Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Paminklo autorius – Zenonas Knyza.

Apie „Lituanicos“ skrydį

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame gale.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).

S. Dariaus ir S. Girėno atsisveikinimas Čikagoje 1933.05.07 | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

S. Dariaus ir S. Girėno atsisveikinimas Čikagoje 1933.05.07 | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu – į Kauną.

Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Aviacijos šventė 1932 m. rugsėjo 4 d. Scrantone. Skridimo rėmėjų komiteto narai, iš kairės: B.F. Shamonskis, kun. M.Valatka, W.Meškūnas, S.Darius, L.J.Savickas, S.Girėnas, J.Bolis, adv. R.Vasalle, Ch.Shamonskis, Al.Gilbaitis – Gilbert. | plieno sparnai.lt nuotr.

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S. Dariaus duktės Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

Skrydžio svarba

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.

Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.

Daugiau nuotraukų apie šį nepaprastą žygdarbį – „Lituanicos“ skrydį rasite čia.