Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas

Zigmas Vaišvila, www.respublika.lt
2018 06 16 14:57
7
0
SHARES
V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.
V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba.

2002 m. birželio 19 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigos negali būti prilygintos 1992 m. spalio 25 d. priimtoje mūsų Konstitucijoje nurodytoms Respublikos Prezidento, t.y. valstybės vadovo, pareigoms. Teismas paaiškino, kad Lietuvos Laikinasis pagrindinis įstatymas nenumatė valstybės vadovo pareigų, paaiškino, kad Atkuriamojo Seimo nebuvo.

1988 m. spalio 22-23 d. demokratiškai susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas išrinko 220 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, 35 narių LPS Seimo Tarybą.

LPS Steigiamasis suvažiavimas sprendė esminį klausimą, kokiu keliu atkurti Lietuvos Nepriklausomybę, t.y. dalyvauti ar ne okupacinės valdžios parlamento rinkimuose? Tam oponavo Lietuvos Laisvės Lyga, teigdama, kad tuo pripažintume okupacinę valdžią. Tačiau buvo apsispręsta dalyvauti rinkimuose, nes kitas buvo tik jėgos ir kraujo kelias.

Įvykių raida patvirtino šio sprendimo teisingumą, nors tai buvo labai rizikinga.

Pirmą kartą galimybę dalyvauti tokiuose rinkimuose ir atstovauti rinkėjams LPS įgijo 1989 m. sausio 15 d. rinkimuose į laisvas XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų vietas. Raseinių rajone Kazimieras Motieka laimėjo prieš Raseinių ligoninės vyr. gydytoją Kazį Gelumbauską ir Viduklės paukštininkystės tarybinio ūkio direktorių Stasį Liatuką, Šiaulių mieste Romualdas Ozolas laimėjo prieš LKP CK instruktorių Česlovą Juršėną, aš – Zigmas Vaišvila – prieš LKP Šiaulių miesto pirmąjį sekretorių Vaclovą Volkovą.

1989 m. vasario 15-16 d. Kauno muzikiniame teatre vykusi LPS Seimo III sesija priėmė deklaraciją, kuria Sąjūdis apsisprendė atkurti Lietuvos valstybę, o LPS Seimo nariai prie atidengiamo Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai.

TSRS liaudies deputatais buvo išrinkti 36 LPS atstovai. TSRS liaudies deputatų suvažiavimuose dalyvavo negausi Lietuvos ir dar mažesnės Latvijos bei Estijos delegacijos. Tačiau to pakako. Veikiant ne pagal Kremliaus primetamas taisykles, o pagal mūsų supratimą, siekius ir įsipareigojimus rinkėjams jau II TSRS liaudies deputatų suvažiavime sugebėjome pasiekti, kad aukščiausia okupacinė valdžia pripažintų negaliojančiais Ribentropo-Molotovo slaptuosius protokolus.

LPS Seimo darbas buvo pirmieji atgimstančio Lietuvos parlamentarizmo žingsniai. LPS Seimas ruošė įstatymų projektus, programas, kūrė ir priiminėjo nutarimus aktualiais valstybei klausimais. Taip buvo ne tik vykdomas spaudimas Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, bet ir ši buvo mokoma priiminėti įstatymus, vykdyti tarybinės konstitucijos jai priskirtą įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios kontrolės funkciją, nors Sąjūdžiui joje atstovavo tik 5 iš 350 deputatų (be trijų minėtų dar Justinas Marcinkevičius ir studentė Jūratė Kupliauskienė). TSRS liaudies deputatai, LPS Seimo atstovai dalyvaudavo šios Aukščiausios Tarybos sesijose patarimo teise. Dalis taip priimtų įstatymų ir įsakų buvo labai svarbūs: dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo, dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos, kuri drauge su Lietuvos TSR Konstitucijos 6-straipsnio, įtvirtinusio vienpartinę sistemą, pakeitimu atvėrė kelią įvairių organizacijų ir partijų kūrimuisi, daugiapartinės sistemos atsiradimui; Lietuvos TSR referendumo įstatymas, kuriuo vadovavosi ir XII-ojo šaukimo LR Aukščiausioji Taryba, paskelbusi 1991 m. vasario 9 d. visuotinę apklausą dėl Lietuvos nepriklausomybės; ir kt.

Ši LTSR Aukščiausioji Taryba, įsijungus 3-ims Sąjūdžio vadovybės nariams R.Ozolui, K.Motiekai ir man, padarė tai, ko nebuvo padaryta prieš pusmetį – pakeitė Lietuvos TSR Konstituciją. Žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, gamtos ištekliai, gamybos priemonės, energetikos, transporto ir ryšių tinklai, bankų, įmonių, ūkių ir kt. turtas tapo Respublikos nacionaliniu turtu jos jurisdikcijoje; nustatyta Lietuvos TSR išimtinė teisė oro erdvei, kontinentiniam šelfui ir ekonominei zonai Baltijos jūroje, panaikinta TSRS nuosavybė Lietuvos teritorijoje. Ir nustatyta, kad Lietuvos TSR galioja tik jos Aukščiausiosios Tarybos arba referendumu priimti įstatymai, o TSRS įstatymai ir TSRS valdžios ir valdymo organų teisiniai aktai Lietuvos TSR teritorijoje galioja tik Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai juos patvirtinus.

1989 m. gegužės 18 d. Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą“ ir kreipimąsi į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą ir TSRS vyriausybę, kuriame politiškai įvertintas 1939 m. Vokietijos ir TSRS sandėris, TSRS prievarta Lietuvai ir reikalauta paskelbti neteisėtais šio sandėrio slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento.

Tačiau Sąjūdžio ir LKP konkurencija darant įtaką XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos darbui artėjo prie kritinės ribos. Akivaizdi dviprasmybė prasidėjo 1989 m. lapkričio 18 d., šiai Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus Prezidiumo įsakus dėl valstybinės kalbos, trispalvės ir Tautiškos giesmės pripažinimo Tarybų Lietuvos valstybiniais atributais.

LKP ir LPS dvikova vyko ir dėl valdžios monopolį prarandančios LKP siūlymo keisti Lietuvos TSR Konstituciją ir tiesiogiai rinkti Respublikos Prezidentą tikintis, kad A.Brazausko populiarumas padės dvikovoje su LPS. Šį entuziazmą sustabdė žmonių remiamas Sąjūdis. LPS Seimo Tarybos 1989 m. spalio 31 d. pareiškime buvo sakoma, kad „sudėtingu pereinamuoju į visišką suverenitetą laikotarpiu sukoncentruoti visą valdžią vieno žmogaus rankose yra neatsakinga. Seimo taryba mano, kad Prezidento institucijos įkūrimas galimas tik demokratinėje nepriklausomoje Lietuvoje“. 1990 m. sausio 15 d. Aukščiausiosios Tarybos pirmininku vietoje atsistatydinusio V.Astrausko buvo išrinktas A.Brazauskas.

Sąjūdis ir surinkti 0,5 mln. parašų privertė Aukščiausiąją Tarybą panaikinti Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir vietinių tarybų deputatų rinkimo įstatymų straipsnius, leidusius balsuoti Tarybinės armijos kariams.

Po istorinio II TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo dėl Ribentropo-Molotovo slaptųjų protokolų pripažinimo negaliojančiais 1990 m. vasario mėn. vykusioje paskutinėje XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje buvo nutarimas „Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“. Juo paskelbta, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti, pareikšta, kad TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą“ yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto, pasiūlyta TSRS pradėti derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo. Pasak V.Landsbergio, šis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas buvo esminis žingsnis Lietuvos nepriklausomybės kelyje.

Tačiau Nepriklausomybės  atkūrimą skelbti jau turėjo XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, kurios deputatai (Sąjūdžio keltų kandidatų dauguma) turėjo šį Tautos mandatą ir pasiruošimą tai daryti. Būtina prisiminti a.a. prof. Kazimiero Antanavičiaus suburtą Sąjūdžio darbo grupę, paruošusią įstatymų projektus dėl perėjimo nuo tarybinės centralizuotos ekonomikos valdymo sistemos į rinkos ekonomiką.

1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Atstatymo Aktas unikalus tuo, kad jis nutylėjimo būdu pasirėmė Lietuvos TSR ir TSRS Konstitucijomis, kuriose buvo numatyta tarybinių respublikų teisė išstoti iš TSRS, tik nereglamentuota, kaip tai daryti. Akte sakyti, kad išstojame iš TSRS, būtų reiškę, kad pripažįstame šį priverstinį įstojimą. Iš kitos pusės, būtina buvo užtikrinti prievarta nutraukto valstybingumo tąsą. Visa tai buvo padaryta visu komplektu dokumentų, kuriuos tą dieną priėmė ne mistinis neegzistavęs Atkuriamasis Seimas, bet aukščiausias okupacinės valdžios organas – XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Dokumentu Nr.4 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku išrinkome Sąjūdžio atstovą Vytautą Landsbergį. Dokumentu Nr.10 patvirtinome rinkiminius Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimus atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Dokumentu Nr.11 pakeitėme valstybės pavadinimą iš Lietuvos TSR į Lietuvos Respubliką. O visiems žinomas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo yra dokumentas Nr.12. Dokumentas Nr.13 – Įstatymas dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo, kuriuo buvo užtikrintas valstybės tęstinumas. Kadangi praktiškai gyventi pagal šią Konstituciją buvo neįmanoma, todėl priėmėme dokumentą Nr.14 – Įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo pagrindinio įstatymo, kurį sukūrėme per tris dienas ir naktis. Po to kreipėmės į pasaulio tautas ir į Lietuvos žmones kviesdami santaikai.

Tai – faktai ir istorija. Todėl nereikia jos perrašinėti. Mes galime ir turime teisę didžiuotis unikalia ir išskirtine istorine patirtimi – Sąjūdis ir mūsų Tauta taikiai atvedė aukščiausią okupacinės valdžios organą iki mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo! Bent aš kito tokio atvejo nežinau. Tai kodėl tuo nesididžiuoti, kodėl atbuline data dangstytis neegzistavusiu Atkuriamuoju Seimu?

Tad didžiuokimės unikalia Lietuvos patirtimi, nevadinkime Atkuriamaisiais Seimais nei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo, nei XI-ojo, nei XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų. Visos jos buvo būtinos Sąjūdžio ir Tautos pasirinktame Atgimimo kelyje.

Autorius yra Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila: Taip ir nepasimokėme iš Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos
  2. Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I)
  3. Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia
  4. Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas?
  5. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  6. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  7. Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas
  8. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  9. Z. Vaišvila. Savigarba
  10. Z. Vaišvila. Prisimenant a.a. profesorių Kazimierą Antanavičių
  11. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  12. Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai
  13. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios tema negalimas joks falšas
  14. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas: …žmogus negali būti Dievas
  15. V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką…
  16. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  17. Z. Vaišvila. Laisvė pasiekiama tik žmogaus kitimu… (video, doc)
  18. Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo
  19. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video)
  20. A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos
  21. Z. Vaišvila. Bravo ar vis tik ne?
  22. Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę
  23. Z. Vaišvila. JAV pradeda gerbti save, o Lietuva?
  24. Z. Vaišvila. A.Paleckio liudytojai traukiasi…, o prokuratūra, valdžia? (video)
  25. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  26. Z. Vaišvila. Dokumentai liudija skaudžias ir negyjančias valstybės žaizdas (video)
  27. Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video)
  28. Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video)
  29. Z.Vaišvila: kodėl Seimas neskuba įgyvendinti tautos valios pareikštos referendume dėl VAE (video)
  30. Z. Vaišvila. Prezidentės tuštuma

Comments 7

  1. Žemyna says:
    3 m. ago

    Kai kažką tokio sprendžiame, privalome turėti ne tik dabartį galvoje, bet net ir tolimą ateitį, archyvų tyrėjus. Taip pat ir tyrėjus užsienyje.
    Tad, jei nuo pat pradžios buvo padaryta klaida (ar taktinė gudrybė, kad Kremlius pripažintų Verchovno Sovieto sprendimus, nepaskelbtų neteisėtais atstovais), tai ir toliau pavadinimas turėjo toks būti, kad tyrėjams įteiktų į rankas aiškias sąsajas, visą ėjimo į Seimą raidą, kad negaištų laiko ieškodami, gal po Nepriklausomybės paskelbimo įvyko dar vienas perversmas. Dvigubas pavadinimas buvo, ko gero, geriausia, kas buvo tuo metu įmanoma.

    Atsakyti
    • Zigmas Vaišvila says:
      3 m. ago

      Dvigubo Aukščiausiosios Tarybos pavadinimo tuo metu nebuvo. Atkuriamasis Semas atsirado 1996 m. V. Landsbergio vienasmeniniu siūlymu.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 m. ago

        Tiksliai nepamenu, dėl ko tuomet buvo nesutariama – gal ieškota, kaip vadinti patį mūsų parlamentą ir su juo susijusius asmenis rašant apie praeitį nuo pat 1990, ar gal p. Landsbergio turėtą statusą.
        Ši tema pateko į viešumą, spaudą. Įkišau ir savąjį trigrašį – priminiau iš klasikinės raštvedybos kurso man žinomą taisyklę, jog, jei jau visuose dokumentuose, raštuose, spaudoje mūsų parlamentas pradžioje buvo vadintas AT ir apie AT pirmininką bei deputatus buvo visur rašyta, kalbėta, jei jie visur būtent taip pasirašė, atgaline data staiga kitaip pradėjus juos vadinti, negu to meto dokumentuose rašyta, reikštų kelti sumaištį ne tik šiandien, bet ir ateityje.
        Matyt, tada buvo sugalvota ši išeitis – ateityje rašant apie praeitį, papildyti AT pavadinimą prierašu, kuriame jau ir žodis Seimas minimas, ir taip sukuriamas ryšys tarp abiejų pavadinimų.

        Atsakyti
        • Zigmas Vaišvila says:
          3 m. ago

          Tai kad jokio ryšio nėra, tik dirbtinis istorijos ir faktų perrašymas.

          Atsakyti
  2. lukas says:
    3 m. ago

    na, va, negalvojau, kad ZV buvo Sąjūdžio lyderis, iš šio str. taip atrodo… Jį – į prezidentus!

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    3 m. ago

    Dabar, kai rinkimai ant nosies, reikalinga dairytis, tartis ką rinkti prezidentu, ką merais, ypač Vilniuje. Tačiau atrodo, kad Vaišvilai tai nerūpi. Tai kažkoks nenuoseklumas…

    Atsakyti
  4. tegu says:
    3 m. ago

    tegu visi istorijos klastotojai parodo nors vieną OFICIALŲ 1990-1992 m. dokumentą, kuris pasirašytas “atkuriamojo seimo” vardu. Neras. Nėra tokių. Nes toks “atkuriamasis seimas” savo darbo metu (t.t. LR Aukščiausios Tarybos veiklos metu) neegzistavo. Ir taškas. Visa kita – falsifikatas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

2021 01 20
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis Seimas apibendrino pirmosios darbo sesijos rezultatus

2021 01 14
Atliekos | VASA nuotr.

Seimas svarstys siūlymus, kaip sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose

2021 01 14
Kelionės | sam.lt nuotr.

Grąžinama ankstesnė pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarka

2021 01 14
Vaistai | sam.lt nuotr.

Kompensuojamuosius vaistus gaus daugiau skurdžiai gyvenančių asmenų

2021 01 14
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

2021 01 13
30-tą kartą iškilmingai paminėti Lietuvos laisvės gynėjai (video, nuotraukos)

30-tą kartą iškilmingai paminėti Lietuvos laisvės gynėjai (video, nuotraukos)

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2391; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2021; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seime verda aistros dėl padėjėjų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
8
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsiliepdamas į Kęstučio Masiulio skundą prieš Petrą Gražulį dėl jo galimų santykių su padėjėja 2015 m. Seimo narys Petras Gražulis...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
16
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Sausio 18 d. eidamas 69-uosius metus, mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas. 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais V....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

V. Vyšniauskas. „Konservatorių“ totalitarizmas. Atsakymas partiniam jaunimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai