemokamų studijų vietų, ypatingai kolegijų sektoriuje, buvo nukreipta į IT, fizinius, inžinerinius bei technologijos mokslus (pvz. iš beveik 9 tūkst. vietų kolegijose net 5 tūkst. buvo nukreipti būtent į tas 4 studijų kryptis). Iš dalies tai atrodė logiška, kadangi šių specialistų poreikis tikrai egzistuoja, tačiau pasirašant įsakymą nebuvo atsižvelgta į švietimo ekspertų prognozes, kad tiek norinčių studijuoti šiose studijų kryptyse tiesiog nebus ir toks drastiškas paskirstymas gali turėti neigiamų pasekmių. Lietuvos studentų sąjunga abejones dėl tokio studijų vietų paskirstymo pareiškė dar balandžio mėnesį. (Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas tikina besidžiaugiantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva valstybės lėšomis finansuoti daugiau studijų vietų, tačiau abejoja, ar bus pakankamai besirenkančių valstybės prioritetizuotas studijų programas).

Šioje situacijoje kyla labai natūralus klausimas, kieno poreikius bei interesus buvo bandoma patenkinti: būsimų studentų ar darbdavių lobistų? Į šias iškeltas abejones bei kaip praktiškai pavyko priartėti prie nemokamų bakalauro studijų, atsakyti padės trumpa šių metų stojimo rezultatų analizė.

Remiantis LAMA BPO duomenimis šiemet stojantieji su aukštosiomis mokyklomis sudarė 20 805 studijų sutartis (2017 m. – 21 448). 2017 metais proporcija tarp įstojusiųjų į universitetus bei kolegijas buvo atitinkamai 53 ir 47 proc.  Tuo tarpu šiais metais ši proporcija 52 ir 48 proc. Skirtumas labai nežymus, nors – link tikslo, kad kolegijų studijas rinktųsi daugiau abiturientų.

Kur kas įdomesnė situacija gilinantis į valstybės finansuojamas (VF) bei nefinansuojamas (VNF) vietas ir jų proporcijas tarp universitetų bei kolegijų, lyginant su praėjusių metų stojimais.

Bendra 2017 m. proporcija tarp įstojusiųjų į VF bei VNF vietas atitinkamai buvo 65 proc. ir 35 proc. Šiemet – 58 proc. ir 42 proc. Taigi, mokančių už savo studijas ne tik, kad nesumažėjo, tačiau padaugėjo net 7 proc. Vadinasi, tikslas artėti prie nemokamų bakalauro studijų ir didinti proporciją tarp mokančių bei nemokančių studentų – visiškai nepavyko. Tačiau pasigilinkime į rezultatus dar labiau.

Universitetuose proporcija tarp įstojusiųjų į VF ir VNF vietas praėjusiais metais buvo atitinkamai 67 proc. ir 33 proc. Šiemet – 66 proc. ir 34 proc. Čia skirtumai beveik nežymūs ir tam yra logiška priežastis. Valstybės finansuojamų vietų skirstymas pagal studijų kryptis universitetuose, palyginus su praėjusiais metais, nebuvo toks drastiškas kaip kolegijose. Tačiau kur kas įdomesnė situacija kolegijų sektoriuje.

Praėjusiais metais proporcija kolegijose tarp įstojusiųjų į VF bei VNF vietas atitinkamai buvo 62 proc., ir 38 proc. Šiemet proporcija tarp VF ir VNF atitinkamai 49,8 proc. ir 50,2 proc. Skirtumas – milžiniškas, proporcija tarp mokančių ir nemokančių ne tik, kad nepagerėjo, tačiau apskritai apsivertė į priešingą pusę. Tam, kad aiškiau suprastumėte šį skirtumą, pailiustruosiu tai konkrečiais skaičiais.

Šiemet į VF vietas kolegijose įstojo 4987 studentai, o 2017 m. – 6264 studentai ir tai yra net 20 proc. mažiau. Tuo tarpu VNF vietas šiemet įstojo 5015 studentų, o 2017 m. – 3768 ir tai yra net 33 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Noriu priminti, kad kolegijoms šiais metais buvo skirta 8790 valstybės finansuojamų vietų (2017 m. – 6482). Tai tik dar vienas pavyzdys bei aiškus rodiklis, jog su iškelto tikslo įgyvendinimu buvo visiškai prašauta pro šalį.

Galiausiai iš numatytų 16,9 tūkst. valstybės finansuojamų vietų nepanaudotų liko maždaug 4300, iš kurių apie 3800 yra būtent kolegijose, likę 500 – universitetuose. Akivaizdu, kad priartėti prie nemokamų bakalauro studijų ne tik, kad nepavyko, tačiau buvo dar ir nutolta. Neproporcingas bei drastiškas valstybės finansuojamų vietų paskirstymas, iš esmės atsižvelgiant tik į darbdavių, tačiau ne į pačių būsimų studentų poreikius, nulėmė tai, kad šiemet savo lėšomis studijuojančių studentų skaičius išaugo labai ženkliai. Tačiau liūdniausia tai, kad studentų lūkesčiai vėl buvo paminti.

Lieka vienas neatsakytas klausimas – kas nutiks su tomis nepanaudotomis studijų vietomis.  Ankstesniais metais nepanaudotos vietos proporcingai būdavo padalintos aukštosioms mokykloms pagal jų priėmimo rezultatus. Tačiau dabartiniame kontekste yra būtina ieškoti kitų, racionalesnių sprendimų. Vienas iš jų – visus nepanaudotus krepšelius, pagal studentų konkursinius balus, skirti tiems studentams, kurie šiemet aukščiausiais balais įstojo į VNF vietas, tačiau yra priversti mokėti už studijas savo lėšomis. Kitas sprendimas – tas likusias lėšas panaudoti labai konkrečiam tikslui – gerinti studentų socialinę padėti, kelti skatinamąsias stipendijas.

Autorius yra Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas.