Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Saulės arkliukai Etninės kultūros paveldas

V. Vaitkevičius. Trumpa šventviečių istorija (video)

Vykintas Vaitkevičius, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2018 06 13 20:27
0
Dr. V. Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.

Dr. Vykintas Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.

Dr. V. Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.
Dr. Vykintas Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.

Birželio 2 d. dr. Vykintas Vaitkevičius Akmenės krašto muziejuje skaitė paskaitą „Trumpa šventviečių istorija“. Kviečiame savo skaitytojus paklausyti šios paskaitos videoįrašo, kurį nufilmavo Arūnas Ostrauskis. Kad būtų jums lengviau ir kad jus suintriguotume, pateikiame pranešimo labai trumpą santrauką, prašome atkreipti dėmesį, kad paskaitos pabaiga itin sutrumpinta, išklausykite video iki pabaigos.

Apibūdindamas Lietuvos šventvietes, dr. V. Vaitkevičius kalbėjo, kad tyrinėjant šventvietes susitinka įvairūs mokslai. Kai kurios gamtos vietos ypač svarbios, sukariame kelis šimtus kilometrų, kad atsidurtume šalia ąžuolo, šaltinio. Ir tai ne romantika, tai ryšys. Kai kurios gamtos vietos yra siejamos su religiniais jausmais. Šventumas kyla kaip religinis patyrimas. Žemė turi begalę vardų: gatvių, aikščių, parkų pavadinimai. Visos svarbios vietos turi vardus. Erčia – tai tuštuma tarp vietų, kurios neturi vardų. 1935 m. mūsų seneliai rinko vietų vardus, pildė anketas. Lietuvos žemės vardynas – iki pusės milijono vietovardžių. Apleistame, išmirusiame kaime užsimerkęs gali parodyti, kur yra viena ar kita vieta, nors įvyko melioracija. Miške vietiniai žmonės irgi parodo vietas. Dabar telefonu galima susirasti vietas, internete taip pat yra žemėlapiai, net važiuodamas į kokią nors konkrečią vietą skambini žmogui ir seki žemėlapį.

Šventvietes žmogus gali susapnuoti. Taip jis atsiranda jose nuvestas pagalbininkų – mirusieji, protėviai, dievybės ateina į pagalbą ir žmogui per sapnus gali pasakyti, kad yra vietos, kurios jam padės. Ir tai nėra išrinktųjų teisė ar galimybė. Tai yra ypatinga akimirka. Šventvietė būna sugriauta, užauga arba išnyksta medžiai, akmenys yra skaldomi, šaltiniai keičia vagą, bet šventvietė išlieka ir dažnai ji įgyja kitą formą. Dažnai žmonės įgyja žinojimą jau namuose, grįžę iš šventvietės. Jie supranta, kaip toliau gyvenime elgtis.

Kaita – nuolat mus lydintis faktas. Nuo seno žinoma šv. liepa. Ji sunyko. Į jos vietą pastatomas akmuo, koplytėlė, kol liepos atžalos neužaugs ir neapglėbs koplytėlės. Šalia ir bažnyčia stovi. šv. ąžuolas, mačiau jį nudžiūvusį. Praeis 30–50 metų ir naujas ąžuolas perims pagarbą, prieraišumą. Šventumas perkeliamas.

Šventvietės savaime nėra stabai, kuriose lankose dievai – ir dievai, ir mirusieji, tai – buveinė, būstas,mes savo mintis siunčiame toms būtybėms, kurios reiškiasi. Pvz., Prezidento Smetonos dvaras. Akmuo, padalytas į daugelį dalių, išlieka kolonose, bažnyčiose, pamatuose – taip yra su akmeniu.

Šventai vietai reikalingas žmogus – atveda, atkapsto dumblą, išvalo šaltinį ir jis atgyja, vieta pradeda veikti.

Akmenų istorijos įdomios. Akmenys su duobute, duobutėmis 3000–4000 metų senumo. Susiję su religine patirtimi. Žmonės neatpažįsta duobučių. Jeigu paaiškini, tai tada supranta, kad tokiam akmeniui reikia garbingos vietos, reikia tartis, kad gal akmenį reikia guldyti, kaip jis gulėdavo, taip šventumas gali atgyti. Šias duobutes vadindavo velnio kulnais, Marijos globojimo žymom. Dabar taip nebevadina. Neturi pasakojimų, neapsireiškia sapnuose. Žmonės nori laikyti akmenis savo darželiuose,  kartais žmonės su jais labai susigyvena. Iš vieno žmogaus pavogė akmenį –  jis net susirgo, tai žurnalistė surado jam jo akmenį. Gyvenimas tęsiasi.

Yra dar viena įdomi akmens istorija. Vienoje šeimoje akmuo būdavo perduodamas iš kartos į kartą per moterišką liniją, jei ne dukrai, tai marčiai tada. Iki 1979 metų. Kartais būdavo skolinamas pavasario šventei. Jeigu pusbernis jį pakeldavo, tai jau būdavo priimamas į vyrus –  vadinamoji iniciacija. Tas akmuo buvo laikomas, pusiau juokais, pusiau rimtai, šeimos laime. Kai jis prapuolė, paskutinė paveldėtoja sako, kad jai nesiseka, kad ji liko neištekėjusi. Ji vis dar užsiima jo paieškomis. 1979 m. jį norėjo nuvežti į muziejų, jis ir pradingo.

Kartais atsiranda ratas žolėje. Žolės ratas, fėjų ratais Europoje vadinama. Paprastose vietose tų ratų nėra, tik šventvietėse.

Sunku paaiškinti šventvietes, nė vienas mėginimas paaiškinti religiją nesibaigė sėkmingai.

Dar vienas įdomus dalykas – pėdos akmenyje. Ar tai reiškia, kad akmenys buvo minkšti ir kažkas vaikščiojo jais? Daug tokių akmenų Azijoje, Amerikos žemyne, Europoje, taip pat ir Lietuvoje, į rytus tokių akmenų ženkliai sumažėja. Tai dievų, mirusiųjų palikti ženklai. Štai akmuo nuotraukoje – keturios pėdos, kairė, dešinė. Kaip žemės dievo, viena koja didesnė, kita mažesnė, požemio dievams tai būdinga. Pėdos akmenyje – įdubusios.

Šiurkiškių pušys suaugusios viršūnėmis ir sudaro vartus. Tik atsidūręs prie jų užverti galvą ir matai vainiką, tokioje padėtyje žmogus būna labai retai. Gali praeiti pro jas. Du žmonės gali praeiti pro jas. Tai durys, anga. Gali peržengti ir atsidursi kitoje erdvėje. Sąlytis su kitu pasauliu. Opozicija aukštai – žemai. Šv. laikas būdavęs prieš Velykas – nuo didžiojo ketvirtadienio iki sekmadienio. Nes krikščionių dievas tuo metu yra miręs. Atsiranda vakuumas, tuštuma. Tokiu metu galima lankyti tas vietas, saulei tekant ar saulei leidžiantis. Šventose vietose reikia elgtis vadovaujantis savo nuojauta. Sakoma, kad galima drabužius per angą prakišti, ligų atsikratyti.

Profesorė Daujotytė sako, kad galima atskleisti žinias, apie kurias net ir nebuvai žinojęs.

Štai seniausias Žemaitijos ąžuolas. Įskilęs labai, senas, vienuolynas nupjauna viršūnę, kelia koplyčią. Prasivėręs ąžuolas – tai durys į kitą pasaulį. Šv. vietose galima įgyti tai, ko stokojama.

Neries ir Šventosios santaka – vieta, kur upės susikerta į vieną – yra ypatinga. Tai irgi durys, tai yra ta vieta, kuri išneša upes į plačius vandenis ir mūsų siekiai gali išsipildyti.

Akmuo su dubeniu – šventvietės akmuo, dubuo, skirtas pirmam perkūnijos vandeniui, lietaus vandeniui.

Yra dar vadinamieji Saulės broliai. Vaivorykštė siejama su deive Laima. Štai nuotraukoje yra užfiksuotas rūko lankas, kaip vaivorykštė, tik be jokių spalvų. Pereini lyg pro vartus. Daugelis dalykų vyksta žmonėms to nematant. Šventvietės yra laimingos vietos – žmogus atgauna jėgas, pajunta pilnatvę ir sielos ramybę. Nevyksta blogi dalykai tose vietose.

Rambynas  labai žinoma Lietuvos šventvietė, mokytojas Gizevijus taip aprašė  jį „mūsų seneliai, taip girdėti lietuvius pasakojant, dažnai pasakodavę, kad mes turim aukų akmenį saugoti, jo nepažeisti ir lengvabūdiškai ten nepasijuokti, neišdykauti, nesijuokti, akmuo esąs šventas ir žemė, ant kurios jis stovi, šventa. Saulei tekant ir saulei leidžiantis, tą mes patys esame matę, akmenį apimdavo neįprasta šviesa. Ligoniai ateidavo tam, kad akmenį paliestų ir pasveikę grįžtų namo. Nuotakos eidavo prie akmens ir meldė laimingos santuokos. Gimdyvės meldė sveikatos ir palaimos naujagimiams. Ten, kur žmogiškas protas negalėdavo padėti, padėdavo akmuo, pas kurį žmonės su didžiuliu tikėjimu keliaudavo. Prie akmens pasirodydavo rūsti būtybė, kuri nė neprašoma apsireikšdavo kokiais ženklais ar žodžiais laukiamą žinią apreikšdavo”.

Šventumas yra.  Ir santykis su šventumu nedingęs. Žmonės yra 3 hektarų švento ąžuolyno paveldėtojai, dabar jo likę tik tiek, jie nesutinka jo parduoti, nes jis neturi kainos.

Žinomas akies formos šaltinis. Mitinės ašaros. Taip pat yra žinomos šventos pievos.

Gali būti, kad laidojimo vietos sutampa su šventomis vietomis. Yra žinoma vieta prie ąžuolo, kai žmonės prašo juos ten palaidoti, o ne kapinėse.

Taigi šventvietės skirstomos tokiais periodais:

– bronzos amžius: akmenys su duobutėmis, bronzos dirbinių aukos, Perkūno kulkos;

– ankstyvasis geležies amžius: kapmildžiai, milžkapiai;

– senasis geležies amžius – alkai, upeliai, akmenys;

– vidurinis geležies amžius – krikšto įvedimas;

– vėlyvasis geležies amžius – Romuva, šventaragiai, kuriantis valstybei;

– naujieji amžiai – apidėmės, senosios gyvenamosios vietos, šatrijos, velniakalniai, velniabalos; nuotakų kalnai; raganynės.

Parengė Beatričė Rastenytė

logo_srtrf (1)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video)
  2. „Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video)
  3. V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai
  4. Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“
  5. V. Vaitkevičius ir D. Vaitkevičienė pristatys savo knygą „Lietuva. 101 legendinė vieta“
  6. V.Vaitkevičius. Kalavijuočiai sugrįžo?
  7. Rengiamas išskirtinis žygis susipažinimui su Vilniaus apylinkių istorija
  8. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  9. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  10. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  11. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“
  12. Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video)
  13. Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video)
  14. Ugnies ir muzikos misterija: Medeina lakštaite, Žvėrūna dievaite
  15. D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos
  16. N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Darius Kuolys | Asmeninė nuotrauka

D. Kuolys. Apie Lietuvos mokykloms parengtą naująją rusų kalbos ir literatūros programą ir rusų imperines nuostatas

2022 12 30
Saulius Šeštavickas | Asmeninė nuotrauka

Atgiję protėvių raštai. Pokalbis su Sauliumi Šeštavicku

2022 12 30
Naujametinė popietė Kaišiadorių r. Janušonių aštuonmetėje mokykloje. XX a. 8-asis dešimtmetis. | Asmeninė nuotrauka

L. Purlienė. Apie niekam neįdomų laiką…

2022 12 23
Ada Slapšytė-Maknavičienė | Asmeninė nuotrauka

A. Slapšytė-Maknavičienė. Aš čia, Aukštaitijaj. Poezija tarmiškai

2022 12 22
LIetuvos kariuomenės žurnalas su S. Bandera ant viršelio | Rengėjų nuotr.

Išskirtinės parodos atidarymo svečių nuomonė: Mes turime būti kartu

2022 12 22
N. Marcinkevičienės nuotrauka

Per sapnų numirį pargrįžta?

2022 12 20
D. Rastenienės nuotrauka

D. Rastenienė. Marcelijus Martinaitis apie tautosaką ir jos kelius dabartinėje bendrojoje kultūroje

2022 12 19
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • Romas apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Žemyna apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
  • Nereikalingų vaistų neverta taupyti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
1
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

by daiva
2023 01 06
1
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Pasitinkant 2023-iuosius – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį – „Vagos“ leidykla išleido žinomo prozininko, dramaturgo ir scenaristo Sauliaus Šaltenio...

Skaityti toliau

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

by Kristina Aleknaitė
2023 01 06
0
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Sausio 15 d. 14 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • Romas apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Žemyna apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Sakė, jog sakė... apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

Kitas straipsnis
Almira Zazirskaitė-Didžiokienė | asmeninė nuotr.

Žolininkai pataria – jau metas skinti ir džiovinti vaistažoles

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai