Tūkstantmetis armėnų tautos teisynas pasipildys Užupio Respublikos Konstitucija (0)

Užupis | Rengėjų nuotr.

Užupis | Rengėjų nuotr.

Liepos 5 d., ketvirtadienis, 18 val. Vilniaus Užupyje (Paupio g.) bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta armėnų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Užupyje p. Tigranas Mkrtčjanas (Տիգրան Մկրտչյսն), Užupio Respublikos prezidentas Romas G. Lileikis ir premjeras Sakalas Gorodeckis.

Liepos 5-oji yra Armėnijos Konstitucijos diena. Lygiai prieš 23 metus, 1995 metais šią dieną buvo priimta Armėnijos Konstitucija. Tačiau armėnų teisyno istorija prasideda, kai Biblija buvo išversta į armėnų kalbą, t.y. nuo V amžiaus. Nuo to meto yra išlikę keli teisiniai dokumentai, kuriuose minima, jog jau penktame šimtmetyje armėnų karalius Vačaganas sudarė Kanoninę konstituciją. Tęsdamas tradicijas 12-ojo amžiaus teisės kodeksą parašė armėnų mokslininkas Mchitaras Gošas. Praėjus šimtmečiui, armėnų kariuomenės vadas Smbatas parengė Kilikijos Armėnijos kodeksą. Įdomu yra tai, jog išsilavinę Indijos armėnai XVIII amžiaus pabaigoje parengė išsamią Armėnijos Konstituciją pavadinimu ,,Šlovės pinklės”, kurią sudarė 512 skyrių. Pirmoji Konstitucijos dalis buvo parašyta dar 1773-aisiais, o antroji – 1781 metais. Taigi, akivaizdu, jog armėnų konstitucinė tradicija yra viena iš seniausių pasaulyje.

Yra kelios priežastys, dėl kurių Užupio Respublikos Konstitucijos lentos armėnų kalba atidengimas yra ypatingas ir malonus. Šiais metais armėnai, kaip ir Užupio kaimynai, lietuviai, pažymi savo tautinių valstybių atkūrimo šimtmečius. Šiais metais rudenį bus minimas 2800-osios Jerevano, senosios Armėnijos sostinės, įkūrimo jubiliejus. Tuo metu Armėnijoje vyks 17-asis Frankofonijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris Jerevane sukvies daugiau nei 80 pasaulio šalių vadovų delegacijas.

Armėnai pasklidę po pasaulį nuo seno gyveno Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. Buvo vieni iš 1410 metais vykusio Žalgirio mūšio dalyvių ir didvyrių. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje armėnų kalba buvo viena iš šešių kalbų, vartojamų teisminėje sistemoje, įtvirtinus tai Lietuvos Statute. Lietuvos armėnai buvo prekybininkai, kariai, menininkai, mokslininkai bei diplomatai, tarnavę Lietuvos kunigaikštystės valdovams. Vietos armėnų bendruomenė Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei šešerius šimtmečius ir tapo neatskiriama Lietuvos visuomenės dalis. Ne veltui Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino Armėnijos nepriklausomybę 1990 metais. Iš tiesų, atsižvelgiant į minėtus faktus, Užupio Konstitucijos 31-oios lentos armėnų kalba atidengimas yra labai laukiamas ne tik Užupio gyventojų, bet ir lietuvių bei Lietuvos armėnų, parodant ir sustiprinant mūsų tautų istorines ir kultūrines sąsajas.

Armėnų kalba ir raštas

Armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis įtrauktina į paleobalkanų kalbų grupę). Literatūrinės armėnų kalbos istorija dalinama į 3 periodus: senąjį (406 – XI a., literatūrinė kalba vadinosi grabar), vidurinį (XI – XVII a.) ir naująjį (nuo XVII a.).

Armėnų kalboje yra 6 balsinės ir 30 priebalsinių fonemų. Daiktavardis turi 2 skaičius. Keliuose dialektuose išliko dviskaita. Giminės išnyko. Egzistuoja postpozityvinis žymimasis artikelis. Yra 7 linksniai ir 8 linksniavimo tipai. Kalba – agliutinacinė. Veiksmažodis dabartinėje armėnų kalboje kaitomas asmenimis, skaičiais, laikais, turi nuosakas ir veikslus.

