Nemiga – viena dažna problemų, su kuria ypač susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Ir jei šis miego sutrikimas trunka ilgesnį laiką, tai iš ties tampa rimta problema. Kokybiško miego trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų: dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės tampa dirglesni, jautresni, suprastėja jų atmintis. Be to, nepakankamai miegant gali atsirasti virškinimo trakto sutrikimų.
Vaistininkė Rasa Keraitė sako, kad senjorams svarbi yra ne tik miego kokybė, bet ir miego režimas. Reikėtų gultis ir keltis tuo pačiu metu, nes tik taip susiformuoja sąlyginiai refleksai ir palaikomas organizmo bioritmas, kuris lemia spartesnį užmigimą ir kokybišką poilsį.
„Nors žmogaus miego poreikis yra individualus ir miego trukmė gali skirtis, optimali senjorų miego trukmė – 7–8 val. Šios miego normos yra rekomendacinio pobūdžio ir galimi nedideli nukrypimai. Tačiau jei kiekvieną naktį pagyvenęs žmogus miega mažiau nei 4 valandas arba daugiau nei 10 valandų, tai jau galima vadinti miego sutrikimu ir būtina surasti jo priežastis“, – teigia R. Keraitė.
Nuo augalų iki nepageidaujamo poveikio
Pasak farmacininkės, nemigą galima slopinti į pagalbą pasitelkus vaistinius augalus: valerijoną, apynį, raudonėlį, melisą, pasiflorą ar sukatžolę. Iš jų gaminami nuovirai ir ekstraktai gali palengvinti užmigimą ir pagerinti miegą.
„Nemigai gydyti galima vartoti ir melatonino turinčius preparatus, nes su amžiumi išskiriamo melatonino kiekis mažėja. Jis reguliuoja miego ir budrumo ritmą, padeda greičiau užmigti ir sutrumpina užmigimo laiką bei efektyviai atpalaiduoja raumenis ir nervus, taip pagerindamas miego kokybę“, – paaiškina vaistininkė.
Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad nemigai gydyti skiriami vaistai, ypač benzodiazepinai, dažnai pasižymi ir nepageidaujamu poveikiu. Vyresniems žmonėms, jie gali sukelti mieguistumą ir raumenų silpnumą dieną, o vartojant ilgiau kaip 3 mėn. blogina atmintį ir suvokimą.
Gamtos pagalba
Vaistininkės teigimu, daugelis mano, kad senjorus nemiga kankina dėl rimtų ligų ir pasyvesnio gyvenimo būdo, tačiau, anot jos, ji atsirasti gali ir dėl vitaminų B bei D trūkumo.
„Svarbu atsiminti, jog B grupės vitaminai organizme nesikaupia ir jų būtina gauti kasdien, geriausia, kartu su maistu. Šio vitamino gausu alaus mielėse, lapinėse daržovėse, javų grūduose, grikiuose, avižose, žirneliuose, žemės riešutuose, kiaulienoje, pieno gaminiuose ir kiaušiniuose“, – sako R. Keraitė.
Nustatyta, kad ir vitamino D trūkumas gali sukelti miego sutrikimus, todėl vyresniems žmonėms patariama saulėtą dieną skirti bent 15–30 minučių pasivaikščiojimui gryname ore. Taip jie ne tik padidins savo fizinį aktyvumą, bet ir vitamino D kiekį organizme.
