J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis? (33)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.

Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Vakarus… ir jį apnikusius nuogąstavimus dėl „Romuvos“ „šventikų“ agresyvumo ir politinio angažuotumo saviems kandidatams į prezidentus (???)…“

Kas tie „savi kandidatai“? Gal Kolumbo riteris Ž. Pavilionis susipainiojo mūšio lauke tarp savųjų ir svetimųjų – tarp puolančių ir besiginančių. Juk tai Jis pats „Romuvai“, prisilaikančiai visų galiojančių įstatymų paprašius Seimo patvirtinti teisę į valstybės pripažinimą, savo rašiniu paskelbė Kryžiaus žygį kitatikiams – apšaukdamas visus „pseudopagonimis“ (mat tikruosius pagonis jau seniai kažkas išgalabijo?), nusikaltėliais ir sukčiais, kuriais, pasak Seimo nario, turi pasirūpinti teisėsauga.

Vos tik „Romuvai“ pabandžius viešai gintis nuo šio išpuolio, ėmė šaukti – vėl prasideda Žalgirio mūšis prieš Vakarus! Na, o tai, žinoma, naudinga Rusijai.  Seimo nariui vertėtų,  pasikartojus  vidurinės mokyklos kursą, sužinoti – kas už ką ir prieš ką kovojo Žalgirio mūšyje. Net ir vaikai savo rašiniuose Žalgirio mūšio vaizdinį naudoja norėdami priminti mūsų pergalę prieš daugel metų agresyviai Lietuvą puolusius kryžiokus. O vyresni mokiniai dar žino ir tai, kad būtent dėl šios  pergalės Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo didžiosiomis Europos valstybėmis. O gal Seimo nariui vis dar tebediegia širdį, kad kryžiuočiai tąkart pralaimėjo?

Dėl to ar dėl kita ko, bet baltų religijos žinovu vos per pora dienų tapęs Ž. Pavilionis švitriu žodžių kardeliu mitriai bado „pseudopagonis“ iš visų pusių : „Romuva yra sekta“ garbinanti „Ramūną Karbauskį ir valstiečius“… Kita vertus neužmuša iki galo ir kai kuriems iš tų „pseudopagonių“ palieka viltį dar pagyventi: „Svarbiausia mano tezė yra ta, jog baltų pasaulėjauta mums svarbi, ji gali turėti vietos žmonių širdyse ir protuose [Ačiū, kad leidžiate – Jūsų J.V], tačiau šiandien daugelyje mūsų ši pasaulėjauta yra tvirtai suaugusi su krikščioniškąja“.

Daugelyje mūsų, ar Jūsų? „Romuva“ neginčija Jūsų teisės į savo pasaulėjautą – kokia ji bebūtų – visai krikščioniška, pusiau krikščioniška ar pusiau baltiška. Tai Jūs nuolat ginčijate dalies žmonių teisę į savitą VISAI nekrikščionišką pasaulėjautą. Taip, tai nėra daugelio pasirinkimas, bet ar religinės mažumos gali turėti savo pasaulėžiūrą, kuri neatitiktų Jūsiškės? Argi to mums jau neužtikrina Lietuvos konstitucija?

Jūs rašote: „Tačiau man abejones kelia pati organizacija /…/ kuri išskirtinai garbindama Ramūną Karbauskį ir valstiečius, panašu, antikonstituciniu būdu siekia gauti valstybės pripažinimą, kaip vienintelė senovės baltams atstovaujanti organizacija, t. y. monopolizuoti senojo tikėjimo idėjas.“

Kaltinimai, esą, Romuva veikia antikonstituciniu būdu ir siekia monopolizuoti tikėjimą yra melas, nedarantis garbės nei Seimo nariui, nei katalikui. Argi naujiena, kad „Romuvai“, kaip ir kitoms religinėms bendrijoms, Lietuvoje pripažinimą garantuoja Seimo, kuriame Jūs pats dirbate, kolegialiai priimti įstatymai. Kol jie nepakeisti, „Romuva“ vadovaujasi būtent jais. O gal Jūs siūlote nebesilaikyti galiojančių įstatymų?

Ar Jūs neveidmainiaujate, kai sakote, kad „ …man, kaip tikinčiam žmogui, norėtųsi suprasti, kokio ar kokių dievų pasekėjai jie (romuviai – J.V) yra.“

Tai atsiverskite trumpas „Romuvos“ tikėjimo tiesas, kurias kiekvienas gali rasti bendrijos interneto svetainėje www.romuva.lt Ten rašoma: „Šventybę įkūnija dieviškosios galios. Tai Dievas (Praamžius, Sotvaras …), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona, Vėlinas ir visi kiti dievai bei deivės“. Jei to Jums nepakanka, tai kviečiame apsilankyti „Romuvos“renginiuose bei apeigose ir susipažinti su tikėjimo turiniu iš vidaus, jei tikrai tuo domitės.

Jums atrodo, kad  „…daugiadievystė nėra nei logiškai, nei moksliškai rekonstruojama, nes trūksta duomenų ir visi rimtesni religijotyrininkai tai pripažįsta“.

Netiesa, arba visiškai nesidomite rimtų religijotyrininkų darbais. Rimti religijotyrininkai teigia visai priešingus dalykus. Jie ne tik aptaria istoriniuose šaltiniuose minimus gausius baltų Dievus, bet ir atkuria lietuvių bei prūsų Dievų panteonus… 

Vėl iš pradžių kartojate senus savo teiginius, kad „Romuva“ niekina krikščionybę ir dirba Rusijai: „Norėčiau pakartoti ir tai, kad „krivių“ viešai reiškiamas ir agresyvus krikščionybės vaidmens Lietuvoje niekinimas sutampa su ilgalaike sovietų okupantų, o dabar Kremliaus vykdoma politika“.

Lietuvos „Romuva“ niekada neniekino kitų tikėjimų, krikščionybės taip pat. Kur Jus, Seimui pareiškimą dėl pripažinimo pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus teikianti „Romuva“ užsipuolė dėl Jūsų tikėjimo – Seime, gatvėje, spaudoje? Tai Jūs, Seimo nary, svajojantis tapti Lietuvos prezidentu, dalį savo tautiečių, išpažįstančių kitokius Dievus nei jūsiškis, išvadinote PSEUDOPAGONIMIS. Mes Jūsų neo- ar pseudokrikščionimis nevadiname, nors Jūsų išpažįstamas tikėjimas pakankamai yra nutolęs ne tik nuo pirmapradžio, bet net ir nuo vėlyvųjų viduramžių tikėjimo – raganų juk nedeginate ir eretikų nekankinate…  Bet gal klystu?

O dėl Rusijos grėsmės – jūs pats ją kuriate, pats mušate, pats rėkiate ir pats bijote. Juk Jūs ir kai kurie kiti Jūsų bendrapartiečiai gulatės kryžiumi, kad „Romuva“ negalėtų pasinaudoti savo teise būti pripažinta, aršiai užsipuldamas neigiate teisę daliai savo valstybės piliečių pasinaudoti valstybės sudaroma galimybe būti savo valstybėje pripažintos religinės bendrijos nariais. Mes, romuviečiai, tiktai siekiame mums įstatymiškai priklausančios teisės ir  ginamės nuo Jūsų piktų antpuolių dėl šios teisės kovodami. Tai kas kursto įtampą? Už ką Jūs kovojate?

Jūs vėl bandote savo melus pridengti velionio Algirdo Patacko autoritetu, iš neskaitytų Jo knygų ištrauktomis citatomis?  Jau pirmame rašinyje parodžiau, kad Jūsų pasitelkta G. Patacko citata („rezultatas yra liūdnas – užsiauginome nuosavą pseudo pagonišką sektą, siekiančią tapti netgi valstybine religija“ ) yra ne apie „Romuvą“. Bet Jūs dar kartą bandote paaiškinti man, ką man norėjo pasakyti bičiulis ir bendražygis, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, kai mes su juo ne vieną nemigo naktį praleidome apie tai diskutuodami? Didžiulės pagarbos už atvirą ir tiesų žodį nusipelnęs A. Patackas, būdamas gilus ir nuoširdus katalikas, buvo išsilavinęs žmogus ir gerai susipažinęs su „Romuvos“ tikėjimu. Jis palaikė „Romuvą“ bei vertino ir gerbė mūsų veiklą.

Argi nekeista,  kai etatinis Lietuvos įstatymų leidėjas, siūlantis nemanipuliuoti „Romuvos“ įkūrimo datomis, čia pat pradeda jomis manipuliuoti pats? Apnuogindamas neįsigilinimą į aršiai puolamą klausimą teigia, kad pripažinimo prašanti „Romuva“ pradėjo savo veiklą Lietuvoje ne 1992-aisiais, kai buvo oficialiai įregistruota pirmoji Senojo baltų tikėjimo bendruomenė,  o 2001 metais, kuomet susijungė kelios iki tol savarankiškai veikusios romuvos. Tai visiškas melas ir Seimo narių bei visuomenės klaidinimas, nes Vyriausybė ir  Teisingumo ministerija visus reikiamus dokumentus bei išvadą, kad „Romuva“ visiškai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus būti valstybės pripažinta Seimui yra pateikusi. Šiuose dokumentuose teisininkai nekvestionuoja nei „Romuvos“ religinės bendrijos tęstinumo, nei jos pirminės registracijos datos – 1992 m.

Betgi Ž. Pavilionis regis ir pats abejoja šio savo melo galimybėmis sutrukdyti „Romuvai“ siekti savo teisių, tad tuoj pat išsitraukia daug aštresnį kalaviją – Konstitucinį teismą (KT) ir jo išaiškinimus: „Jeigu šie pseudo pagonys eis buldozeriu su R. Karbauskio dauguma, kreipsimės į KT, verdiktas, manau, bus aiškus“. Juk, pasak jo, KT yra išaiškinęs, kad valstybės pripažinimo gali siekti tik tokios religinės organizacijos, kurių „atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena ar keliomis žmonių kartomis.“ Bet Ž. Pavilioniui matyt nėra žinomas dešimtmečiu vėliau KT priimtas 2017 m. liepos 4 d. nutarimąs, dvasininkų karo prievolės klausimu, rodantis ganėtinai aiškų pokytį konstitucinėje doktrinoje, kuriame, KT pasisako akcentus sudėliodamas visiškai kitaip, nei anksčiau: Atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos <…> 9 straipsnio 1 dalį, <…> taip pat į šių Konvencijos nuostatų turinį atskleidžiančią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, pagal kurią valstybė privalo gerbti religinių mažumų atstovų įsitikinimus, negali jų traktuoti kaip mažiau svarbių ir dėl to suteikti joms mažiau teisių, taip pat turi pareigą užtikrinti, kad tokio religinių grupių statuso, kuris lemia ypatingas jų privilegijas, suteikimo kriterijai būtų taikomi nešališkai ir be diskriminacijos <…>

Taigi, KT teigia, kad religinėms mažumoms negalima suteikti mažiau teisių. Taip pat nurodoma, kad, egzistuojant sistemai, kurioje religinių grupių statusas lemia jų privilegijas, valstybė privalo sudaryti religinėms bendrijoms galimybes tokio statuso siekti, bei, kad tokio statuso suteikimui turi būti nustatyti aiškūs, nešališkai ir be diskriminacijos taikomi kriterijai.

Taigi, Lietuvos KT doktrina šiuo klausimu kinta, nes gyvendami Europos sąjungoje privalome paisyti jau EŽTT teisinės praktikos.

Pasak Lietuvos Teisingumo ministerijos teisininko, vyriausiojo specialisto religijos klausimais Donato Glodenio, Lietuvoje egzistuojantis religinių bendruomenių skirstymas į tris kategorijas jau nebeatitinka naujausios Lietuvos KT ir EŽTT praktikos. „Viena vertus, religinėms bendrijoms suteikiamos nevienodos teisės. Kita vertus, įvairios privilegijos religinėms bendruomenėms yra susijusios su tradicinės religinės bendrijos ar (rečiau) – valstybės pripažintos religinės bendrijos statusu. Taigi, pagal EŽTT gaires, reikėtų numatyti aiškius kriterijus dėl religinės bendrijos tapimo tradicine ar valstybės pripažinta. Tuo tarpu teisės aktai nenumato tradicinės religinės bendrijos statuso suteikimo kriterijų. Ankstesnieji Konstitucinio Teismo išaiškinimai netgi vienareikšmiškai atmeta kriterijų nustatymo galimybę ir nepalieka jokios vilties, kad kelių šimtmečių istorija Lietuvoje pasigirti negalinti religinė bendrija tokį statusą gali įgyti. Taigi, tikrai negalime sakyti, kad, kaip nurodoma EŽTT sprendimuose, visoms religinėms grupėms, kurios tokio statuso nori, yra suteikiama sąžininga galimybė dėl to statuso kreiptis. Tam tikri kriterijai egzistuoja valstybės pripažinimo suteikimo atveju <…>, tačiau ir čia ne viskas taip paprasta. Ankstesnieji Konstitucinio Teismo išaiškinimai („atramos visuomenėje“ susiejimas su egzistavimu šalyje ilgiau, nei trunka „kelių žmonių kartų“ gyvenimas) labai apsunkina jų įgyvendinimą toms bendruomenėms, kurios Lietuvoje gyvuoja nuo sovietmečio ar tik nuo antrosios nepriklausomybės laikų. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitinka EŽTT nubrėžtų gairių.“

Tad ir atsakymas Ž. Pavilioniui čia toks: negąsdinkite Konstituciniu teismu savo tikėjimo laisvę ginančių tautiečių tikinčių kitaip nei tikite Jūs. Mes pasitikime savo KT ir neabejojame, kad jis teisingai išspręs religinių bendrijų lygių teisių problemą, atsižvelgdamas į naujausią EŽTT praktiką.

Pagrasinęs Konstituciniu Teismu Ž. Pavilionis rašinį baigia romuvius, siekiančius būti pripažintais savo protėvių žemėje ir savo Tėvynėje, išvadindamas Dievo niekintojais, o „Romuvos“ teisėtus veiksmus – nešvariu antikrikščionišku žaidimu… Ir sušunka: „Tai kodėl aš turiu tylėti? Ir kodėl tylite Jūs?“

„Jei būtum tylėjęs, būtum likęs filosofas  (Si tacuisses, philosophus mansisses) – dar V amžiuje atsakė Romėnų filosofas ir krikščionių teologas Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas vienam panašiai šūkčiojusiam.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

33 komentarai

  1. Luotinykas:

    Bendrija atitinka visas sąlygas ir gali būti pripažinta. Sėkmės. Gal kada ir tikybos pamokų turės. Tada koks mokinukas galės paklausti, tarkime: Kas tas Vėlinas? Kaip jis įkūnija šventybę? Iš kur jūs tai žinote?

    • -.-.-:

      žinojimo, kaipo tokio, jokiuose tikėjimo klausimuose iš principo nėra ir būti negali, nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos, nes mokslinis pažinimas ir religinis pažinimas – 2 skirtingi dalykai.

      • Luotinykas:

        Galima sutikti, jeigu tikima absoliučia tvarka ir teisingumu, kuriuos įasmenina Dievo sąvoka. Betgi neįmanoma nei žinoti, nei tikėti ką nors apie Austėją. Taip pat kaip neįmanoma tikėti, kad „kentėjo prie Poncijaus Piloto“, o ir žinoti tik labai apytiksliai ir tikimybiškai.

        • -.-.-:

          kodėl negalima tikėti apie Austėją? Nori sau ir tiki. Arba netiki. Minimas Poncijus Pilotas, istorinis asmuo, apibrėžia laikmetį, o kas prie jo kentėjo ar, atvirkščiai, džiaugėsi gyvenimu, čia jau tikėjimo reikalas, nes patikimų žinių nėra. Dievo samprata neapima vien tik absoliučios tvarkos ir teisingumo, tai tik funkcijos, kurios jo turiniui priskyrė žmonės (iš esmės, stengdamiesi savo visuomenėje įdiegti tvarką ir teisingumą), kartu su kai kuriomis asmeninėmis savybėmis ir kitomis funkcijomis. Priklausomai nuo religijos, jos skiriasi. Tai yra, visa tai – tikėjimo dalykas, moksliškai nebent galima atrasti universalų dieviškumo apibrėžimą, tuo tarpu, pačios sąvokos “tvarka”, “teisingumas”, “gėris”, “blogis” yra universalios, ir papildomo apibrėžimo nereikalauja.

  2. Kai turės pamokų, tuomet ir klausimų mažiau kils. Net ir suaugusiems.

  3. Luotinykas:

    Kaži ar labai gera tokia pamokų pasekmė ar juolab tikslas.

    • Kęstutis:

      Kol tų pamokų nėra, tai kokie dar gali būti ir tikslai?… Vienu žodžiu, nereikėtų sau prisigalvoti nesąmonių, apsunkinti gyvenimo, o po to dar dėl to ir labai pergyventi…

      • Luotinykas:

        Tai kas tą Vėliną sugalvojo ir apsunkino sau gyvenimą? Kaipgi pamokos be jo apsieis?

        • Kalvis:

          O kas satana sugalvojo? Zinoma kaip apsieis. 6 klasej mums per kataliku tikybos pamokas mokytoja per vidaka rode apie satanizma, tipo vaikai cia blogai. Po tos pamokos klasej viena gote atsirado emo, vaikai apie satanizma eme juokauti. Velinas yra nekaltas dalykas pries jusu ispuikinta aprasyta satana. As nemanau jog per Romuvos tikybos pamokas isvis reiketu liesti miglotuas praeities nuotrupas gal tiesiok apie ekologija mokyti ir kad vaikai suprastu kaip viskas tarpusaby susije Visatoje.

        • -.-.-:

          viskas tvarkoje su tuo Vėlinu, nors Veliuoną (Velionę), tai, mano galva, be reikalo paminėjo.

  4. Kalvis:

    Romuviai, organizuokit Rudeni prie seimo piketa, reikalukit tikejimo laisves. Bus ka apmastyt katalikams pries popieziaus vizita. Atvaziuosiu palaikyti.

  5. Ženklas:

    Ponas Povilionis yra katalikas, pabandykime jį suprasti. Jie gyvenime vadovaujasi ( bent turi vadovautis) dešimčia dievo Jahvės įsakymų. Prisiminkime kaip skamba pirmasis, vadinasi svarbiausias : ,,Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi svetimų dievų mano akivaizdoje. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra dangaus aukštybėse ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi : Aš esu Viešpats tavo Dievas, galingas ir pavydus, atkeršijąs vaikams iki trečiajai ir ketvirtajai kartai už tėvų neteisybę, kurie manęs neapkenčia, ir pasigailys lig tūkstantinei kartai tų, kurie myli ir sergi mano įsakymus. ST Išėjimo knyga, 20, 2 – 6. Dabar kunigai , sušiuolaikinę ir pakeitę pirmąjį dievo Jahvės įsakymą, formuluoja jį taip : ,,Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“. Vadinasi katalikui kitų Dievų juridinis egzistavimo pripažinimas, šiuo atveju lietuvių senosios prigimtinės religijos, yra baisi nuodėmė, už kurią pono Povilionio palikuoniai bus baudžiami iki ketvirtajai kartai. Katalikai, šiuo atveju, kaip musulmonai, kurie pamatę pliažiškai apsirengusią moterų, turi prieš ją imtis priemonių, nes anoji, jų požiūriu daro nuodėmę. Nieko nedarysi, nuodėmė kris ant tavęs, nes matei pažeidžiant savo dievo įstatymus ir nieko nedarei. Katalikams lietuvių religijos pripažinimas yra labai rimta ontologinė problema. Pamastykime visi, kaip savo bendratautiečiams katalikams galėtume pagelbėti.

  6. Kalvis:

    Man pernelyg netgi ne keista jog tokie islenda Pavilionei visokie, jog bus murkdoma ta Romuva. Nekeista nes pas kataliku yra daug tamsybiu ir tie slibinai islys vos tik bus sujudinti. Prasides nauji kryziu zygiai. Amerikoje krikscioniskos sektos kaip Kolumbo ordino riteriai ir pns. nenustebciau jeigu ir juodais darbeliais uzsima. Nesenai buvo rasyta jog Belgu kunigas prisipazino nuzudes 20 zmoniu, manydamas juos isgelbeti. Kiek jau buvo amerikoj krikscionisku sektu kurios baigadavosi masinem skerdynem. Pagal mane kolumbo riteriai Lietuvoj turetu buti uzdrausti nes kelia gresme nacionaliniui saugumuj. Ir yra pasityciojimas is Lietuvos proteviu.

  7. Krikščionybė į Lietuvą atnešė mokslą, meną, kultūrą. O ką davė pagonybė? Gal galėtumėt nurodyti koks mokslas klestėjo pagoniškoje Lietuvoje? Kokių menininkų ar rašytojų turėjome? Kokia kalba knygas spausdinome? Kai Europoje statė neregėto grožio katedras, mes aplink šventus baobabus lakstėm ir sugavę kokį vienuolį misionierių jį ant laužo savo stabams aukodavom. Jūs rimtai tai norit pavadinti religija?

    • Saulius:

      Tai kad savo laiku sutrypė tą pagonybę ar kaip ją bepavadinsi, neleido jai žengti į priekį. Pvz. galima pasamprotauti, kaip būtų vysčiusis prūsų tauta, jeigu 50 (!) metų jos nebūtų murkdę tie vadinami šviesos nešėjai: pavergtieji prūsai-baltai vieni žuvo kovodami, kiti kaip vergai jau statė ordinui pilis ir bažnyčias, likusieji asimiliavosi. O jeigu juos būtų palikę ramybėje(bet norėjosi gi jų žemių, tikėjimo diegimas tik pretekstas), tai, manau, tas jų tikėjimas bėgant laikui būtų evoliucionavęs, o Prūsiją (ne vokišką) savo kaimynystėje dabar turėtume gal nuo Vyslos iki Nemuno.

      • 🙂 🙂 🙂 būtų varganas juokdariuks (be sarka-
        zmo), net ir visai su protu, Tomas – kokios Rusijos plotų
        gyventojas tai skalambytų – “niekam niekada ir NIEKUR
        …neleisiu palaidoti Lenino” (kas ir vyksta pobolševikteroristinio
        valdymo plotuose UŽ LIETUVOS), o jei Trampas susitikimui su
        Rusijos Prezidentu pareikalautų iškelt sąlygą, kad į Maskvą vyks
        tik tuomet kai galės būt ramus, kad žiauriausio pasaulyje dvoko
        l i k u č i ų (nuo Kremliaus …lavona pašalinus) jo nybros neužuos
        ir žiauriausio visų laikų naikinamojo (istrebitelių santvarkos) darinio
        įkvėpėjo k v a p ų poveikis nepaveiks per jį grįžus Amerikon ir kitų
        piliečių (užuojauta pasaulio futbolo pirmenybių dalyviams ir žiūrovams
        – tokioj smarvėj …smaradų smarade, – žiauresnėj nei tunto hitleriūkščių
        kamuolius gainiojant ir dūstant ten nuo dvoko iš mauzolio /pagal Tomą).

        Ir kodėl gi tai pagal Tomą (net be kabučių), jei tokia niekinanti visa ypata,
        gyventų dab. Rusijoj ir to lavono smarvių likučius gintų – “mumijos nelaidot”,
        tai visai sutaptų lygiai Lietuvą jos i š g y v e n u s i ų naikinimą-deginimą, t.y.
        viduramžių istreblenijas-inkvizicijas (ypač nuožmias Žemaitijoje – žynių
        luomo i š n a i k i n i m u) mūsų genčių ir giminių šventikų pažeminimu
        “Krikščionybė į Lietuvą atnešė mokslą, meną, kultūrą.”

        O kai Tomuks – vien juokdariuks, tai ant j u o k d a r i o argi pyksi,
        humoras jo kaip pas Putiną su Lukašenka, ar Trampą su May
        (tik tie lyg ir ne juokdariai, tačiau tokių “tomų” išlaikomi). PAVOJINGI
        tokie juokai. Suprantama, kai mato visi, kad 1945 m. rugpjūčio 2 d.
        Trampo su May pirmtakūnai iškilmingai ir atsa,kingai pažadus savus
        (įsipareigojimus) įtvirtinę parašais “ki būsimo Taikos susitarimo
        laikinam administravimui dalį Prūsijos (dar tądien /1945/ neišnaikintos
        “krikščioniškai…”) perduot bolševikterorizmo įkvėpėjo liekanų (dvoko to)
        saugotojams”, o net vykdyt savų pažadų nei viena, nei kita “anglosaksiškai
        krikščioniškoji” pusė be savo aukščiausių dvasinių vadovų /Vatikane ir Londone/
        palaiminimo net nesiruošia …tai ką čia prie tokių j u o k ų (grėsmės) bepridėsi.

        Nebent primint Tomui kaip 1689 m. Maskvos toj pat “Raud.aikštėje”
        /jau beveik valdant carui Petrui I/ vokiečiai “krikščioniškai kultūringai” su-
        deginę vokiečius – Kviriną Kulmaną ir Konradą Nordermaną, filosofo
        /batsiūvio sūnaus iš Giorlico/ Jokūbo Biomės pasekėjus.
        Taigi, laikai keičiasi, bet prigimtis “pliuškentis mele” ir juokdarybą
        skleist u ž d a n g o m i s kraugerystes ir plėšimus sektoms ant naudos,
        lieka (pasiieškotumėt kam šposus varinėt kur arčiau …pvz. pingvinų; tad
        pasiskaitykit jei netikėsit Paul Marshall Allen “Vladimir Soloviev: Russian Mystic”
        pirmą ar antrą laidą pačiam gale, ar net iš pat Pietų Floridos Kees Boterbloemo
        darbuose ISBN-13: 978-1137323668).
        //įsivedi į žiniatinklio iešką Kvirinas Kulmanas ar Konradas Nordermanas ir nei
        vieno nerasi /nei žymės nuorodų, – nieko/, nebent dab. ši bus. Tai ką čia pyksi.//

        Taigi apie laužus jau susilaikykit tamsta Tomai, ir ne viem Maskvos Raud.Aikštėje,
        bet gal labiau visoje Žemaitijoje (kaip ir Prūsijoje bei Lietuvoje) XIV-XVI a.
        Tavąją giminę, gentį mūsų ir Tautą, – jos Žynius naikinusiųjų perėjūnų laužus.

    • Kęstutis:

      Kadangi krikščionybė į Lietuvos kraštus atėjo vėliausiai, išlaikėm daugiausiai liaudies dainų iš visų Europos tautų, tame tarpe ir išskirtines sutartines, kurios muzikologų nuomone, panašu palikimas to meto profesionaliosios muzikos. Galimi tik du atsakymai – arba kitos Europos tautos buvo išskirtinai nekūrybingos, arba krikščionybė labai gerai dirbo savo juodą darbą naikindama vietinę kultūrą. Lyginant kilmingų karių palaidojimus I-VIa. kuriuose kartu buvo laidojama su visa ginkluote, nepastebėta jokio atsilikimo nuo to meto Europos ginkluotės. Didžiausias nuostolis Lietuvai ir kitoms baltų tautoms buvo 200 metų kryžiaus žygių tuometinės krikščioniškos EU, kurie stipriai sustabdė mokslo, kultūros ugdymą ir Lietuvių tautos gyvybingumą. Skaičiuojama, jei nebūtų buvę kryžiaus žygio karų, Lietuvių tauta dabar būtų apie 10 – 15 mln… Be to kaip jau minėjau pvz. su liaudies dainomis, mes ligi šiol nežinome – ką krikščionybė sunaikino įsigalėjusi Lietuvoje???… O ji tikrai naikino, skleidė melus apie iki krikščionišką Lietuvą…

    • -.-.-:

      tik nereikia nusišnekėti – koks dar krikščioniškas “mokslas” viduramžiais? Visos krikščioniškojo mokslo šaknys – pagoniškoje graikų ir romėnų kultūroje. Gal nebent kai kurie amatai krikščionybės įtakoje ir atsirado, bet čia jau ekonominiai ir prekybos bei laikmečio dalykai, o ne kažkurios religijos nuopelnas. Menas buvo ir ikikrikščioniškoje mūsų kultūroje, ir dar koks. Vis dėlto, kultūriniai ar technologiniai pokyčiai, susidūrus su krikščionybe, įvyko (nors vėlgi, dėl pačio kontakto, o ne dėl religijos). Tarkim, naujos daržovės (nors pas mus ir totoriai bei karaimai jų nemažai užveisė) ar kiti augalai; būtinybė išmokti naudoti paraką; skiedinio naudojimas pastatų sienoms mūryti, plytos ir su tuo atsivėrusios statybos ir architektūros galimybės; knygos, skirtos didesnės apimties kūriniams užrašyti ir saugoti negu šiaip tošies ritinėliai, kauliukai, lazdelės ar akmenys; apskritai literatūros kūriniai kaip nauja meninės išraiškos forma (gaila, bet tiek knygos, tiek literatūros kūriniai, kiek mums žinoma, taip ir nespėjo pritapti mūsų kultūroje tuo laikotarpiu); sudėtingesni muzikiniai kūriniai ir instrumentai, bet kartu ir dalies žmonių įbaudžiavinimas. Visa tai įvyko iki Lietuvos krikšto, o po krikšto, gerai pagalvojus, tai prisidėjo tik viena meno rūšis – teatras, bet gal tiesiog kažką praleidau? Beje, baobabai Lietuvoje neaugo, o giriose laigė taurai ir stumbrai, kaip ir dera, o ne vienuoliai misionieriai. Buvo vienas toks, kuris troško kankinio mirties, todėl kapus išniekino, tai jo norą valdovas patenkino, bet niekam jo neaukojo – nusikaltėlio palaikus atidavė tiems, kas jų pasigedo.

    • Mielas Tomai, senasis tikėjimas davė mums ypatingą galią, tad apsigynėme 200 metų nuo popiežių skatinamos visos Europos agresijos. Maža to, apsaugojome savo pusbrolius suslavėjusius nuo totorių-mongolų ordų irgi du šimtmečius. Ir dar — pastatėme galingą grandinę pilių ne tik panemuniuose, bet ir dab. Baltarusijoje bei Ukrainoje. Jomis irgi verta pasigrožėti.
      Beje, Kraševskio liudijimu, Vytautas apie 1426 metus reikalavo valstybės įstatymus parašyti lietuvių kalba. Ir koks kilo kauksmas: “Valdove, jei taip padarysi, per niek nueis tavo krikštas”. Mat pati lietuvių kalba būtų neišvengiamai sugrąžinusi senąją pasaulėjautą bei pasaulėžiūrą ir paaiškėtų krikščioniškų mokymų skurdas bei melagystės.

    • Mano nuomone,:

      Tomas dar jaunas ir turi galimybę pakeliauti po pasaulį, o ten kaip tik aptiks vienuolynus, kuriuose vienuoliai gamina alų ir vyną, todėl dauguma alkoholinių gėrimų Europoje vadinami pagal vienuolijas, kuriose buvo sukurti 🙂
      Kai vienuolynams prekiauti alkoholiu tapo nepelninga, tai po vietinių žmonių išnaikinimo gyvenvietėse įsikūrus klajokliams žydams šis biznis ir perėjo į jų rankas ….

  8. Kalvis:

    Tomui, tavo vadinami pazangos nesejai yra tiesiogiai atsakingi uz Metano duju garavima vandenynuose ir grandinine atsilimo reakcija kuria vargu ar kas besustabdys kas reiskia visiska givybes isnykima zemeje. Tad surask kazkuom kitu pasigirti o ne pastatais. Isore grazi o vidus supuves. Krikscionybes samone buvo nudiritusi iki tokou tamsumu ir Visatos pazinimo praradima, kad pasaulis dabar dar del to kencia ir patys didziausi mokslininkai nebegali sustabdyti zmoniu degradacijos. Iki krikscioniskas pasaulis intelektualiai buvo tukstancius kartu tirtingesnis nei viduramziu krikscioniska europa guldoma maru, inkviziciju ir kitokios religines bekultures bjaurtasties. Pagoniska Aleksandrijos biblioteka buvo pasaulio lobynai kuriu dar dabar pasaulis neturi ir nebetures. Tu sakai ten buvo lygis? Maras ten buvo ir tamsumos kai tuo tarpu baltai gyveno sveika dziaugsminga gyvenima doroveje su gamta ir visata. Uztenka ir snd paimti Afrikos gentis ir New Yorka. Laisvi laimingi zmones gyvenantys doroveje su visata ir vergu ligotu isprotejusiu miestai kurie is to isprotejimo garbina pinigus ir pimpala viens kitam i subine kaisioja.

    • Žemyna:

      Na, o tiek amžių trukusius prievartavimus, tokias masines skerdynes, kokios buvo surengtos tikslu įvesti krikščionybę, bei žmogėdriškus kankinimus, jau įvedus, teisinti pastatų grožiu…
      Brolelis jaunasis lauką arė, o mumis kryžeiviai gvoltą darė…
      O iki krikščionybės Roma ir graikai urvuose gyveno? Arba Rytai?
      Ar teisinti mokslo įvedimu… Nebent užmiršus, kiek mokslininkų buvo išžudyta, kaip jo raida buvo suvėlinta vien todėl, kad dvasininkai nesuprato, apie ką tas „bedievis” kalba.
      Naivu galvoti, kad iki kryžeivių žmonės buvo neišmanėliai, kai archeologiniai radiniai liudija buvus sudėtingų statinių, mums su visais mokslais nesuprantamos paskirties įtaisų, gal būt, judinamų mums visai nežinomos kilmės energijos.
      Bet kokie teisinimai tėra išsisukinėjimas, esą, ne aš kaltas, Dievas kaltas… Deja, krikščionybės skleidimas į vandalų rankas pateko…
      Žmonija tam ir buvo suskaidyta į skirtingas tautas bei rases, kad kiekviena savo keliu eitų ir tobulėtų, pagal skirtingus požymius ir vertinimus pasaulį vis iš kitos pusės pažintų. Tad pats tas „nešimas” (ar plukdymas kraujo upėmis?) buvo nusikaltimas Kūrėjo minčiai ir tvarkai.
      Krikščionis būsi, kai tavo bendruomenė taikiai gyvens greta kito tikėjimo bendruomenės, kuri į tavo gyvenimą nesikiša. Gyvens jai netrukdydama, neįkyrėdama kaimynei paliepimais pagal ją gyventi, nelįsdama į jos teritoriją „gero norėdama”. Nusikalsti krikščionybei, jei iš aukšto vis kitus „pažangos” per prievartą mokai. Puikybė – nuodėmė.

  9. Dviguba pilietybė:

    Lietuvos žiniose sunkiai prieinama, turbūt, visi emigrantai pripuolę skaito-
    žr. 15 min
    Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės
    15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimas-nuleido-kartele-referendumui-del-dvigubos-pilietybes-56-994932

    • Žemyna:

      STABDOMA Lietuvos pilietybė su visomis pareigomis ir teisėmis, kol turi kitą pilietybę.
      Nori susigrąžinti – atsisakai laikinos užsienio pilietybės su visais įsipareigojimais tai šaliai, ir tau automatiškai grąžinama prigimtoji pilietybė.

  10. Vilniaus Žemaitis:

    Pirmas geras sprandimas, kurį priėmė valstiečiai.
    Iki šil jų politika buvo toatlus absurdas,
    Senasis baltų tikėjimas tikrai nepalnytai buvo nustumtas į “netradicinių” religijų kategoriją.
    Be to, tai yra gana liberali religija. Visumoje būta daug skirtumų ir tarp atskirų baltų genčių, ir net jų viduje. Geroakai skyrėsi net tradicijos (vienus – šimtmečius dominavo kremacijos papročiai (Rytų Lietuvoje, Kurše, Skalvoje, Centrinėje Lietuvoje), kitur (Žiemgaloje, Sėloje, Latgaloje) jų nebuvo. Žemaičiai užėmė tarpinę padėtį – Vėlyvąjama geležies amžiuje kremacija plito ir Žemaitijoje, tačiau įsitvirtinti nespėjo.
    Tai tik pavyzdys, rodantis, kad baltų tikėjimai nebuvo vienodi. Ir tai puiku – tai nebuvo kokia dogmatizuota religija.
    Be to, manau, kad klysta manantys, kad jo buvo politeisitinė. Tai buvo panteisitiniai (Dievas yra Visata) tikėjiamai, kur atskiros dievybės buvo daugiau tik to Dievo (kaip Visumos) savybės.

    Beje – panašaus požiūrio laikosi ir moderniosios pasaulėžiūros (pvz., ekologiniai judėjimai), tad mūsų senojoje religijoje buvo daug liberalaus modernumo.

  11. Žemyna:

    Šiandieną po 8 val. ryto Pavilionis kalbėjo per Marijos radiją. Būtų malonu, jei ir Alkas leistų iš čia to paklausyti.
    Labai aiškiai, suprantamai išdėstė senovės lietuvių tikėjimo ištakas (ir, jei nepainioju, šitoje pačioje ir apie tautinio kostiumo ištakas). Paaiškino, kodėl nusikaltimas būtų juos įteisinti: juk tai kenkia jo misijai JAV ir apskritai darbui su užsienio lietuviais.
    Taigi, pasirodo, visas baltų tikėjimas grįstas tautiniais šokiais ir dainomis, o tie visi ansambliai buvo Kremliaus išmislas, siekiant savo tikslų. Juk tik pažiūrėkite, juk KGB Trinkūno tai nepersekiojo!..
    O tautiniai šokiai ir kostiumai buvo politiškai naudingi tarpukario Lietuvos valdžiai konsoliduojant tautą, todėl menininkai padirbėjo ir juos sukūrė… Žodžiu, maždaug taip, ir visa tai labai iškalbinga intonacija. Gaila, bet jam antrino ir kunigas…
    Žodžiu, supratau, jog tik valstybės ir jų politika turi istoriją. O tikėjimas jos neturi. Toks, visai be raidos šlept ir nukrito žmonėms ant galvos. O anksčiau žmogaus galva tuščia buvo – net skambėjo. O jei kurios nors tautos galvoje kas ir buvo, tai prisiminti to nevalia – gėda. Turime tai slėpti.

    • s.m.:

      Žemyna, sesute, – kam tiek daug teksto?
      Suvartė demagogą Vaiškūnas kaip pakirmijusį kazlėką. Taškas.
      Pagoniškajam tikėjimui lemta atgimti ir egzistuoti. Ir ne kitaip.
      Būdamas kataliku pasirašau po kiekvienu savo žodžiu. Tik meilė, o ne ūdyjimas kitaip tikinčio, yra tikro krikščionio pareiga. To paties tikiuosi ir iš brolių/seserų romuviečių.

  12. Tvankstas:

    Jergutėliau, jergutėliau,…
    Kaip Pavilionis ar -ienė, taip ir apaštalas, -ė.
    Kokioje dvasingoje katalikiško feminizmo erdvėje užsipildęs Žygimantas imasi kalbų būti šventesniu už Pranciškų, kuris atvykęs į Lietuvą neabejotinai pasiūlys bent milijoną socialinių parazitų iš Afrikos ir Azijos prisiimti : ‘kokia graži Lietuva be lietuvių’.
    Žinant kilmę iš intelektualų Pavilionių šeimos ir jų liberal-feministinius krykštavimus eilę metų, nori nenori tenka prisiminti kuo užsibaigė feministinis ‘projektas’ – ‘cukrinės mamytės’ didžiai dvasinga ir kūniškai turininga meile trinantis ‘mėsa į mėsą’ su standžiu vyruku, lyg tai sūnaus, lyg tai anūko amžiaus.
    Tarp kitko, cukrinės mamytės tiesiog siekia turėti vietoje daugybę jaunų vyrukų, kuriems galėtų pamoti pirštu, svarbu gausus pasirinkimas – už tai feministės yra vienos nuomonės su Pranciškumi.
    Nenustembu, kai Žygimantas taip aršiai užsipuola lietuvių senojo tikėjimo atkūrėjus ir sekėjus – juk tai prieš Pranciškaus darbus ir feminisčių aušrinių marijų tikslus, tai prieš siekimą Lietuvą išlaikyti lietuvių namais.
    Kolumbo (kolombos graikiškai yra keliautojas, kilęs iš pirminio ‘skalambas’, taip graikai Taurėjos laikais vadino keliautoją, šunis prikeliantį ir aplojamą) ordino riteris brolis Žygimantas užsiima tikrąja veikla pagal savo brolijos pavadinimą – aploti senojo lietuvių tikėjimo pasekėjus, tik tiek ir tesugeba, tiek ir tereikia pasitenkinti.
    J. Ratzinger yra davęs labai aiškius Dievo, daug dievų ir be-Dievo apibrėžimus.
    Vien žodžio ‘paganus’/ pagonis naudojimas išduoda melą, Vatikano įdiegtą suniekinti lietuvius – lietuviai NIEKADA nebuvo išvytieji, nes romėnai taip vadino iš lietuviakalbių sričių į rytus nuo Romos sienų atbėgusius nuodėminguosius, kurie už nuodėmę turėjo mirti, mat mūsų senasis tikėjimas neturėjo nuodėmės atleidimo – tai atpirkti tebuvo galima savižudybe arba bendruomenės įvykdyta mirteis bausme.
    Pati visuomenės savivalda buvo Aristotelio aprašyta pilietija.
    ‘Paganus’ veiksmažodis yra lietuviškas ‘paginti’, tai liaudynų kalbos skolinys iš lietuvių kalbos.
    Vis tas pats pastovusis jausminis kūniškas pasitenkinimas protinguolių/intelektualų gentyje, įkirstas velnio ( plačiau skaitykite G. Klimovo knygas).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *