G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (35)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečiu jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisviu, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai daug. Ginčijamasi dėl piliečio mokamų mokesčių, nors kiekvienam turėtų būti aišku – dirbi Airijoje, ten ir mokesčius moki. Ginčijamasi ar gyvenantis JAV lietuvis turi didesnę teisę tapti Lietuvos piliečiu nei gyvenantis istorinėse LDK žemėse. Ginčijamasi kaip atrodys Lietuvos Seimas, jei 30-40 jo narių išrinktų, pavyzdžiui, Izraelio piliečiai.

Prasmės tokiose ginčuose mažoka, o emocijų, kaltinant oponentą noru emigrantą išbraukti „iš lietuvių sąrašo“ ar „atiduoti Tėvynę jos nevertiems“, akivaizdus perteklius.

Tačiau ginčai dėl dvigubos pilietybės tai ne tik proto mankštos. Esminę jos sukeliamą problemą įvairiomis gudragalvystėmis  ir išsisukinėjimais nepavyksta užmaskuoti. Dviguba pilietybė tai dvi Lietuvos piliečių „rūšys“ – įsipareigojusių Lietuvos valstybei, dalyvaujančių šalies politiniame gyvenime, jos gynyboje, ir tų, kurie turi vien piliečių teises, tačiau šalyje nebegyvena ir ne tik, kad jokių realių pareigų savo šaliai nebeturi, bet prisiėmė įsipareigojimus kitai. Kita vertus argumentas, kad Lietuvos valstybė privalo puoselėti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais irgi labai svarus.

Todėl tiktų paklausti negi niekas nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nesprendė panašaus uždavinio? Aiškėja, kad bandymų būta. Dar 2009 metais Lietuvos Seime registruoti įstatymo projektai siūlantys sprendimą (prie jų prisidėjo ir šio teksto autorius). Tinkamų sprendimų esama Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos bei kitų šalių įstatymuose. Netgi šios kadencijos Seime, kuriam neretai pritrūksta intelektinių gebėjimų, registruotas Lietuvio paso įstatymo projektas.

Visų panašių siūlymų esmė vietoj dvigubos pilietybės sukurti tarpinę instituciją – Lietuvio pasą. Jis leistų Lietuvos pilietybės atsisakiusiam arba jos neįgijusiam lietuvių kilmės žmogui turėti aiškią, teisiškai užtikrintą galimybę susigrąžinti (o jo vaikams įgyti) Lietuvos pilietybę. Jam tereikėtų nuspręsti bent pusmečiui sugrįžti į savo šalį.

Lietuvio pasą turintis įgytų beveik visas piliečio teises ir papildomas lengvatas švietimo, studijų, sveikatos apsaugos srityje, įgytų teisę be suvaržymų nuolat gyventi savo Tėvynėje, o užsienyje jis būtų Lietuvos valstybės ginamas taip pat kaip Lietuvos pilietis. Jis neturėtų vienintelės teisės – rinkti ir būti išrinktas. Regis ši teisė emigravusiems Lietuvos piliečiams nelabai ir rūpi, nes iš Lietuvos išvyko gal pusė milijono turinčių teisę balsuoti, o rinkimuose dalyvauja 10-20 tūkstančių.

Lietuvio pasas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, nes ir atsiradus dvigubos pilietybės galimybei dalis lietuvių nerizikuotų, kad Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos valdžia kreiviau pažiūrės į savo pilietį, gaunantį dar ir kitos šalies – Lietuvos – pilietybę. Todėl prieš ištaškant keliolika milijonų referendumui būtų protinga išmėginti Lietuvio pasą. Kone tris dešimtmečius išsivertus be dvigubos pilietybės dar vienus – du metus palaukti nebūtų didelė tragedija, nes įsitikinus, kad Lietuvio pasas netinka galima bus tiek jį tobulinti, tiek labiau apgalvotai rengti referendumą.

Nereikia būti aiškiaregiu, kad numatytume – galimos dvi referendumo dėl pilietybės baigtys. Jis arba žlugs, nes norinčių balsuoti nesusirinks, nes daug kas balsuos prieš arba referendumui pateiktas siūlymas susilauks palaikymo ir dviguba pilietybė bus įteisinta. Abu rezultatai nepalankūs Lietuvai. Pirmuoju atveju dar kartą bus apspjauti užsienyje gyvenantys tautiečiai, antruoju – kils nemažai teisinių problemų, o dvigubos pilietybės oponentai vėl nusivils valstybe.

Tačiau yra ir tų, kurie džiaugsis, bet kokiu referendumo rezultatu. Jam pralaimėjus džiaugsis visi kas linki blogo Lietuvai, kam kliudo tautos vienybė. Jam laimėjus irgi nesidžiaugs jos draugai, o džiūgaus oligarchai ir juos aptarnaujantys politikai, nes bus sunaikinta itin svarbi galimybė tautai spręsti savo likimą, bus sunaikinta tiesioginės demokratijos prielaida – galimybė rengti referendumus.

Jau šiandieną surengti referendumą Lietuvoje itin sunku. Piliečiai nesusirenka balsuoti. Viena jų politinio „abejingumo“ priežasčių – daug žmonių išvyko į užsienį ir, kaip žinome, menkai dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime. Padidinus tokių neaktyvių piliečių skaičių pasekmės bus akivaizdžios. Tauta praras galimybę uždėti apynasrį vis dažniau ją ignoruojančiai valdžiai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .

35 komentarai

  1. Karolis:

    Labai teisingos mintys. Kiekvienas tautiškai mąstantis turi palaikyti.

  2. Rimas:

    Tiesiok i desimtuka. Geriausia kas parasyta apie 2pilietybe.

  3. Goda:

    Pagrindinė dvigubos pilietybės problema – žmonės turintys :Lietuvios ir Lenkijos arba Rusijjos pilietybę. Jų atsiradimas gali pribaigti mūsų valstybę.Vieni pasitarnautų dalies Lietuvosprijungimui prie Lenkijos, kiti pasikviestų “išvaduotojus”. bet visuose straipsniuose tai pateikiama kažkodėl tik kaip tik emigrantų, kurie savanoriškai pasirinko kitą šalį problema.

  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    “… esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami”.
    „Reikia aiškius politinius reikalavimus suformuluoti ir 10 tūkstančių prie Seimo. Kito kelio nėra“
    (Vytautas Radžvilas)

  5. Bartas:

    Kažkas iš “alkas. lt” skaitytojų jau buvo pasakęs, kad “dviguba” pilietybė neteisingas posakis. Na tarkim, aš būsiu dvigubas. Kaip ? O jei trigubas ir dar ….Gal nuo rusų nusižiūrėta?
    Kalbam apie dvi , tris ir t.t. pilietybes. Tai tiek.
    Gal “žemyna” apie tai smulkiau?
    Aš prieš dvi pilietybes. Nors turėčiau kelti ranką “už” , kadangi mano vaikučiai yra pabėgę iš Lietuvos.

  6. Aha:

    “… dar kartą bus apspjauti užsienyje gyvenantys tautiečiai…” Na, žinot, niekas tų emigrantų nereikalavo priimti kitos valstybės pilietybės – patys spjovė į ją ir patys iš savanaudiškų paskatų taip nusprendė, nes jiems finansiškai taip apsimoka. O dabar, vargšeliai, čia negyvenę ir mokesčių nemokėję, negalės naudotis nemokamom medicinos paslaugom ir t.t. ir pan…. ai ai ai, kokie nabagėliai. Aukos visos, nuskriaustieji… Kaip čia jų norų ir susigalvotų teisių niekas nevykdo?…

  7. Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis, o parazitas.

    • Bartas:

      Kodėl pabėgeliams reikalinga ir Lietuvos pilietybė. Apie visus negaliu kalbėti, bet , turint Lietuvos pilietybę atsiranda labai didelis ,didelis patogumas. Išeina anapilin seneliai, tėvai – lieka jų TURTAS. Va tada ir pradeda veikti PILIETYBĖ. Parlėkei, susitvarkiai ir vėl su pilnu kapšu išlėkei.
      Kada grįžti gavoji? Oi nežinau , pas jus toks “bardakas” , kainos , algos. Na ,ne bent bus kitokia valdžia , pagalvosiu.
      Tai va, antros pilietybės norėtojai, išgraužkit. Galvojat , kad likę tėvai , jums paruoš sotų stalą, parinks jums tinkamą valdžią, o paėsti tada
      sugrįžit. Valstybę turi ir stato piliečiai (pilies jiečiai), o ne pasaulio valkatos. Aš prieš dvi lietuvos pilietybes!

  8. Taip:

    Puiki argumentacija dėl dvigubos pilietybės žalingumo Lietuvos valstybei,-ačiū Gerb.A.Navaičiui. Papildysiu: 1/ daugybinė pilietybė nuvertina pilietybės statusą; dviguba pilietybė suteikama tik ypatingai atskirais atvėjais,pvz.pageidaujantiems etniniams lietuviams gyvenantiems etninėse lietuviškose žemėse už Lietuvos ribų, Sibiro tremtiniams ir jų palikuoniams negrįžusiems į Lietuvą,ypatingai Lietuvai nusipelnusiems nelietuviams gyvenantiems ne Lietuvoje, ,,dipukams” ir jų palikuoniams, dabartinių lietuvių emigrantų vaikams ir vaikaičiams jiems pageidaujant ;2/ suteikus galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos lenkakalbiai lengvai įsigytų ir Lenkijos pilietybę,o tai pietryčių Lietuvai gręstų izoliacija nuo lietuviškos visuomenės ir galimai ateity Lietuvos teritoriniam vientisumui ;3/ dvigubos pilietybės įteisinimo labiausiai trokšta neoliberalios ideologinės pakraipos politikai ir visomenės veikėjai,deja.

  9. Dainius Razauskas:

    Labai pritariu, reto išmintingumo rašinys, ramios ir taiklios mintys. Nuo šiol palaikysiu kaip tik tokią nuostatą ir už ją pasisakysiu, progai pasitaikius. Ačiū!

  10. klausimas:

    Man vis krebzda neskani mintis ir itarimas – kodel butent konservatoriu partija tokia aktyvi sito projekto gyneja,kai dar pries keleta metu buvo visiskai priesingai ? Skaldyk ir valdyk . Si karta buciau linkusi sutikti su autoriaus pozicija.

  11. Pikc:

    “[…] užsienyje jis būtų Lietuvos valstybės ginamas taip pat kaip Lietuvos pilietis” – čia autorius kiek susipainiojo – Lietuvos valstybės pilietis užsienyje NĖRA ginamas (paprasčiausias pavyzdys – iš lietuvių tėvų barneverneto atimti vaikai Norvegijoje). Tiesą sakant, net esant norui, negalėtų ginti. Tai Lietuvos Respublikos pase buvo parašyta: “Asmenį, turintį šį pasą, GINA IR GLOBOJA Lietuvos Respublika” – o štai sajūziniame pase įrašas jau visiškai kitoks: “Lietuvos Respublikos vardu visos kompetentingos įstaigos PRAŠOMOS LEISTI piliečiui, kuriam išduotas šis pasas (įrašo “Šis pasas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė” irgi nebeliko), laisvai ir saugiai keliauti, prireikus jį globoti ir suteikti jam visą būtiną pagalbą”. Pajutote skirtumą? Kaip sako, “noch Fragen?” 😉

  12. Vadinamasis dvigubas pilietis:

    Turiu dvi pilietybes: vieną nuo gimimo, kitą – Lietuvos, nes čia likau gyventi, gyvenu ir moku mokesčius, gavau Prezidento dekretu. Mano gimimo šalis nedraudžia turėti kitų pilietybių, tik pagal jos įstatymus jos teritorijoje ir jos įstaigose esu tik jos pilietis ir mano pareigos valstybei bei teisės yra tokios pačios kaip piliečių, turinčių tik vieną pilietybę. Savo gimimo šalies įstaigoms negaliu prisistatyti kitos šalies piliečiu ir dėl to reikalauti kokių nors kitų nei vieną pilietybę turintiems piliečiams pagal įstatymus priklausančios teisės ar pareigos.

  13. Žemyna:

    Lietuvio pasas, su kuriuo (pasak autoriaus) gaunama lengvatų – nėra jau taip nekaltas. Visko dar neapmąsčiau, tačiau viską nelabai ir įmanoma numatyti bei apmąstyti, nes šiandien galime tik apie tai pagalvoti ir į priekį suplanuoti, ką esame patyrę, arba ko išmokyti esame. O gyvenimas kupinas netikėtumų bei virsmų. Juolab, kai šalia abi kaimynės tokios panašios savo veiksmais ir planais.
    Be to, toks padas kainuoja ir daug pinigų, ir laiko. Juk neturėtų jis būti lengvai padirbamas?
    Ar ne paprasčiau, greičiau ir pigiau būtų, jei savo noru pasiėmusiam kitą pilietybę, Lietuvos PILIETYBĖ su visomis jos suteikiamomis teisėmis būtų tiesiog SUSTABDOMA?
    T.y., kol žmogus turi kitos šalies pasą, piliečio teisės Lietuvoje jam nepriklauso. Tačiau, jei sugrįžtų ir antros pilietybės atsisakytų, LT piliečio teisės su pareigomis jam iš karto būtų „įjungiamos” ir veiktų ta pačia tvarka, kaip ir mums visiems.
    Dėl rinkimų teisės tiems, kas kitos pilietybės neįgijo, bet ilgam išvažiavo – nežinau, kiek tikslinga ją neribotai palikti. Balsavimas iš toli visokių atspalvių gali turėti – juk ne obuolys, neatsikąsi, nepažiūrėsi.

  14. Bronius:

    Priskiriantys save Žydų tautybei L T piliečiai gali laisvai gauti Izraelio pasą tik nedeklaruojant L T institucijoms.

  15. Getas:

    Kurie stumia dvigubas ar trigubas pilietybės nėra jokie konservatoriai, tai globalistų ir jų rėmėjų liberalų veiksmai: IŠPLAUTI TAUTAS IR VALSTYBES. Navaitis teisus reikia sužlugdyti šį referendumą ir priimti kitą įstatymą sukuriant Lietuvio “pasą”, bet reikia pagalvoti kaip lietuviškai pavadinti šį dokumentą, gal “lietuvių tautos nario pažyma” ir su anglišku vertimu. Labai reikia minėti žodį “tauta”, nes V. Europoje atsikuria tautinės partijos, o mes vėl eisime užpakalyje, eikime priekyje.

    • Žemyna:

      Klausimas tik, kiek konservatorių likę šiuo pavadinimu pasipuošusioje partijoje.

    • Lietuvio pažymėjimas gali būti.
      Bet iš kitos pusės – koks tu lietuvis, jei negyveni Lietuvoje, nesi Lietuvos narys?
      Nebent Lietuvio kilmės pažymėjimas, bet ir tai tokį galėtų gauti tik tie, kurie gimė Lietuvoje, nes užsienyje jie jau būna išlietuvėję, persimaišę su kitakalbiais ir kitakultūriais.

      • Vadinamasis dvigubas pilietis:

        Atleiskite, bet ar Jūs esate sveiko proto?! Jūs norite nurašyti visus lietuvius, gimusius etninėse žemėse, išeivijoje, Sibire! Ar tik gyvenantys Lietuvoje ar joje gimę yra tikri lietuviai? O kas iš viso yra vadinamasis tikras lietuvis? Ar galima tikruoju lietuviu laikyti nemokančius be klaidų rašyti ir kalbėti lietuviškai? Labiausiai stebina, kad net šiame portale būna pilna klaidų (atskiras dalykas komentuotojų kalba – plaukai piestu stojasi). Neminėsiu jau įvairiausių rusiškų intarpų. Gimiau už Lietuvos ribų. Į Lietuvą pirmą kartą atvykau būdamas 20-ties. Likau čia gyventi. Labai dažnai jaučiuosi didesnis lietuvis už tuos, kurie gimė ir augo Sovietų Sąjungoje. Kodėl? Pirma, kalboje nevartoju rusiškų intarpų. Antra, neturiu sovietinių būdo bruožų – omenyje turiu, pvz., požiūrį į kitus žmones, bendravimą su jais ir pan. Labiausiai akis bado vietinių lietuvių požiūris į savo valstybę: visi tokie aršūs patriotai, bet nepraleis progos apgauti, pavogti iš valstybės, tarsi valstybė ir piliečiai būtų atskiri dalykai – toks mąstymas yra sovietinių laikų palikimas, nes tik okupuotos tautos nesitapatina su valstybe. Mano kaimynas, kuris gyvena ten pat, kur ir aš gimiau, vieną kartą manęs paklausė: kaip tu gali ten gyventi? Perklausiau jo: kodėl? Atsakymas: taigi jie už pinigus pasirengę tėvą ir motiną parduoti…

        • Be reikalo zambyji – niekas nieko nenurašo: norint tapti lietuviu, reikia tapti komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariu.
          O jei tokie, pasak tavęs “gimę” lietuviais”, Lietuvos nepalaiko gyvos, tai reikia žinoti, kad jei nebus Lietuvos, tai nebus ir lietuvių.

  16. Virginijus:

    Pritariu autoriui. Bet kuriuo atveju pilietis privalo turėti ne tik teises, bet ir pareigas – mokėti mokesčius, tarnauti kariuomenėje ir t.t. Jei dalis piliečių (dvigubų) bus atleisti nuo pareigų, jausis privilegijuoti, likę Lietuvoje automatiškai taps antrarūšiai.

  17. Diskusija baigta:

    Lietuvos pilietybė gali būti suteikta lietuvių kilmės išeiviams. Rusai, būdai, lenkai ar armėnai turi savo etnines žemes.

  18. Aldas:

    Nors vienas politikas – Navaitis – bando nesupriesinti zmoniu ir apginti Lietuva.

  19. Rimgaudas:

    Diskusija baigta: ir žydai turi savo etninę žemę.

  20. Nepavėluokit!:

    Šį vakarą Nacionalinėje b-koje diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“
    2018 m. gegužės 31 d. 18.00 val.
    Vieta M. Mažvydo b-ka, II a., Valstybingumo erdvė.
    Trukmė apie 2 val.
    Dalyvavimas įėjimas laisvas
    Diskusijos „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyviai:
    dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo un-to Politologijos katedros profesorius;
    dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus un-to Tarptautinių santykių ir politikos mokslų in-to profesorė;
    dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Edukologijos un-to Lietuvos istorijos k-ros docentas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *