Džiazo šventės „Birštonas“ 20-asis pavasaris gali tapti ryškiausiu

Kovo 23-25 dienomis, jaukus Birštono kurortas jau 20-tą kartą taps šalies džiazo sostine, sutraukiančia tiek publikos iš visos Lietuvos, kiek miestelyje yra gyventojų.

Tradicinis džiazo maratonas išpuoštoje Birštono kultūros centro salėje, mieli šventės šaukiniai, plakatai, džiazo fotografijomis nukabinėtos salės prieigos, kiemelyje šurmuliuojanti publika, audringi naktiniai „džemai“ – be viso to savo gyvenimo jau neįsivaizduoja ne viena džiazo kūrėjų ir mėgėjų karta.

Trauka nepaiso titulų

Sakoma, nebent katastrofa nutrauktų Birštono šventę. Seniausia šalyje, pradėta rengti 1980-aisiais šventė „Birštonas“ ištvėrė ne vieną sunkmetį, valdžių ir santvarkų, valiutų kaitą. Net 1990-ųjų pavasarį žmonės klausėsi džiazo kultūros centre, atsinešę ir radijo imtuvų, kad sužinotų naujienų apie sovietų armijos veiksmus Vilniuje. Muzikantai iš užsienio tais metais į šventę atvyko nelegaliai.

Per pirmas Birštono šventes už komplektą bilietų kurortas galėdavo gauti deficitinę paskyrą gelžbetoniui ar cementui. Į vieną vietą pretenduodavo po 8-10 klausytojų. Po koncertų publika įsitaisydavo su miegmaišiais namų laiptinėse, pušyne, parke.

„Gyvenimas per trumpas, kad nepabūtume Birštone ir nepasiklausytume džiazo“, – yra sakęs iš šventės scenos jo sumanytojas ir siela Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis.

Sykį čia atvykus, nenumaldomai traukia sugrįžti. Todėl net ministrais, diplomatais, įmonių ir mokyklų vadovais tapę klausytojai nepamiršta kas antrą pavasarį keliuko į didžiąją džiazo šventę Birštone.

Džiazo šventė – lyg Nemunas

Tačiau 20-osios šventės rengėjai nenusiteikę gyventi prisiminimais ar rengti jubiliejaus proga veteranų sąskrydžio. Jie kvies prisiliesti prie Lietuvos džiazo istorijos šaknų per patriarchų mokinius.

Juk Birštone kūrybos kelią pradėjo daug iškilių šalies džiazo kūrėjų, tapusių įtakingais pedagogais. Ši šventė – lyg Nemunas, į kurį subėga jaunesni džiazo intakai. Jis davė impulsą vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams rengti džiazo šventes savo miestuose ir perimti geruosius jo papročius.

Įdomu, kad pačios Birštono šventės veidas išliko išskirtinis, – tuo rūpinasi darni menininkų komanda. Per 38 metus ji beveik nepasikeitė. Grafikas Rimvydas Kepežinskas sukūrė jau 20 išskirtinių šventės plakatų, improvizuodamas muzikiniais motyvais. Šiemet jau aštuntą kartą scenografiją šventei parengė dailininkė Irma Mickevičiūtė.

Šventės senbuviai – šviesų dailininkas Norvydas Birulis ir garso režisierius Valdas Karpuška – taip ištobulėjo, kad tapo lygiaverčiais muzikantų partneriais. Šventę nuolat fotografuoja ir parodas jai rengia Ričardas Dailidė, Albertas Švenčionis, Stasys Povilaitis, Vytautas Suslavičius, Dainius Labutis, o laureatams jau daug metų yra teikiamos menininko Marijaus Petrausko sukurtos išskirtinės „Grand Prix“ statulėlės.

1994-aisiais mirus Z. Vileikio bendraminčiui muzikologui Liudui Šalteniui, daug prisidėjusiam prie Birštono šventės įtvirtinimo Lietuvo kultūros žemėlapyje, jo darbus perėmė mokiniai – muzikologai Jūratė Kučinskaitė ir Darius Užkuraitis.

Susitiks istorija ir ateitis

Niekur kitur neišgirstume per tris dienas tiek daug lietuviško džiazo kaip Birštone. Niūriais laikais jis žadino viltį, o šiandien liudija mūsų išlaisvėjimą ir atvirumą pasauliui.

Jubiliejus – proga pasidžiaugti tuo, kad šventė netapo komerciniu renginiu, kad išliko pačių aktyviausių ir įdomiausių visų kartų Lietuvos džiazo kūrėjų scena.

Istorija ir ateitis susitiks ir šių metų šventės programoje. Į Birštono sceną su naujais projektais grįžta džiazo grandai Dainius Pulauskas, Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenka, Arkadijus Gotesmanas, Liudas Mockūnas, Kęstutis Vaiginis, praėjusio festivalio atradimas grupė „Reinless“. Naujus talentingus partnerius pristatys šventės senbuviai Herbie Kopfas,  Kauno bigbendas, Dmitrijus Golovanovas.

Neda Malūnavičiūtė minės džiazo karjeros 30-metį, Andrejus Polevikovas – 20-metį. Būtent Birštone mokykliniais projektais jie pradėjo savo profesines karjeras.

Daugybę džiazo talentų išugdęs, šventės simboliu tapęs džiazo patriarchas Vladimiras Čekasinas šiemet išves į Birštono sceną naują būrį Vilniaus kolegijos debiutantų, su kuriais muzikuos pripažinti Azerbaidžano menininkai.

Pirmą kartą šventėje pasirodys ir veržli jauna grupė „Džiazlaif“, su rinktine tarptautine palyda prisistatys Prancūzijoje gyvenanti vokalistė Viktorija Gečytė, debiutuos jaunas Klaipėdos džiazo orkestras.

Atmosfera kais tris dienas

Laukia ir daugiau netikėtumų: sunkioji džiazo artilerija sugriaudės sekmadienį, kai koncertuos trys improvizacinės muzikos žvaigždės – L. Mockūnas, prancūzų gitaristas Markas Dukretas (Marcas Ducret) ir vienas įtakingiausių šių laikų būgnininkų amerikietis Džimas Blekas (Jimas Blackas).

Klausytojus žada nustebinti ir papildžiusi savo komandą grupė „Reinless“ bei gitaristo Džonatano Kreisbergo (Jonathano Kreisbergo) kvartetas iš Niujorko.

Per visą Birštono džiazo šventę istoriją jo scenoje negrojo vien amerikiečių grupė, juolab tokio kalibro muzikantų kaip šio kvarteto. Jis vienija Niujorko džiazo elito atstovus, gastroliuojančius pasaulyje su džiazo legendomis, dėstančius prestižinėse džiazo mokyklose. Niujorkiečiai panoro užsukti į Birštoną po savo koncerto Stokholme.

Taigi džiazo piligrimams šiemet būtina patausoti energiją ir namo neskubėti – tai gali būti įspūdingiausias ne tik 20-ojo, bet ir 20-ties Birštono švenčių koncertas.

***

Birštonas – išskirtinis Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4300 gyventojų.

Išskirtiniai gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.

Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.