Trečiadienis, 29 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

V. Kilinskienė. Trys lelijos šventam Kazimierui

Vilma Kilinskienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2018 05 23 00:25
0
V. Kilinskienė. Trys lelijos šventam Kazimierui
D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. Fragmentas. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. Fragmentas. | D. Slavinsko nuotr.

Gegužės 27 d., sekmadienį, 12 val., Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos (Žemaičių g. 31A) galerijoje kultūrinių susitikimų „Dialogas ‒ žodis ir spalva“ autorius aktorius Egidijus Stancikas atidarys ir pristatys tapytojo Deivio Slavinsko parodą „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Tai išskirtinė, unikali paroda, atskleidžianti nepaprastą šv. karalaičio Kazimiero asmenybę, jos reikšmę Lietuvai, reflektuojanti būties prasmės suvokimą bei giliausias dvasines vertybes.

„Todėl, kada matysite mane su lelija, / ne apie mano sielą pagalvokite, / o apie Lietuvą ‒ tą tyrą žiedą, / kurį nešu į Viešpaties rankas.“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“)

Šv. Kazimieras – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino giminės atžala. Karalaitis gimė ankstyvą 1458 m. spalio 3-iosios rytą Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio ir pamaldumą savo užkrečiančiu pavyzdžiu jam įskiepijusios Elžbietos Habsburgaitės šeimoje Krokuvoje. Lietuvoje itin garbinamas dėl jo nuopelnų Lietuvai, o ypač Vilniui, į kurį „1483 m. pavasarį iškviestas tėvo, skyrusio jam karaliaus kanclerio pareigas, labai prisidėjo prie šio miesto architektūros vystymo (bažnyčių statybos), o tarp gyventojų susilaukė dėkingumo ir populiarumo už savo rūpestį neturtingų ir nuskriaustų gyventojų reikmėmis.“ Už ypatingą dvasingumą, žmogiškumą, teisingumą, maldingumą bei „daugelį stebuklų, įvykusių prie Kazimiero kapo“, jam mirus, karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, o 1636 m. šį dvasinį lietuvių vadovą ir mokytoją popiežius Urbonas VIII paskelbė Lietuvos dangiškuoju globėju.

Katalikiškoje ikonografijoje jis vaizduojamas jaunas, apsirėdęs žemę siekiančiu karališku apdaru, su kunigaikščio kepure arba karūna bei vienu pagrindinių savo atributų ‒ lelija rankoje. Lelija šv. Kazimiero rankoje ‒ „švarumo, nekaltumo, dieviškos šviesos ir šlovės simbolis. (…) Ji simbolizuoja švarumą ir skaistybę bei išrinkimą“. Kairėje šv. Kazimiero rankoje kartais laikomas rožinis simbolizuoja jo atsidavimą ir pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.

D. Slavinskas. „Trirankis šv. Kazimieras“. 150/150, al., dr. 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Trirankis šv. Kazimieras“. 150/150, al., dr. 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

Viename iš šv. Kazimierui skirto ciklo paveikslų D. Slavinskas pateikė šiuolaikišką žinomo Vilniaus arkikatedros XVI a. pr. Šv. Kazimiero Trirankio paveikslo versiją: kūrinio fragmentą pertapė savaip, išlaikydamas ir originalo atpažįstamumą, ir savitą stilistiką. Nors D. Slavinsko autorinis darbas ir modernesnis, ryškenio kolorito, grafiškesnis, tačiau kūrinio nuotaiką ir Trirankio šv. Kazimiero paslaptį jis perteikia išties įtaigiai.

„…ta šventa Paslaptis ‒ tas tyrumas lelijos…“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“)

Vienu iš reikšmingiausių įkvėpimo šaltinių, tapant šventam Kazimierui skirtą paveikslų ciklą, Deiviui Slavinskui tapo poeto, garbės daktaro Roberto Keturakio poema „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Šio kūrinio įtakoje gimė D. Slavinsko to paties pavadinimo paveikslas. Kūrinys šviesaus, skaidraus, viltingo kolorito, tarsi žodžiai, sruvenantys iš poemos: „Kiek daug vidudienio, kaip švelniai liečia / man veidą, kaip virš Nemuno migla saulė / sruvena tarp krantų ‒ į šiaurę, vis į šiaurę, kur girių debesys baltieji gula / ramiom vilnim ‒ lyg muzika to laiko, kurio melodija ir aš buvau“.

Deivio paveikslas „Trys lelijos šventam Kazimierui“ išties skamba tarytum muzika. Lelijų žiedams vis stiebiantis dievop, kur „girių debesys baltieji gula“, aukštyn, vis aukštyn kyla ir muzikos garsai, jaučiamas jų ritmikos žaismas, ypatingą reikšmę įgyja spalviniai tonai, kompozicijos dinamika, formos ir visų jų sąryšis, šioje drobėje suskambantis tarsi gyriaus giesmė Lietuvos šventajam globėjui. Ne veltui šiuolaikiškuoju art deco, o kartais ir grafiniu stiliumi meno mylėtojų ir tyrinėtojų pakrikštytą Deivio kūrybą, pats autorius labiau linkęs vadinti muzikine tapyba. Tapyba, kurią menininkas „konstruoja“, tarsi rašytų natas, kurioje akcentuoja ritmines idėjas, o ne siekia tuščio dekoratyvumo ar tikslaus atvaizdavimo.

D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

Menkiausios spalvinės dėmelės sąveiką su kūrinio visuma, anot Deivio, sunku įžvelgti budria sąmone, tačiau atpalaiduota pasąmonė ją greitai pajus. Svarbu neskubėti ir atrasti laiko išgyventi, įsigilinti. Todėl tai paroda kontempliacijai, susitelkimui, vidiniam suvokimui. Pats autorius, kurdamas paveikslų ciklą, taip pat ieškojo, meditavo, apmąstė šv. Kazimiero gyvenimą tiek gyvai su juo susijusiose vietose, tiek savo širdyje. Tapydamas „Tris lelijas šventam Kazimierui“ Deivis lankėsi turguje, ilgai, močiučių padedamas, rinkosi gražiausią trižiedę leliją, o parsinešęs daug meditavo, ją eskizuodamas ir stilizuodamas. Juk vis dėlto šis šventojo atributas ‒ skaistumo, tyrumo ir šviesos simbolis, išreiškiantis visišką atsidavimą Dievo malonei, primenantis šv. Kazimiero sprendimą geriau mirti, nei išlikti gyvam, pasirinkus nuodėmę.

D. Slavinskas. .„Karūna, Šv. Kazimiero bažnyčia" 150/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Karūna, Šv. Kazimiero bažnyčia”. 150 /150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

„Leisk apsisiaust vidudienio mėlynumu tyru“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“).

Tyru mėlynumu (Švč. Mergelės Marijos spalva) apsisiautęs D. Slavinsko tapytas šv. Kazimiero bažnyčios bokštas, kurio viršūnę vainikuoja dangiškojo Lietuvos globėjo karūna, patraukia paprastu, bet stipriu siužetu. Suskamba lietuvybės tema ‒ bokštą puošia lietuviška „saulutė“. Akį traukia baroko architektūros grožis. Paveikslo fonas kuria sapno, vizijos, mi(s)tinio pasaulio pojūtį, savotišką pirmapradę poeziją, dar neįsižodinusią tekste, tik nujaučiamą, būsimą, beužgimstančią.

„Ten Vilnius… Ten, kur debesys baltieji gula, / kur visados jaučiau atsiliepiantį balsą/ į mano maldą“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“).

Architektūrinis peizažas „Šv. Kazimiero gatvė“ akį traukia geometrizuotomis, grafiškomis, spalvingomis formomis, paveikslo visumą skaidančiomis plokštumomis, besiklijuojančiomis į gilų, daugiaprasmį, interpretacijoms atvirą vaizdą. Galima matyti arkos, kuri krikščioniškoje kultūroje simbolizuoja Dangaus vartus, link einantį siluetą. Galima žvelgti tiesiog kaip į stilizuotą Šv. Kazimiero gatvės Vilniuje fragmentą su dar išlikusia senojo Vilniaus dvasia. „Ilgai [šioje gatvėje] buvau, meditavau ir ieškojau, kaip ją perteikti. Manau, jos ryškiausia charakteristika ‒ ta arka virš grindinio. Ir praeivių buvo nedaug. Daugelis pritilę ir paslaptingi,“‒ pasakojo Deivis apie paveikslo gimimo priešistorę.

Vilniaus arkikatedrą tapytojas pasakoja svajojęs nutapyti jau seniai, gal net nuo vaikystės. Parodos kuratoriui E. Stancikui pasiūlius šv. Kazimierui skirtą parodą, Deivis suprato, kad atėjo laikas šiai svajonei išsipildyti, nes katedra bene labiausiai, netgi tiesiogiai susijusi su karalaičiu: prie jos durų ir joje šv. Kazimieras meldėsi, o šiandien čia yra jo vardo koplyčia ir unikalusis trirankis atvaizdas. „Vilniaus katedra“ ‒ didžiausias parodos paveikslas (150 x 300 cm), jos idėjinis branduolys.

Savitos, tradicinius rėmus peržengiančios kompozicijos centre ‒ Vilniaus arkikatedra, kurios fasado architektūriniame dekore akylus stebėtojas gali aptikti netgi… zuikį (taip, taip, jis iš tiesų yra šiame statinyje). Kairiajame kompozicijos kampe ‒ medžiai, kurių lapija savo spalvingumu ir faktūrine įvairove sukelia koliažinės aplikacijos įspūdį. Danguje virš medžių boluoja šv. Kazimiero veidas ir trižiedė lelija, tarsi ženklas pakilti į atpildo gailestingumą, apie kurį D. Slavinską įkvėpusioje poemoje rašė R. Keturakis.

„Negreit į šito bokšto mūrą / varinė vakaro šviesa suduš“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“)

Kauno Prisikėlimo bazilikos bokšto grožį ir didingumą Deivis taip pat jau seniai norėjo perteikti drobėje. Tvarkinga, „švari“ kompozicija kuria stabilumo, rimties, susikaupimo nuotaiką. Ruošdamasis parodai, Deivis perskaitė straipsnį apie simbolizmą senuosiuose paveiksluose. Vienas netikėtų dalykų jame kūrėjui buvo tai, kad uogos natiurmortuose simbolizavo žmonių sielas. Tą akimirką D. Slavinskas suprato, kad būtinai turi nutapyti Prisikėlimo baziliką su šermukšnio uogomis ‒ į dangų kylančiomis sielomis.

D. Slavinskas. „Prisikėlimas“. 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Prisikėlimas“. 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

Paroda maloniai stebina tiek savo užmoju, tiek išpildymu. Visi septyni kūriniai (septyni yra visatos simbolis, nes jį sudaro skaičius keturi ‒ žemės ženklas ‒ ir skaičius trys ‒ dangaus arba Švenčiausiosios Trejybės ženklas) tapyti būtent Prisikėlimo bazilikos galerijos erdvei ir būtent šiai parodai. Galerijos erdvėje šv. Kazimiero tema plėtojama, vaizduojant, analizuojant ir savaip interpretuojant jo atributiką, ikonografiją, jam svarbias vietas, simbolius, idėjas. Kūrinius vienija ir lelijos simbolika, atsikartojanti daugelyje paveikslų. Ypatingą ryšį su Švč. Mergele Marija turėjęs šventasis ir su juo susijusios vietos, gėlės Deivio kūriniuose tiesiog skendi mėlyname (Dievo Motinos spalva) kolorite, nustelbiančiame viendieniškumo spindesį.

Džiugu, kad paroda „Trys lelijos šventam Kazimierui“ yra ne tik aukštos meninės vertės, bet ir aiškios vertybinės-moralinės orientacijos, atsigręžia į tautos kultūrinį ir dvasinį pamatą, į išskirtinai mums reikšmingą Lietuvos dangiškojo globėjo, karalaičio Kazimiero asmenybę.

Paroda veiks ir lankytojų lauks iki 2018 m. rugsėjo pabaigos.

logo_srtrf (1)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno parodos: Gintaras Zubrys ir Žydrūnas Šlajus (nuotraukos)
  2. Kauno modernas – A. ir P. Galaunių namuose (nuotraukos)
  3. Papuošalai sekant lietuvių tekstilės ornamentais (nuotraukos)
  4. Gaiva Paprastoji: Roterdamo meno savaitė (video)
  5. O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje
  6. Paukšteliu – virš piliakalnių: Sauliaus Gudo parodoje (nuotraukos)
  7. Ringaudai įkvepia kurti
  8. Laisvės alėjos bohemos gyvenimą primins meninis renginys
  9. Pavasario švenčių papročiai ir simboliai
  10. Kaune kviečia fotografijų parodos po atviru dangumi (nuotraukos)
  11. Kauno Karininkų ramovėje eksponuojami pirmosios Respublikos baldininkystės meistrai
  12. Nyderlandų kultūros impresijos
  13. Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose
  14. Kaune vyks tarptautinė fotomeno šventė „Kaunas Photo“ (nuotraukos)
  15. Sankt Peterburge atidaryta paroda „Dvi akademijos. Vilnius-Peterburgas. Vaizdas ir materija”
  16. Iš parodos 120-osioms Balio Buračo gimimo metinėms Čiurlionio dailės muziejuje (nuotraukos)
  17. Kauno modernas: prisiminimas ar atgimimas? (nuotraukos)
  18. Trapių pajautų atvertys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

2022 06 27
Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

2022 06 27
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką

Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką

2022 06 25
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
Kauniečiai suskubo atnaujunti šilumos punktus

Kauniečiai suskubo atnaujunti šilumos punktus

2022 06 22
Kauno viešasis transportas imasi naujovių

Kaune autobusų bilietai nebrangs

2022 06 21
Kauno LEZ iš viršaus

Kauno LEZ džiaugiasi naujomis investicijomis

2022 06 20
J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

2022 06 19
Nemuno gatvėje Kaune prasideda pokyčiai

Nemuno gatvėje Kaune prasideda pokyčiai

2022 06 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?
Lietuvoje

Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?

2022 06 29
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03

2022 06 28
Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
Lietuvoje

Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.

2022 06 28
Socialdemokratai: ministrės siūloma pertvarka neturi pavyzdžių pasaulyje
Lietuvoje

Priimtas naujas Bausmių vykdymo kodeksas

2022 06 28
Kanapės | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą

2022 06 28
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Svarbu dirbantiems lauke ir važinėjantiems

2022 06 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Nacionalinė korupcijos darbotvarkė

2022 06 28
Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nuolat saugomas bus tik Prezidentas

2022 06 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Kada išmoksite lietuvių kalbą? apie Ar sunku įdiegti galinio vaizdo kamerą?
  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03
  • „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1806; komentarų: 48
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 997; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 880; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 751; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 619; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 599; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 27
0
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

Kol tebežydi. Ši puokštė sudėta mano brangioje Telšijoje – kažkur tarp Getautės ir Lauko Sodos. Baltais vainikėliais žydintis putinėlis kvietė...

Skaityti toliau

Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

by Ditė Česėkaitė
2022 06 27
0
Kaunas Globėjų dieną minės visą savaitę

Atvirų durų dienos, koncertai, edukacijos, žygis bei cirko pasirodymai – tik keletas birželio 27–liepos 3 dienomis suplanuotų veiklų. Kaunas tęsia...

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 26
1
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

Namas priklauso statinių kompleksui. Be jo, saugoma vertybe paskelbtas kieme esantis šulinys su vandens kolonėle. Šis kompleksas 2001-11-16 yra įrašytas į Nekilnojamųjų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Kada išmoksite lietuvių kalbą? apie Ar sunku įdiegti galinio vaizdo kamerą?
  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą
  • NUORODOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Vašingtono Junion stotyje bus pristatyta lietuvių menininko skulptūra „Sodai“

Vašingtono Junion stotyje bus pristatyta lietuvių menininko skulptūra „Sodai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai