Sekmadienis, 7 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

V. Kilinskienė. Trys lelijos šventam Kazimierui

Vilma Kilinskienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2018-05-23 00:25:44
0
V. Kilinskienė. Trys lelijos šventam Kazimierui
D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. Fragmentas. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. Fragmentas. | D. Slavinsko nuotr.

Gegužės 27 d., sekmadienį, 12 val., Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos (Žemaičių g. 31A) galerijoje kultūrinių susitikimų „Dialogas ‒ žodis ir spalva“ autorius aktorius Egidijus Stancikas atidarys ir pristatys tapytojo Deivio Slavinsko parodą „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Tai išskirtinė, unikali paroda, atskleidžianti nepaprastą šv. karalaičio Kazimiero asmenybę, jos reikšmę Lietuvai, reflektuojanti būties prasmės suvokimą bei giliausias dvasines vertybes.

„Todėl, kada matysite mane su lelija, / ne apie mano sielą pagalvokite, / o apie Lietuvą ‒ tą tyrą žiedą, / kurį nešu į Viešpaties rankas.“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“)

Šv. Kazimieras – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino giminės atžala. Karalaitis gimė ankstyvą 1458 m. spalio 3-iosios rytą Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio ir pamaldumą savo užkrečiančiu pavyzdžiu jam įskiepijusios Elžbietos Habsburgaitės šeimoje Krokuvoje. Lietuvoje itin garbinamas dėl jo nuopelnų Lietuvai, o ypač Vilniui, į kurį „1483 m. pavasarį iškviestas tėvo, skyrusio jam karaliaus kanclerio pareigas, labai prisidėjo prie šio miesto architektūros vystymo (bažnyčių statybos), o tarp gyventojų susilaukė dėkingumo ir populiarumo už savo rūpestį neturtingų ir nuskriaustų gyventojų reikmėmis.“ Už ypatingą dvasingumą, žmogiškumą, teisingumą, maldingumą bei „daugelį stebuklų, įvykusių prie Kazimiero kapo“, jam mirus, karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, o 1636 m. šį dvasinį lietuvių vadovą ir mokytoją popiežius Urbonas VIII paskelbė Lietuvos dangiškuoju globėju.

Katalikiškoje ikonografijoje jis vaizduojamas jaunas, apsirėdęs žemę siekiančiu karališku apdaru, su kunigaikščio kepure arba karūna bei vienu pagrindinių savo atributų ‒ lelija rankoje. Lelija šv. Kazimiero rankoje ‒ „švarumo, nekaltumo, dieviškos šviesos ir šlovės simbolis. (…) Ji simbolizuoja švarumą ir skaistybę bei išrinkimą“. Kairėje šv. Kazimiero rankoje kartais laikomas rožinis simbolizuoja jo atsidavimą ir pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.

D. Slavinskas. „Trirankis šv. Kazimieras“. 150/150, al., dr. 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Trirankis šv. Kazimieras“. 150/150, al., dr. 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

Viename iš šv. Kazimierui skirto ciklo paveikslų D. Slavinskas pateikė šiuolaikišką žinomo Vilniaus arkikatedros XVI a. pr. Šv. Kazimiero Trirankio paveikslo versiją: kūrinio fragmentą pertapė savaip, išlaikydamas ir originalo atpažįstamumą, ir savitą stilistiką. Nors D. Slavinsko autorinis darbas ir modernesnis, ryškenio kolorito, grafiškesnis, tačiau kūrinio nuotaiką ir Trirankio šv. Kazimiero paslaptį jis perteikia išties įtaigiai.

„…ta šventa Paslaptis ‒ tas tyrumas lelijos…“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“)

Vienu iš reikšmingiausių įkvėpimo šaltinių, tapant šventam Kazimierui skirtą paveikslų ciklą, Deiviui Slavinskui tapo poeto, garbės daktaro Roberto Keturakio poema „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Šio kūrinio įtakoje gimė D. Slavinsko to paties pavadinimo paveikslas. Kūrinys šviesaus, skaidraus, viltingo kolorito, tarsi žodžiai, sruvenantys iš poemos: „Kiek daug vidudienio, kaip švelniai liečia / man veidą, kaip virš Nemuno migla saulė / sruvena tarp krantų ‒ į šiaurę, vis į šiaurę, kur girių debesys baltieji gula / ramiom vilnim ‒ lyg muzika to laiko, kurio melodija ir aš buvau“.

Deivio paveikslas „Trys lelijos šventam Kazimierui“ išties skamba tarytum muzika. Lelijų žiedams vis stiebiantis dievop, kur „girių debesys baltieji gula“, aukštyn, vis aukštyn kyla ir muzikos garsai, jaučiamas jų ritmikos žaismas, ypatingą reikšmę įgyja spalviniai tonai, kompozicijos dinamika, formos ir visų jų sąryšis, šioje drobėje suskambantis tarsi gyriaus giesmė Lietuvos šventajam globėjui. Ne veltui šiuolaikiškuoju art deco, o kartais ir grafiniu stiliumi meno mylėtojų ir tyrinėtojų pakrikštytą Deivio kūrybą, pats autorius labiau linkęs vadinti muzikine tapyba. Tapyba, kurią menininkas „konstruoja“, tarsi rašytų natas, kurioje akcentuoja ritmines idėjas, o ne siekia tuščio dekoratyvumo ar tikslaus atvaizdavimo.

D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

Menkiausios spalvinės dėmelės sąveiką su kūrinio visuma, anot Deivio, sunku įžvelgti budria sąmone, tačiau atpalaiduota pasąmonė ją greitai pajus. Svarbu neskubėti ir atrasti laiko išgyventi, įsigilinti. Todėl tai paroda kontempliacijai, susitelkimui, vidiniam suvokimui. Pats autorius, kurdamas paveikslų ciklą, taip pat ieškojo, meditavo, apmąstė šv. Kazimiero gyvenimą tiek gyvai su juo susijusiose vietose, tiek savo širdyje. Tapydamas „Tris lelijas šventam Kazimierui“ Deivis lankėsi turguje, ilgai, močiučių padedamas, rinkosi gražiausią trižiedę leliją, o parsinešęs daug meditavo, ją eskizuodamas ir stilizuodamas. Juk vis dėlto šis šventojo atributas ‒ skaistumo, tyrumo ir šviesos simbolis, išreiškiantis visišką atsidavimą Dievo malonei, primenantis šv. Kazimiero sprendimą geriau mirti, nei išlikti gyvam, pasirinkus nuodėmę.

D. Slavinskas. .„Karūna, Šv. Kazimiero bažnyčia" 150/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Karūna, Šv. Kazimiero bažnyčia”. 150 /150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

„Leisk apsisiaust vidudienio mėlynumu tyru“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“).

Tyru mėlynumu (Švč. Mergelės Marijos spalva) apsisiautęs D. Slavinsko tapytas šv. Kazimiero bažnyčios bokštas, kurio viršūnę vainikuoja dangiškojo Lietuvos globėjo karūna, patraukia paprastu, bet stipriu siužetu. Suskamba lietuvybės tema ‒ bokštą puošia lietuviška „saulutė“. Akį traukia baroko architektūros grožis. Paveikslo fonas kuria sapno, vizijos, mi(s)tinio pasaulio pojūtį, savotišką pirmapradę poeziją, dar neįsižodinusią tekste, tik nujaučiamą, būsimą, beužgimstančią.

„Ten Vilnius… Ten, kur debesys baltieji gula, / kur visados jaučiau atsiliepiantį balsą/ į mano maldą“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“).

Architektūrinis peizažas „Šv. Kazimiero gatvė“ akį traukia geometrizuotomis, grafiškomis, spalvingomis formomis, paveikslo visumą skaidančiomis plokštumomis, besiklijuojančiomis į gilų, daugiaprasmį, interpretacijoms atvirą vaizdą. Galima matyti arkos, kuri krikščioniškoje kultūroje simbolizuoja Dangaus vartus, link einantį siluetą. Galima žvelgti tiesiog kaip į stilizuotą Šv. Kazimiero gatvės Vilniuje fragmentą su dar išlikusia senojo Vilniaus dvasia. „Ilgai [šioje gatvėje] buvau, meditavau ir ieškojau, kaip ją perteikti. Manau, jos ryškiausia charakteristika ‒ ta arka virš grindinio. Ir praeivių buvo nedaug. Daugelis pritilę ir paslaptingi,“‒ pasakojo Deivis apie paveikslo gimimo priešistorę.

Vilniaus arkikatedrą tapytojas pasakoja svajojęs nutapyti jau seniai, gal net nuo vaikystės. Parodos kuratoriui E. Stancikui pasiūlius šv. Kazimierui skirtą parodą, Deivis suprato, kad atėjo laikas šiai svajonei išsipildyti, nes katedra bene labiausiai, netgi tiesiogiai susijusi su karalaičiu: prie jos durų ir joje šv. Kazimieras meldėsi, o šiandien čia yra jo vardo koplyčia ir unikalusis trirankis atvaizdas. „Vilniaus katedra“ ‒ didžiausias parodos paveikslas (150 x 300 cm), jos idėjinis branduolys.

Savitos, tradicinius rėmus peržengiančios kompozicijos centre ‒ Vilniaus arkikatedra, kurios fasado architektūriniame dekore akylus stebėtojas gali aptikti netgi… zuikį (taip, taip, jis iš tiesų yra šiame statinyje). Kairiajame kompozicijos kampe ‒ medžiai, kurių lapija savo spalvingumu ir faktūrine įvairove sukelia koliažinės aplikacijos įspūdį. Danguje virš medžių boluoja šv. Kazimiero veidas ir trižiedė lelija, tarsi ženklas pakilti į atpildo gailestingumą, apie kurį D. Slavinską įkvėpusioje poemoje rašė R. Keturakis.

„Negreit į šito bokšto mūrą / varinė vakaro šviesa suduš“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Kazimierui“)

Kauno Prisikėlimo bazilikos bokšto grožį ir didingumą Deivis taip pat jau seniai norėjo perteikti drobėje. Tvarkinga, „švari“ kompozicija kuria stabilumo, rimties, susikaupimo nuotaiką. Ruošdamasis parodai, Deivis perskaitė straipsnį apie simbolizmą senuosiuose paveiksluose. Vienas netikėtų dalykų jame kūrėjui buvo tai, kad uogos natiurmortuose simbolizavo žmonių sielas. Tą akimirką D. Slavinskas suprato, kad būtinai turi nutapyti Prisikėlimo baziliką su šermukšnio uogomis ‒ į dangų kylančiomis sielomis.

D. Slavinskas. „Prisikėlimas“. 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.
D. Slavinskas. „Prisikėlimas“. 260/150, al., dr., 2017–2018. | D. Slavinsko nuotr.

Paroda maloniai stebina tiek savo užmoju, tiek išpildymu. Visi septyni kūriniai (septyni yra visatos simbolis, nes jį sudaro skaičius keturi ‒ žemės ženklas ‒ ir skaičius trys ‒ dangaus arba Švenčiausiosios Trejybės ženklas) tapyti būtent Prisikėlimo bazilikos galerijos erdvei ir būtent šiai parodai. Galerijos erdvėje šv. Kazimiero tema plėtojama, vaizduojant, analizuojant ir savaip interpretuojant jo atributiką, ikonografiją, jam svarbias vietas, simbolius, idėjas. Kūrinius vienija ir lelijos simbolika, atsikartojanti daugelyje paveikslų. Ypatingą ryšį su Švč. Mergele Marija turėjęs šventasis ir su juo susijusios vietos, gėlės Deivio kūriniuose tiesiog skendi mėlyname (Dievo Motinos spalva) kolorite, nustelbiančiame viendieniškumo spindesį.

Džiugu, kad paroda „Trys lelijos šventam Kazimierui“ yra ne tik aukštos meninės vertės, bet ir aiškios vertybinės-moralinės orientacijos, atsigręžia į tautos kultūrinį ir dvasinį pamatą, į išskirtinai mums reikšmingą Lietuvos dangiškojo globėjo, karalaičio Kazimiero asmenybę.

Paroda veiks ir lankytojų lauks iki 2018 m. rugsėjo pabaigos.

logo_srtrf (1)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno parodos: Gintaras Zubrys ir Žydrūnas Šlajus (nuotraukos)
  2. Kauno modernas – A. ir P. Galaunių namuose (nuotraukos)
  3. Papuošalai sekant lietuvių tekstilės ornamentais (nuotraukos)
  4. Gaiva Paprastoji: Roterdamo meno savaitė (video)
  5. O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje
  6. Paukšteliu – virš piliakalnių: Sauliaus Gudo parodoje (nuotraukos)
  7. Laisvės alėjos bohemos gyvenimą primins meninis renginys
  8. Kauno Karininkų ramovėje eksponuojami pirmosios Respublikos baldininkystės meistrai
  9. Nyderlandų kultūros impresijos
  10. Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose
  11. Kaune vyks tarptautinė fotomeno šventė „Kaunas Photo“ (nuotraukos)
  12. Sankt Peterburge atidaryta paroda „Dvi akademijos. Vilnius-Peterburgas. Vaizdas ir materija”
  13. Iš parodos 120-osioms Balio Buračo gimimo metinėms Čiurlionio dailės muziejuje (nuotraukos)
  14. Kauno modernas: prisiminimas ar atgimimas? (nuotraukos)
  15. Trapių pajautų atvertys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Jaris Ink“ - lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį | jarisink.com nuotr. | jarisink.com nuotr.

Lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį

2023 05 04
Sporto maniežas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas ruošia naują sporto erdę

2023 05 03
V. Matijošaitis ir V. Makūnas | kaunas.lt

Kauno miestas ir rajonas glaudžiau bendradarbiaus

2023 04 27
Stoties turgus | kaunas.lt nuotr.

Aiškėja, kaip atrodys Kauno stoties turgus

2023 04 23
„Atostogos Lietuvoje“ | welovelithuania.com nuotr.

Vyko didžiausia Lietuvoje turizmo paroda – „Atostogos Lietuvoje“

2023 04 23
Paroda „Atostogos Lietuvoje“ | welovelithuania.com nuotr.

Prasidėjo paroda – „Atostogos Lietuvoje“

2023 04 21
Kauno miesto koalicija | kaunas.lt nuotr.

Darbą pradėjo nauja Kauno miesto taryba

2023 04 19
Vilnius, Šnipiškės, Šilutės g. 6A | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (8. Šilutės g., II dalis)

2023 04 18
Būstas | pixabay.com, OleksandrPidvalnyi nuotr.

Atsigavimo būstų rinkoje dar teks palaukti

2023 04 16
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Vilnius ir Kaunas išjungia šildymą

2023 04 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Priverstinis automobilių nuežimas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kyla įkainiai už priverstinį nuvežimą

2023 05 07
V. Kudirgos ir V. Gedgaudo medaliai | LVŽS nuotr.
Žiniasklaida

Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai

2023 05 07
Ukrainos karys – laisvės gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečių dronų smūgiai – parengiamoji puolimo dalis

2023 05 07
Sraiges reikia rinkti atsakingai
Gamta ir ekologija

Prasidėjo sraigių rinkimo metas: ką žinoti?

2023 05 07
Vaistai | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

10 taisyklių vartojant vaistus

2023 05 07
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Panevėžyje baigiamas įrengti naujas parkas

2023 05 07
Gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Šiemet gaisrų – mažiausiai per 20 metų

2023 05 07
Šuo, katė | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Meilę gyvūnams parodykite ne bučiniais

2023 05 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Po Stounhendžu aptikta milžiniška struktūra
  • Labai įdomu! apie Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos)
  • Sprinklermoz apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • P.Skutas apie Šalia Karaliaus Mindaugo paminklo – paviljonas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kyla įkainiai už priverstinį nuvežimą
  • Burokėliai tinka ne vien tik šaltibarščiams
  • Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Ukrainiečių dronų smūgiai – parengiamoji puolimo dalis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį

by daiva
2023 05 04
0
„Jaris Ink“ - lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį | jarisink.com nuotr. | jarisink.com nuotr.

„Jaris Ink“ - tai vardas, kuris gerai žinomas tatuiruočių pramonėje. Jis kilęs iš Kauno ir yra savo amato meistras, garsėjantis...

Skaityti toliau

Kaunas ruošia naują sporto erdę

by Ditė Česėkaitė
2023 05 03
0
Sporto maniežas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas toliau gerina sporto infrastruktūrą. Aleksote, šalia Europos prospekto ir Veiverių gatvių sankirtos, planuojamas universalus dengtas regbiui ir futbolui skirtas...

Skaityti toliau

Kauno miestas ir rajonas glaudžiau bendradarbiaus

by Ditė Česėkaitė
2023 04 27
0
V. Matijošaitis ir V. Makūnas | kaunas.lt

Kauno miesto ir Kauno rajono merai pasirašė bendradarbiavimo sutartis dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo bei viešojo transporto paslaugų kompensavimo. Jomis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Po Stounhendžu aptikta milžiniška struktūra
  • Labai įdomu! apie Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos)
  • Sprinklermoz apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • P.Skutas apie Šalia Karaliaus Mindaugo paminklo – paviljonas
  • Vilna apie Šalia Karaliaus Mindaugo paminklo – paviljonas
Kitas straipsnis
Vašingtono Junion stotyje bus pristatyta lietuvių menininko skulptūra „Sodai“

Vašingtono Junion stotyje bus pristatyta lietuvių menininko skulptūra „Sodai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai