Pasaulyje minima armėnų genocido aukų atminimo diena. 1915–1923 metais per Osmanų imperijos valdymą buvo nužudyta apie 1,5 mln. žmonių.
Didžiausias minėjimas vyksta sostinėje Jerevane prie Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti. Čia susirinkę yra dešimtys tūkstančių, neabejingų savo istorijai, žmonių.
Armėnų genocidas – vienas iš ryškiausių genocido neigimo pavyzdžių: net praėjus beveik 100 metų, Turkijos vyriausybė neigia, kad tai buvo genocidas, net ir pripažindama bent kelių šimtų tūkstančių armėnų žūtį bei valstybės vadovų dalyvavimą šiose žudynėse. Manoma, kad tai nenoras prisiimti bent moralinę atsakomybę valstybės mastu, bijant, kad toks pripažinimas gali sustiprinti kitų tautinių mažumų, pvz., kurdų pozicijas, siekiant nepriklausomybės.
Daug pasipiktinimo iš Turkijos pusės susilaukė Prancūzija, kai šiais metais priėmė įstatymą, numatantį teisinę atsakomybę už armėnų genocido neigimą.
Urugvajus 1965 metais pirmasis pripažino armėnų genocidą.