V. Gaupta: Mūsų ateitis – teisė be teisininkų (4)

Vinay Gaupta: mūsų ateitis – teisė be teisininkų | Pixabay nuotr.

„Pusiau automatizuota teisinė sistema yra mūsų ateitis“, – teigė kompanijos „Hexayurt.capital“ vadovas ir vienas iš kriptovaliutos „Etheurum“ kūrėjų Vinejas Gupta (Vinay Gupta) didžiausioje Lietuvos istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“. Pasak jo, teisė yra įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir siekiant technologijų proveržio – būtina keisti sistemą.

Konferencijoje V. Gupta teigė, kad teisinė sistema yra be galo sena: „Ginčai tarp žmonių visuomet egzistavo ir todėl teisė yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Mes negalime įsivaizduoti pasaulio be teisės. Visuomenėje įprasta, kad tam tikrus klausimus mes sprendžiame būtent taip, nes taip yra sutarę teisininkai.“

Teisę sugalvojo politikai

Pasak V. Guptos, teisę sugalvojo politikai, kurių tikslas yra ją suprasti, skaityti ir keisti. Teoriškai teisė yra publikuotas tekstas, keičiantis visos šalies gyventojų elgesį.

„Metodas, kaip mes kuriame teisę, yra vadinamas demokratija: būrelis žmonių kuria taisykles, o likusieji jiems pritaria. Buvo laikai, kuomet įsakymus išleisdavo karalius, vėliau perėjome prie demokratijos, tačiau keitėsi tik teisės kūrimo mechanizmas, bet ne pats faktas“, – teigia V. Gupta.

Anot jo, teisinė sistema yra milžiniškas kiekis įvairių tekstų ir bylų atvejų, kuriuos teisininkai interpretuoja siekdami laimėti ginčą. Būtent dėl šios priežasties pranešėjas šios profesijos atstovus lygina su kunigais: vieni interpretuoja teisės dokumentus, kiti – šventuosius raštus ir knygas.

Dabar – geriausias laikas keisti teisinę sistemą

Gupta teigia, kad išmanieji kontraktai veržiasi į mūsų kasdienybę, todėl jie yra mūsų ateitis. „Jei norime išmanųjį kontraktą paversti teisine sutartimi, turi būti priimtas nutarimas, kad išmanusis kontraktas yra teisinė sutartis“.

Anot jo, būtent šiuo keliu eina didžioji dauguma valstybių, tačiau yra ir kitas pasirinkimas – vadinamasis Ricardian kontraktas, kuris yra būdas apjungti teisiškai galiojantį ir elektroniniu būdu sujungtą objektą ar prekę. Pasak V. Guptos, tai yra paprasčiausias kelias, kitaip teks laukti kol teismai pripažins, kad išmanusis kontraktas yra teisinis susitarimas.

Visgi pranešėjas pabrėžia, kad vienas svarbiausių klausimų yra kaip mes sujungsime dabartinę teisinę sistemą ir technologijas. Anot jo, sprendimas gali būti „smart statute“ – programa, kodo pavidalu talpinanti įstatymus ir turinti galią pripažinti tam tikrus bendrovių veiksmus, susijusius su „Blockchain“ technologija.

„Pusiau automatizuota teisė yra mūsų ateitis. Tai speciali programa, galinti paskaičiuoti mokesčius, fiksuojanti prekes ir jas pateikianti valdžios institucijoms, kurios, pavyzdžiui,  suteikia leidimą bei informaciją, ką galima importuoti, o ko ne. Žiūrint iš teisinės perspektyvos, ateityje teisė bus programos pavidalu: rankinių procesų automatizavimas teoriškai turėtų atvesti mus prie efektyvesnės visuomenės“, – teigia V. Gupta.

Anot V. Guptos, teisinė sistema, kurią kuria valstybė, gali būti tiek teksto, tiek kodo pavidalu. Hibridinės teisės sistemas jau naudoja pasaulinės korporacijos, todėl iš jų būtų galima semtis teigiamų praktinių pavyzdžių.

Reguliuotojų akys krypsta į e-komerciją

Konferencijos panelinės diskusijos metu ekspertai sutarė, kad šiuo metu reguliuotojų akys labiausiai krypsta į e-komerciją.

„Džiaugiuosi, kad reguliavimo tema tapo tokia populiari, kadangi įtraukia net ir tuos, kurie neturi teisinio išsilavinimo. Tačiau kalbant apie finansų sektorių, natūralu, kad reguliuotojai ir visuomenė nori žinoti ir suprasti daugiau, nes visiems rūpi bendras finansinis sistemos stabilumas“, – sakė Anastasija Plotnikova, Blockchain centro Vilniuje konsultantė.

Anot jos, dažnai kriptovaliutos ir „Blockchain“ suplakama į vieną ir galvojama, kad jei kalbama apie pastarąją technologiją, būtinai nutiks kažkas negero. A. Plotnikova teigia, kad, deja, geriausia praktika iki šiol nebuvo pritaikyta, todėl šiuo metu stipriai imtasi rinkos reguliavimo, o sėkmingiems projektams yra sudėtinga tartis su reguliuojančiomis institucijomis. Šios situacijos sprendimas galėtų būti edukacija ir kalbėjimas apie problemas, tačiau tai padaryti sunku dėl įvairių skandalų, kilusių per pastaruosius dvejus metus.

Pasak Paulo Rygerio (Paul Rieger), „New Economy Movement“ (NEM) bendraįkūrėjo, visuomenė mėgsta taisykles ir tvarką, todėl natūralu, kad tai, kas nereguliuojama, ilgainiui tampa vis labiau sureguliuota. Visgi jei valdžia imtųsi naujovių ir siektų keisti fundamentalius santykius su žmonėmis, dabar mes su ja galėtume bendrauti „cyber“ būdu.

A. Plotnikova teigia, kad šiuo metu turime technologiją („blockchain“) ir tikėtina, kad greit turėsime ir kritinę masę, skatinančią Vyriausybę keisti biurokratijos aparatą. „Biurokratijos mašina ir Vyriausybės natūra yra „daugintis“, taip yra jau nuo senovės Romos laikų, tačiau pasitelkiant edukaciją mes galime pasiekti pokyčių skaitmeninės teisės, taip pat išmaniųjų kontraktų srityse. Tikėtina, kad tuomet dokumentų pluoštai ir biurokratinis aparatas stipriai mažėtų.“

Anot A. Plotnikovos, reguliavimas nėra visuomet neigiamas reiškinys, pavyzdžiui, lyginant kaip vartotojų teisės ginamos Amerikoje ir Europoje – matome didžiulius skirtumus.

Gupta pažymėjo, kad kalbant apie reguliavimą, vienas pagrindinių klausimų yra kaip mes įvertinsime jo kainą ir naudą. Taip pat susiduriame su dar viena problema – senstančiais teisės leidėjais.

„Galėtume pakeisti valdžioje dirbančius žmones jaunesniais. Pavyzdžiui, jei Amerikoje turime minimalų amžių tapti prezidentu, kodėl negalime turėti maksimalaus? Galbūt kokybine prasme tokia sistema neatsipirktų, tačiau įvestų lankstumo“, – sako V. Gupta.