Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video)

www.alkas.lt
2018-07-15 13:00:25
6
Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.
Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Paminklo autorius – Zenonas Knyza.

Apie „Lituanicos“ skrydį

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame gale.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).

S. Dariaus ir S. Girėno atsisveikinimas Čikagoje 1933.05.07 | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.
S. Dariaus ir S. Girėno atsisveikinimas Čikagoje 1933.05.07 | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

S. Dariaus ir S. Girėno atsisveikinimas Čikagoje 1933.05.07 | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu – į Kauną.

Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Litiuanicos skrydzio remejai_plieno sparnai.lt
Aviacijos šventė 1932 m. rugsėjo 4 d. Scrantone. Skridimo rėmėjų komiteto narai, iš kairės: B.F. Shamonskis, kun. M.Valatka, W.Meškūnas, S.Darius, L.J.Savickas, S.Girėnas, J.Bolis, adv. R.Vasalle, Ch.Shamonskis, Al.Gilbaitis – Gilbert. | plieno sparnai.lt nuotr.

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S. Dariaus duktės Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

Skrydžio svarba

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.

Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.

Daugiau nuotraukų apie šį nepaprastą žygdarbį – „Lituanicos“ skrydį rasite čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lenkijoje nuo paminklo S.Dariui ir S.Girėnui nuluptas „Lituanicos“ modelis
  2. Lenkijos prezidento viešnagė Punske (video)
  3. Punske įvyko Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas (video)
  4. Nors lenkų ekstremistų veiksmus Punske pasmerkė Lenkijos URM ir Lietuvos premjeras, tačiau išpuoliai tęsiasi (video)
  5. Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
  6. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  7. Lenkijos ekstremistai Punske išniekino lietuviškus užrašus ir lietuvišką paminklą (nuotraukos, video)
  8. Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
  9. Lenkijoje, Pščelnike pagerbiami Lietuvos Didvyriai – Darius ir Girėnas (video)
  10. Prasideda didžiausios Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ (video)
  11. Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui
  12. Paminklas knygnešio garbei
  13. Latvijoje iškils paminklas Mindaugui
  14. Lietuvos ir Lenkijos ekspertų komisija nagrinėjo istorijos ir geografijos vadovėlius… (video)
  15. Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. viešuma says:
    7 metai ago

    Nuostabu. Ačiū!

    Atsakyti
  2. Jonas says:
    7 metai ago

    O versija, kad vokiečiai pašovė jau nutylima…ja, ja

    Atsakyti
  3. Kiras says:
    7 metai ago

    Jei S. Dariaus ir S. Girėno skrydis buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje, tai ką jie aplenkė iš šių keturių:
    D.Costes – 1929-09-27/29 – 7905 km;
    R.Boardman – 1931-07-28/31 – 80066 km;
    C.Pangborn – 1931-10-04/06 – 7340 km;
    G.Nicholets – 1933-02-08/10 – 8544 km?

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 metai ago

      … jie neskrido per Atlantą…

      Atsakyti
      • Kiras says:
        7 metai ago

        Atstumo rekordas yra atstumas, nesvabu Atlantas ar ne. Pangbornas skrido per Ramųjį. Ar ten lengviau?

        Atsakyti
  4. Juozas says:
    7 metai ago

    gražus paminklas, tikri šaunuoliai. Manau, jiems pavyko todėl, kad ten nebuvo liberalų, šimašių ir Š.malimo centro

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08
Dovilė Šakalienė
Lietuvoje

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Keliausma !!! apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • ar bus daugiau ? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu
  • Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose
  • Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

Kiti Straipsniai

Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Pasienis

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Paskutinės minutės kelionės

Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Keliausma !!! apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • ar bus daugiau ? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gabrieliaus Landsbergio patyčios | Alkas.lt koliažas

M. Puidokas. G. Landsbergio pergalės rinkimuose receptas = patyčių menas (video, nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai