Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis.

Birželio 15 d., Užupyje, buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta kazachų kalba. Iškilmėse dalyvavo Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Bauržanas Muchamedžanovas ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Šių metų liepos 6 dieną pagrindinis Kazachstano miestas Astana švęs 20 metų tapimo sostine sukaktį. Pradžioje mažai kas tikėjo į provincijos miestelio virsmo sėkmę. Bet nepaisant visų iššūkių Astana tapo ne tik kazachų atgimimo simboliu, bet Eurazijos erdvės centru. Astanoje reguliariai vyksta politinių ir religinių lyderių susitikimai bei renginiai, Astanos ekonomikos forumas. Būtent Astanoje įvyko istorinis ESBO, jubiliejinis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos ir Islamo bendradarbiavimo susitikimai. 2017 metais Astanoje surengta pasaulinė EXPO paroda. Politikų pastangomis nuo pat sostinės statuso pradžios Astanoje vyko daug taikdarystės misijų. 1999ais metais UNESCO suteikė sostinei „Taikos miesto“ vardą. Paskutiniu metu tarpininkaujant Kazachstanui čia vyksta nelengvos Sirijos konflikto sureguliavimo derybos.

Sostinės perkėlimas į šalies centrą suteikė galingus postūmius ekonominiam vystymuisi, kuris žymiai pagerimo Kazachstano nacionalinę ir demografinę padėtį. Jau 2016 metais Astanos gyventojų kiekis pasiekė vieną milijoną. Šiuo metu dedamas didelės tikslingos pastangos, kad Astana taptų tarptautiniu finansiniu centru Vidurinės Azijos regione.

Paskutinės dvi dekados pokyčių metų jau yra jubiliejinės, kai sostinė Astana ir Užupio Respublika švenčia savo 20 metų gyvavimo sukaktis. Jungiant šias šventes, birželio 15 dieną, Užupio Konstitucijų prospekte, Paupio gatvėje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucija kazachų kalba, pirmą sykį lotyniškais rašmenimis. Lygiai prieš 26 metus tą pačią dieną Kazachstanas taip pat užmezgė diplomatinius ryšius su Lietuvos Respublika, tęsiant LDK ir Aukso bei Didžiosios Ordų viduramžių aktyvių santykių istoriją.

2017 metų spalio mėnesį Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas priėmė istorinį sprendimą apie palaipsnį kazachų kalbos rašybos perėjimą į lotyniškus rašmenis. Vadovybės priimti sprendimai lems pokyčius, kurie naują kazachų kalbos abėcėlę daro labiau aiškią universalios lotyniškos rašybos atžvilgiu ir priartina prie tarptautinių realijų, palengvinant kitų kalbų atstovų naudojančių lotyniškus rašmenis vartojimą.

Šiais pokyčiais skatinimas šiuolaikinės kazachų visuomenės vystymasis. Tuo siekiama pasinaudoti integracijos į pasaulinę kultūros galimybėmis, kita vertus išsaugant tautinį savitumą ir keliant kultūrinį daugiatautės kazachų visuomenės lygį.

Atskirai verta paminėti, kad lotyniškos abecėlės priėmimas paskatins Kazachstano dalyvavimą globaliuose procesuose, nes lotyniški rašmenys yra vieni iš labiausių paplitusių pasaulyje. Daugiau nei pusė pasaulinės ir mokslinės literatūros yra kalbomis lotyniškos abecėlės pagrindu, tai yra šiuolaikinės technologinės pažangos šaltinis.

Šiuo metu šalyje kazachų kalbos perėjimas prie lotyniškos abecėlės įgauna pagreitį, vykstant nacionalinio atgimimo kampanijai ir sulaukiant piliečių paramos. Simboliška, kad vienas iš kampanijos akcentų vyks Užupyje, pristatant šį Kazachstano valstybės virsmą pasaulyje.

Užupio bendruomenė (UžB) – tai seniausiai ir nepertraukiamai veikianti Vilniaus bendruomenė (faktiškai pradėjusi veikti apytikriai nuo 1997 m.), vienijanti išskirtinio Vilniaus senamiesčio priemiesčio – Užupio aktyvius gyventojus, tarp kurių dailininkai, rašytojai, kino režisieriai, kiti menininkai, mokslininkai, bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų rengėjai, kitų sričių profesionalai, studentai, moksleiviai. Užupio bendruomenė išsiskiria nekomercinių, atvirų, paprastai viešose erdvėse rengiamų renginių, apjungiančių įvairias kultūros sritis bei menines veiklas, gausa. Jau du dešimtmečius Užupio bendruomenės renginiai praturtina Vilniaus bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, yra matomi, atviri, patrauklūs įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vilniečiams ir miesto svečiams, skatina kūrybiškumą, įtraukia tiek patyrusius, tiek ir debiutuojančius profesionalius kūrėjus, mėgėjus, Užupio jaunimą, vilioja turistus. Užupio bendruomenė yra Vilniaus bendruomenių asociacijos iniciatorė ir signatarė bei daugelio pilietinių iniciatyvų autorė, paplitusių ir atkartotų kitur.

Užupio Respublika (UžR) – prieš du dešimtmečius Užupio bendruomenė ir jos žmonės Vilniaus miestui ir pasauliui padovanojo Užupio Respubliką (toliau – UžR) – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą. UžR kaip bendruomeninis, kultūrinis, meninis ir socialinis judėjimas dažnai lyginamas su Monmartru (Paryžius) ir Kristianija (Kopenhaga). UžR turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją išverstą į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, simboliką (4 spalvų vėliavas skirtingiems metų laikams), lengvai suteikiamą pilietybę (padorius piliečius visame pasaulyje), UžR garbės piliečius (tarp kurių Jonas Mekas, Antanas Mockus, Dalai Lama, Ugnė Karvelis ir kt.), Prezidentą poetą ir režisierių Romą Lileikį, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš gausios komandos savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), išpuoselėtus tarptautinius ryšius ne tik su užsienio valstybėmis, bet ir Lietuvos Respublika, stabiliausią valiutą (EuroUžą), žiniasklaidos priemonę (Užupio TV), socialinį tinklą (Facebook paskyrą su 20 000+ sekėjų), nacionalinį patiekalą (UžBurgerį) ir kt. Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti UžR URM yra akreditavusi daugiau nei 250 ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų santykių praktiką. Šia praktika sėkmingai naudojasi LR URM, Vilniaus miestas bei GO go Vilnius atkartodama šiuos veiksmus. Užupio Respublika yra pelniusi tarptautinį pripažinimą ir palaiko tiesioginius santykius su daugiau nei 30 Vilniuje, Varšuvoje ir Rygoje akredituotų užsienio atstovybių, kurių atstovai su džiaugsmu dalyvauja Balandžio 1-osios šventime.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomeninį identitetą ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę, nepaskęstant pilname pagundų kosmopolitiniame liūne.