Kalbama Armėnijoje, Kalnų Karabache, Rusijoje, Prancūzijoje, Gruzijoje, Izraelyje, Libane ir kitur (iš viso apie 60 šalių). Šiuo metu pasaulyje kalbančiųjų skaičius yra 9 mln., iš jų tik 3 pačioje Armėnijoje.

Kalbai užrašyti vartojamas armėnų raštas sudarytas garsiniu pagrindu. Armėnų raštas paremtas graikų rašto bizantiškąja ir aramėjų rašto pehleviškąja atmainomis. Abėcėlę sudaro 39 raidės. Tradiciškai tvirtinama, kad raštą 405–406 metais sukūrė ir išvystė vyskupas Mesropas Maštocas. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje). Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę. 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ).

Užupio bendruomenė

 tai seniausiai ir nepertraukiamai veikianti Vilniaus bendruomenė (faktiškai pradėjusi veikti apytikriai nuo 1997 m.), vienijanti unikalaus Vilniaus senamiesčio priemiesčio – Užupio aktyvius gyventojus, tarp kurių dailininkai, rašytojai, kino režisieriai, kiti menininkai, mokslininkai, bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, kitų sričių profesionalai, studentai, moksleiviai. Užupio bendruomenė išsiskiria nekomercinių, atvirų, paprastai viešose erdvėse organizuojamų renginių, apjungiančių įvairias kultūros sritis bei menines veiklas, gausa. Jau du dešimtmečius Užupio bendruomenės renginiai praturtina Vilniaus bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, yra matomi, atviri, patrauklūs įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vilniečiams ir miesto svečiams, skatina kūrybiškumą, įtraukia tiek patyrusius, tiek ir debiutuojančius profesionalius kūrėjus, mėgėjus, Užupio jaunimą, vilioja turistus. Užupio bendruomenė yra Vilniaus bendruomenių asociacijos iniciatorė ir signatarė bei daugelio pilietinių iniciatyvų autorė, paplitusių ir atkartotų kitur.

Užupio respublika

Prieš du dešimtmečius Užupio bendruomenė Vilniaus miestui ir pasauliui padovanojo Užupio Respubliką (UžR) – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą. UžR kaip bendruomeninis, kultūrinis, meninis ir socialinis judėjimas dažnai lyginamas su Monmartru (Paryžius) ir Kristianija (Kopenhaga). UžR turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją, išverstą į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, simboliką (4 spalvų vėliavas skirtingiems metų laikams), lengvai suteikiamą pilietybę (padorius piliečius visame pasaulyje), UžR garbės piliečius (tarp kurių Jonas Mekas, Antanas Mockus, Dalai Lama, Ugnė Karvelis ir kt.), Prezidentą poetą ir režisierių Romą Lileikį, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš gausios komandos savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), išpuoselėtus tarptautinius ryšius ne tik su užsienio valstybėmis, bet ir Lietuvos Respublika, stabiliausią valiutą (EuroUžą), žiniasklaidos priemonę (Užupio TV), socialinį tinklą (Facebook paskyrą su 28 000+ sekėjų), nacionalinį patiekalą (UžBurgerį) ir kt. Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti UžR URM yra akreditavusi daugiau nei 250 ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų santykių praktiką. Šia praktika sėkmingai naudojasi LR URM, Vilniaus miestas bei GO go Vilnius atkartodama šiuos veiksmus. Užupio Respublika yra pelniusi tarptautinį pripažinimą ir palaiko tiesioginius santykius su daugiau nei 30 Vilniuje, Varšuvoje ir Rygoje akredituotų užsienio atstovybių, kurių atstovai su džiaugsmu dalyvauja Balandžio 1-osios šventime.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomeninį identitetą ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę, nepaskęstant pilname pagundų kosmopolitiniame liūne.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Šventvietės | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *