Lietuvoje vieši Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama (nuotraukos) (2)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien, birželio 13 d. Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Laima XIV spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo apie meilę, vidinę ramybę ir šypsenas. Svečias pasveikino Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu ir paragino mėgautis laisve.
Jūs kovojote ištisus šimtmečius ir dabar pasiekėte pagrindinę žmogaus teisę, laisvę, mėgaukitės tuo. Noriu pasveikinti Lietuvos žmones. Nuostabu“, – Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Dalai Lama.

Lygindamas Lietuvos ir Tibeto laisvės siekius, Dalai Lama tvirtino, jog kiekvienu atveju galima įžvelgti panašumų ar skirtumų, tačiau laisvė tūkstančius metų yra bendra žmonijos siekiamybė.

Be laisvės žmogaus intelektas negali būti pilnai išnaudojamas, todėl laisvė yra labai svarbi“, – tvirtino Tibeto dvasinis lyderis.

Lietuva valstybę atkūrė 1918 metų vasario 16 dieną, kai Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tuo metu autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją. Dalai Lama Užupyje pasodino simbolinį medelį Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga.

Tibeto dvasinis lyderis tvirtino nesureikšminantis to, kad šio vizito metu su juo nesusitiks Lietuvos vadovai. 2013 metais su Tibeto dvasiniu lyderiu Vilniuje susitiko Dalia Grybauskaitė, o tai sukėlė didelį Kinijos pasipiktinimą. Žurnalistų paklaustas, kaip vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą su juo nesusitikti, Dalai Lama sakė: „Laikau ją tik dar vienu žmogumi. Kad ir kur keliaučiau, man svarbiau susitikti su žmonėmis, o tik tada su keliais lyderiais.“

Viešėdamas Lietuvoje Dalai Lama ketina susitikti su tibetiečius remiančiais Lietuvos politikais, verslininkais ir visuomenininkais. Tibeto dvasinis lyderis Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą.

Pernai gruodžio mėnesį Dalai Laima pasveikino valstybės pripažinimo savo šalyje siekiančią Senojo baltų tikėjimo bendriją Romuvą. Romuvai atsiųstame laiške jis rašė: „Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis šventėmis ir Naujaisiais metais. Su malonumu ir meile prisimenu apsilankymą jūsų puikioje šalyje 1991 metų spalį – kiek daugiau kaip prieš dvidešimt šešerius metus. Man malonu žinoti, kad galite naudotis laisve, kurios atgavimą tada šventėte. Teikia vilčių tai, kad lietuviai gali laisvai grįžti prie savo istorinių ir kultūrinių šaknų ir atkurti tradicijas – tokias, kaip Romuva, – kurios prisideda stiprinant kultūros vertybes ir pripažįstant gamtos reikšmę mūsų gyvenime“.