Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video)

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt
2018-06-27 16:29:34
21
Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio.

Latvius  pamilau dar vaikystėje. Manau, kad šį jausmą išgyvenę daugelis lietuvių. Vos ausis palietė jų kalba, bemat sučiurleno kitas, pakeliantis ir mūsų kalbą balsas. Ak, prisimenu (jausmas likęs!) tai juk mes patys, tik kitokie! Kaip įdomu! Platėjanti, akmeningą upės sietuvą primenanti kalba, ausis ir sielą medumi tepanti kalba. Ir kartu nuostaba: kodėl mūsų nemoko prabilti lietuvių kalbos sesės kalba mokyklose? 

Šiuo metu galima išmokti ir „pašmacības“ būdu, kaip sako latviai, internetu bent pusę metų kasdien klausantis LR-1, tai yra „Latvijas radio viens“, bent po penkiolika minučių kasdien. Įsikišai į ausis ausinukus troleibuse ar autobuse – ir tu jau Latvijoje. Arba kas antrą vakarą žiūrėti jų „Panarāma“, užuot žiūrėję mūsų, – viskas išeis tik į naudą.

Dabar juk keista ir net – sveikai pažvelgus – nepakenčiama padėtis: susitikę kalbamės rusiškai arba, kas dar keisčiau, baisinga, vos gyva anglų kalba. Net minčių padoriai vienas kitam pasakyti nemokame. O galėtume ir be vertėjo susikalbėti. Tai taip, brolyčiai, gyvename vieni kitus atstumdami alkūnėmis. Atsukę  nugaras. Latviai dar dairosi per petį, o mes net susikūprinę neatsisukame.

Žinoma, Lenkija padarė viską, kad XX amžiaus pirmoje pusėje Latvijos ir Lietuvos suartėjimas neįvyktų. Pasekmės net šiandien išlikę Rygos centre, iš kurio išvažiuodamas Vilniaus kryptimi matai Kauņą, tai yra Kauno kryptį. Lietuvos sostinė kelio ženkluose latvių sostinėje ištvėrė ir pirmąją nepriklausomybę, ir Maskvos komunistinį režimą, ir persirito į XXI amžių.  Tai taip liudijamas mūsų „artumas“, tai yra, neleistinas aklumas. Ir jau kone šimtą metų.

Nuo 2020 metų visos Latvijos viduriniosios valstybinės mokyklos ir gimnazijos pervedamos į mokymą valstybine latvių kalba. Ar kas nors Lietuvoje apie tai rimtai prabilo? Paanalizavo LRT, kas vyksta čia pat, giminėje gentyje? Ar palaikė latvius mūsų Seimas? Gal kokį menką Seimo pareiškimą, palaikantį latvių Saeimą, priėmė? Jeigu priėmė, negirdėti jo. O juk latviai gelbstisi, juos baisingai užsipuolė Maskva, skatindama rusų bendruomenę. Ne, mums neįdomu. Mes juk patys nutarėme nuskęsti „trijose lenkiškose raidėse“. Būtų juokinga, jeigu ne graudu. Juk trys raidės savigarbos nenuramdys, gali nutikti priešingai – įaudrinti, nes jos tik parodys, kad darkoma tikra lenkų kalba, ir aistros užvirs iš naujo.  Juk bus ir vėl įžeista kalba, kurią įspaudus į lūpas Vilnijos žmonėms jie buvo pasukti veidu į Varšuvą.  Užburtas ratas. Reikia vykdyti Konstituciją: valstybinė kalba – lietuvių. Argi mūsų knygnešiai tam purvą ir sibirus brido, kad dabar iš kalbos, vos iš mirties išplėštos, taip tyčiotumėmės? Juk kalba Lietuvoje – valstybės siena. Kaip ir Latvijoje – siena.

Kad nors koks žingsnis būtų žengtas (valstybiniu lygiu) suartinant informacines erdves. Atsiperkame vėliavų pakėlimu ir himnų sugiedojimu. Viskas. Nei kultūros atašė mūsų ambasadoje Rygoje, nei LRT informacinės politikos (apie korpunktą Rygoje net svajoti baisu!) Tai trunka trisdešimt metų. Vadinasi, tai neatsitiktina, ir ne vien LRT generalinio direktoriaus reikalas. Tai sisteminio latvių ignoravimo politikos vaisiai. Jeigu ne Arūnas Vaikutis, kuris visam gyvenimui atsisėdo mažyčiame kambarėlyje Latvijos radijuje (LR1), mes net negirdėtume nė balso iš Rygos.

Turėjau vilties, kad Seimo rinkimus laimėjus Valstiečiams-žaliesiems įvyks bent menkų palankių pokyčių – neįvyko. Ir mes toliau vieniši skendime Vakarų-Rytų pafrontės zonoje. O latviai?  Tiesa, jie bent jau nacionalinio transliuotojo (LTV-1) korespondentų punktą Vilniuje senokai įkūrę. Žinios iš Lietuvos yra kone kasdienis Latvijos žiniasklaidos reikalas. Jie geriau žino, kas pas mus vyksta. O mums nerūpi net strateginis Rygos uostas. Kiek būtume galėję kartu su latviais nuveikti jame, kooperuodamiesi.

Neidealizuoju latvių, matau jų būdo savybių, kurios ne itin simpatiškos. Bet jos labai panašios į mūsiškes, kai laikome save kone Europos bamba. 

Išvada vis dėlto turi būti tik viena: negalima ilgiau gyventi nesimokant vieni kitų kalbos, negalima gyventi be kasdieninio bendravimo tarp Latvijos ir Lietuvos seimų. Negalime ilgiau gyventi nematant ir negirdint Latvijos bent eterio bangomis – per radiją ir TV.

***

2018 m. Vasario 16-ąją, Latvijai sveikinant Lietuvą valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga, Arvydas Juozaitis Latvijos Prezidento Raimondo Vėjuonio kvietimu iškilmingai iškėlė Lietuvos tautinę vėliavą Rygos pilyje Latvijos Prezidento rezidencijoje:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Juozaitis. Apie nūdienos Latvijos mitus (video)
  2. A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus
  3. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  4. A.Juozaitis. Latvijos prezidentas – turtuolis
  5. Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video)
  6. A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus
  7. A. Juozaitis. Sapnis par Latviju (video)
  8. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  9. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  10. Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės
  11. Lietuvos ir Latvijos seimų nariai susitiks Joniškyje
  12. A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija
  13. Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video)
  14. Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video)
  15. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Dainius Razauskas says:
    7 metai ago

    Tas būt pareizs, un nav ļoti grūts, iemacīties vai nu drusku pamacīties latviski. Bet ļoti ļoti interesants! Un latvju dainas, latvju teikas – ka jūs zinātu! Es uz Arvīdu Jozaiti!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      Labi!!!

      Atsakyti
  2. Gamtatikis says:
    7 metai ago

    Šaunu

    Atsakyti
  3. Gamtatikis says:
    7 metai ago

    Lietuviai ir Latviai turi viena bendrą žodį, kurio neturi niekas daugiau šiam pasaulį, tuom viskas ir pasakyta. O tas žodis yra Dievas. Nors kaikas jį ir nusisavino.

    Atsakyti
  4. Regina says:
    7 metai ago

    Teisingi zodziai. Tikrai norisi matyti per TV, girdeti per radija kas naujo Latvijoje. Turetu buti isleistas lietuviu -latviu kalbu zodynelis. Reikia mokytis latviu kalba. Jie saunuoliai kad pereina prie mokymo valstybine kalba. Mes bailiai nesugebame savo kalbos saugoti

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      Beje, sovietmečiu buvo išleistas lietuvių-latvių kalbų žodynėlis. Kažin, kodėl dabar tai niekam neįdomu?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        2011 m. leidykloje Aesti išleistas Alvydo Butkaus lietuvių-latvių/latvių-lietuvių kalbų žodynėlis.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          7 metai ago

          Paldiez!

          Atsakyti
    • jo says:
      7 metai ago

      O tu netgi nesugebi pereiti prie rašybos lietuviškomis raidėmis. Latvių interneto komentaruose gal 95% rašo latviškomis raidėmis, o pas mus gal 95% – „šveplai“ ir visi randa kokių nors pasiteisinimų.

      Atsakyti
  5. Antanas says:
    7 metai ago

    O laikai, o papročiai!!! Net sovietmečiu 11-je klasėje mums per lietuvių kalbos pamokas buvo dėstomi latvių kalbos pagrindai! O dabar?… Ašara Dievo aky, Lietuva, kur tu eini?!

    Atsakyti
  6. Gintaras says:
    7 metai ago

    Tik esant kartu, įmanoma pasipriešinti globalizacijai…

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    7 metai ago

    Aš jau daugelį kartų sakiau , tikėjausi , gal ir prašiau, kad mūsų valdžiukė , nors pro durų plyšį pažiūrėtų į Latvijos pusę. Ne ir ne.
    Ne kartą klausiau , kodėl aš nematau per tv Latvijos gyvenimo.
    Tas pats per tą patį . Lankija “strateginis partneris, lenkija strateginis partneris” , kaip užsukti. O kas Latvijos “strateginis partneris” ? Maskovija?
    Aš įtariu , kad tie atlapausiai patękę valdžion , gauna kažkokių kvaišalų, kad nuo jų atsiranda gyvuliška “meilė” lankijai.
    Dabar su kalba. Latvija ir Lietuva – dangus ir žemė. Latvija gina savo kalba, gina ir savo Tautą, savo žemes, o mūsų garukai svaigsta apie Lankus. O Dievai , negi mūsų “berazumiams” (kaimiečių “barbarizmas”) lankai duoda kanapių patraukti.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      Užtat mūsų valdžiukė labai mielai lenkų ponams žiūri į “tašką”. ?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        7 metai ago

        Tik man nuo to nelengviau.

        Atsakyti
  8. Kažin says:
    7 metai ago

    Vienykime vienykime ateitis, – bus Lenkijai lengviau praryti abi iškart. O tai prarijus vieną, po to dar ryk kitą, tas truktų dar kokį pusšimtį metų. Manau, kiek yra noro, tiek ir bendraujama su Latvija, koks nors botagas vargu čia ką pakeistų… Jeigu ne lietuvių lenkininkų valdžia Lietuvoje, tai Nepriklausomybių 100 -mečio proga jau galėjome turėti 240 km/val greičio europinę geležinkelio vėžę Vilnius- Ryga- Talinas, taigi švilpt per 1,5 valandos ir Rygoje. Būtent tai daugiau negu kas kita ir suartintų braliukus. O kokį pyktį, pavydą tas europinis greitukas Lenkijai keltų, turbūt didesnį negu euro įsivedimai…

    Atsakyti
  9. Tomas says:
    7 metai ago

    Taip, Juozaiti, Lenkijai labai rūpi Latvijos ir Lietuvos suartėjimas. Jai tai kelia didžiulę grėsmę, nes lietuviai susijungę su latviais gali pulti ir užkariauti Lenkiją. Lenkai čia mato didžiulį pavojų sau, todėl daro ir darys viską, kad to neįvyktų. Lietuviai su latvių pagalba gali trukdyti Lenkijai dirbti savo darbą Vilniaus krašte. Lenkai tą mato ir jiems tai kelia galvos skausmą. Latvių sąjunga su lietuviais ir Rusijai kelia didelį susirūpinimą, nes Lietuva gavusi karinės pagalbos iš Latvijos gali atkurti LDK ir Astravas jai bus nebaisus. Putinas sėdėdamas Kremliuje nežino ką daryti ir koks likimas laukia Rusijos ir jos žmonių jeigu Lietuva susijungs su Latvija. Tikrai kelia susimąstymą šis Juozaičio straipsnis.

    Atsakyti
  10. urba says:
    7 metai ago

    ką reiškia vienyti? Bendra kariuomenė, verslas, bendrai uždarytos rusakalbės mokyklos, bendra mokesčių sistema…, bendri ubagai ir emigrantai? Seimas tik ką apšvarino pensininkus ir kitus varguolius dar šimtais milijonų, o čia toliau – vienykimės… tfu… kiek galima nematyti aktualiausių problemų. O šis mėnuo buvo politinio 4 metų ciklo pikas -mokesčių ir pensijų reforma, kuria dar labiau pralobs prekybos tinklai bei latifundija. Emigracija dėl to tikrai nemažės

    Atsakyti
  11. jo says:
    7 metai ago

    Latvius pamilau dar vaikystėje. Manau, kad šį jausmą išgyvenę daugelis lietuvių. Vos ausis palietė jų kalba, bemat sučiurleno kitas, pakeliantis ir mūsų kalbą balsas. Ak, prisimenu (jausmas likęs!) tai juk mes patys, tik kitokie! Kaip įdomu! Platėjanti, akmeningą upės sietuvą primenanti kalba, ausis ir sielą medumi tepanti kalba. Ir kartu nuostaba: kodėl mūsų nemoko prabilti lietuvių kalbos sesės kalba mokyklose?
    Ļoti pareizi vārdi. Jā, es arī piedzīvoju šo sajūtu, tādēļ arī iemācījos latviešu valodu… Bet šiaip Juozaitis yra pridurkas visiškas, tikras istorinių klaidų darytojas, tuoj pat po nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo stojęs prieš Sąjūdį, prieš Lietuvą, už AMB, elgėsi kaip tipiškas kremliui naudingas idiotas. Negalima tokiam patikėti valstybės, netinka jis į Prezidentus.

    Atsakyti
  12. LosAngeles says:
    7 metai ago

    dar viena priezastis, del ko butu galima balsuoti uz Juozaiti.

    Atsakyti
  13. Gintas says:
    7 metai ago

    Latvijoje lietuvių kalbą tikrai girdima dažniau, negu latvių Lietuvoj. Žinau Latvijoje kasmet vykstančias dvi tarptautines mokslines konferencijas, kuriose viena iš oficialių kalbų yra lietuvių (kitos – latvių, anglų, rusų ir vokiečių). Būtų gerai, kad analogiški dalykai vyktų ir Lietuvoj.

    Atsakyti
    • Vaclovas Mikailionis says:
      7 metai ago

      Kol lietuviai šaipėsi ir vaipėsi, latviai jau ištiesė savo brolišką ranką — išleido svarbią knygą latvių ir lietuvių kalba. Dievturių vadovas Valdis Celms mums siūlo skaityti greta abiem kalbom apie tikybą ” Baltu Dievastibas Pamati/Baltų religijos pagrindai”. Ji ne tik gausiai iliustruota tautiniais raštais, bet ir pateikia senojo tikėjimo raišką atskleidžiančias Dainas, latvių išsaugotas. Alke buvo paskelbti jų sklandesni vertimai, siekiant paversti šias dainas-giesmes ir lietuvių senojo tikėjimo išpažinėjų savastimi.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Šiauliai

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
Takas į Girulių paplūdimį | klaipeda.lt nuotr.

Į Girulių paplūdimį – nauju taku

2025 06 23
Pėsčiųjų takas

Neringoje atnaujintas pėsčiųjų takas link pajūrio

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Mokykla, telefonas

ŠMSM teikia siūlymus dėl mobiliųjų naudojimo mokyklose

2025 06 13
Pajūris | palanga.lt nuotr.

Sutvarkyti Palangos paplūdimiai laukia poilsiautojų

2025 06 13
Vaikų darželis

Seime – raginimas grąžinti galimybę remti mokyklas, darželius

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai