Labiausiai tarp Lietuvos kurortų pagal turistų skaičių augantis Birštonas neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų.
Kaip teigia Birštono turizmo informacijos centro vadovė Rūta Kapačinskaitė, šiuo metu kurortas išgyvena pakilimą, jame aktyviai kuriasi nauji verslai, siūloma vis daugiau paslaugų, plečiasi ir atsinaujina sanatorijos.
„Nuoseklūs žingsniai sudaro galimybę Birštonui diktuoti kurortinio turizmo tendencijas“, – teigia R. Kapačinskaitė. Birštone yra šios dominuojančios kurortinio turizmo tendencijos: vaikų ir šeimų, patyrimų, įmonių komandų kūrybinių atostogų, dalykinis/konferencinis, gastronominis, žiemos, saugus, sveikatinimo turizmo derinimas su kultūros ir pramogų turizmu.
Birštone aktyvią plėtrą vykdančios „Eglės“ sanatorijos atstovai pastebi, jog šį kurortą yra ypač pamėgę šeimos, todėl į tai atsižvelgiama, siūlant specializuotas paslaugas vaikams. Taip pat populiarėja komandų kūrybinių atostogų, konferencinio turizmo kryptys. „Eglės“ sanatorija Birštone paskutiniu metu daug dėmesio skiria įvairių parodų, koncertų, kūrybinių veiklų joje rengimui, nes tokių renginių labai laukia poilsiautojai.
Tai, jog su nakvyne į Birštoną atvykstantiems svečiams yra svarbios įvairios veiklos, patvirtina sveikatingumo ir poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“ patirtis. Anot šio komplekso atstovų, didelio populiarumo sulaukia pas juos vykstanti gongų terapija, jogos užsiėmimai, šokių pamokos. Taip pat centro svečiai aktyviai domisi reguliariais degustaciniais renginiais.
Birštono turizmo tendencijos:
Vaikų ir šeimų turizmas. Į Birštono sanatorijas, sveikatingumo kompleksus ir SPA centrus šeimos su vaikais, seneliai su anūkais atvyksta per vaikų atostogas. Į tai atsižvelgdami, Birštono turizmo objektai turi specializuotus pasiūlymus ir papildomas veiklas konkrečiai vaikams. Kurorte išaugo ir vaikų sveikatinimo procedūrų poreikis, nes vis daugiau tėvų savo atžaloms užsako sveikatą stiprinančių procedūrų.
Patyrimų turizmas. Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl siūlomos pačios įvairiausios edukacijos: dzūkiškų bandų plojimas ir kepimas, imbierais kvepiančio „Birštono Banginuko“ kepimas, sveikų saldainių gamyba, žvakių liejimas, margučių marginimas ir kitos.
Komandos kūrybinės atostogos. Vis dažniau įmonių vadovai, projektų vadovai Birštone rengia savo darbuotojams vadinamąsias kūrybines atostogas. Jų metų dažniausiai IT, dizaino įmonių, užsienio korporacijų atstovai atvyksta komandos formavimo savaitgaliui, kuris derinamas su sveikatinimo paslaugomis, pramogomis. Dažniausiai tai būna kelios dienos, kurių metu dirbama (dalis laiko skirta darbui), bet kartu ir leidžiamas laikas su kolegomis, stiprinama sveikata, vyksta komandos formavimo užsiėmimai, paskaitos, žaidimai.
Dalykinis/Konferencinis turizmas. Įmonės Birštoną renkasi savo konferencijoms. Dažnai šiame kurorte vyksta ne tik oficiali renginio dalis, konferencija, bet konferencijos dalyviams būna pasiūlytas visas paslaugų kompleksas: tiek konferencijos vieta, maitinimas, tiek ir sveikatinimo pramogos, aktyvaus laisvalaikio pramogos.
Gastronominis turizmas. Pastaraisiais metais Birštone ypatingas dėmesys skiriamas maisto kultūrai ir gastronomijai. Tradiciškai kasmet rengiamas „Birštono kulinarinis konkursas“, po kurio išleidžiamas lankstinukas – jame yra pažymėtos visos maitinimo vietos, žemėlapis su konkurso nugalėtojais ir patarimais. Kurorte atsidaro vis naujos maitinimo vietos, o į sanatorijas atvykę poilsiautojai renkasi ne tik jiems priklausantį maitinimą sanatorijose ar sveikatingumo kompleksuose, bet ir romantiškas vakarienes arba šeimos, draugų pietus restoranuose ir kavinėse. Beveik visi restoranai rengia ir temines degustacines vakarienes. Taip pat jau kurį laiką per šventes (Kalėdas, Velykas) iš emigracijos grįžę atostogų lietuviai renkasi ne buvimą namuose, o švęsti šventes Birštono viešbučiuose, SPA centruose, čia pietaudami, vakarieniaudami.
Saugus turizmas. Kurortas jau kelerius metus yra viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje. Žadamo aplankyti kurorto saugumo rodiklį labai atidžiai vertina turistai iš Švedijos, Japonijos, Izraelio. Tai, jog miestas yra saugus – jiems yra vienas iš pagrindinių faktorių, apsisprendžiant dėl savo kelionės krypčių.
Sveikatinimo turizmo derinimas su kultūros ir pramogų turizmu. Birštoną dėl kokybiškų sveikatinimo, SPA, sanatorinio gydymo paslaugų pamėgę turistai, ypač iš užsienio, savo poilsį pradeda planuoti ir derinti kartu su kultūriniais renginiais. Apgyvendinimo objektai reklamuoja Birštone gausiai vykstančius aukšto lygio kultūros, sporto renginius, į kuriuos atvykta vis daugiau žmonių.
Žiemos turizmas. Birštoną svečiai renkasi jau ne tik šiltuoju metų laiku, bet ieško pramogų ir žiemos metu. Kurorto svečiai eina į žygius su šiaurietiškomis lazdomis Žvėrinčiaus miške, pageidauja susikurti laužą, ragauti troškinius, renkasi lygumų slidinėjimą arba pačiūžas, kaimo turizmo sodybose užsisako pirtis, kubilus.
Papildoma informacija:
Šiuo metu Birštone iš viso yra beveik 3000 nakvynės vietų, 41 objektas teikia apgyvendinimo paslaugas, veikia 24 maitinimo įstaigos.
Neseniai Ūkio ministerijos paskelbtoje 2017 m. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje įvardyta, jog pernai labiausiai turistų srautai augo Birštono savivaldybėje: čia buvo apgyvendinta 38,7 tūkst. turistų, iš kurių lietuviai sudarė 55 proc., likę – užsieniečiai. Nurodoma, jog šį augimą lėmė „Eglės“ sanatorijos Birštone plėtra ir 2016 m. rudenį pradėjusio veiklą sveikatingumo ir poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“ rezultatai bei rengiami kokybiški renginiai.
***
Birštonas – išskirtinis Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4300 gyventojų.
Išskirtiniai gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.
