Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai kuria savarankišką bendradarbiavimo erdvę. Mokslininkai susiburs per tradicinius klasikos skaitymus gegužės 7 d., pirmadienį ir 12 val. savo balsu paliudys „Jaunąją Lietuvą“, apie kurią literatūros profesorė Viktorija Daujotytė šitaip atsiliepusi: „(…) žmogaus gyvenimą poemoje apgaubia, galiausiai ir įprasmina, bendroji, tautiškoji, bendruomeninė erdvė, reikalaujanti asmeniško atsidavimo, įsipareigojimo“.

Anot Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės Aušros Martišiūtės-Linartienės, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena įpareigoja atsakyti į klausimą, ką lituanistika reiškia šiuolaikinėje Lietuvoje. „Kaip lituanistikos mokslininkai tęsia kovotojų už spaudos ir žodžio laisvę, knygnešių misiją? Kodėl svarbu išsaugoti lituanistinių institutų savarankiškumą ir apskritai aktyvią humanitariką kaip minties jaunatvės šaltinį?“ – retoriškai klausia profesorė. Institutų vadovai žada plačiau apibūdinti institutų ir humanitarikos padėtį prieš klasikos skaitymus 13 val. vyksiančioje spaudos konferencijoje. Joje taip pat bus paaiškinta kodėl nereikia valstybinių lituanistinių institutų jungti į vieną humanitarinių tyrimų centrą bei pateikti Valstybinių lituanistinių mokslo institutų veiklos tobulinimo scenarijai.

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Zita Medišauskienė mano, kad XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių visuomenės rūpestis vėl tampa aktualus. „Tarptautinės ir šalies gyvenimo aktualijos vėl verčia klausti apie mūsų įsipareigojimą savo kalbai, savo šalies bendruomenei, jos kultūrai ir istorijai. Ar vis dar reikalingi Lietuvai lituanistiniai institutai?“, – sako istorikė.

Klasikos skaitymai 2016 | Rengėjų nuotr.

Klasikos skaitymai 2016 | Rengėjų nuotr.

Vyriausybės planas paversti institutus bevardžiu humanitarinių mokslų centru, anot Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Širkaitės, keičia iki šiol vien ramiai minėtos šventės nuotaiką. „Valstybės atkūrimo šimtmečio proga prisiminsime Lietuvos prisikėlimą naujam gyvenimui. Tai kartu taps savotiška simboline lituanistikos tyrinėtojų protesto akcija, nukreipta prieš pradėtą vykdyti lituanistikos skurdinimo politiką“, – teigia dailėtyrininkė.

Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės pastebėjimu, lituanistikai patiriant išbandymų, gegužės 7-osios minėjimas nūnai tampa dar prasmingesnis. „Lituanistiniai institutai, būdami atsakingi už lituanistiką valstybėje, priversti valdžiai įrodinėti, kad jų darbai yra reikšmingi Lietuvoje ir pasaulyje, bei ginti savo savarankiškumą valstybėje. Todėl eksponuosime savo nuveiktus darbus visiems Lietuvos žmonėms, kurie ateis į Vileišių rūmus, tikėdami kuriančia, stipria, modernia Lietuvos tapatybe ir aktyviai bendradarbiaujančiais, bet autonomiškais lituanistiniais institutais“, – sako profesorė.

Vileišių rūmuose pirmadienio vidudienį skaitant Maironio poemą, šventės lankytojai susipažins su institutų išleistų leidinių paroda „Knygų laiptai“, šią savaitę ši instaliacija veiks ir Seimo rūmuose. Gegužės 7-ąją Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas taip pat tradiciškai pakvies visą gegužę įsigyti knygų su 50 poroc. nuolaida ir paskelbs Vasario 16-ąją prasidėjusios akcijos šešiolikai švietimo ir kultūros įstaigų padovanoti po 100 knygų rezultatus.

Jaunoji Lietuva Skaitymai.indd

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Mokslas, Mokslo darbai, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. GEGUŽĖS 7 d. 12 val.:

    Renkamės VISI, kam rūpi
    VALSTYBINĖS KALBOS STATUSO bei LITUANISTIKOS IŠSAUGOJIMAS.

    Beje, toks „optimizavimas”
    (kaip nesugalvojo pridengti to vandalizmo žodžiu „sustiprinimas”?)
    gresia, be kitko, fondų PRICHVATIZAVIMU, IŠBARSTYMU po pasaulį…

  2. Išties:

    Pagarba LITUANISTINIŲ MOKSLŲ vadovams ir visai bendruomenei.Pasigendu aktyvesnės veiklos ir paramos švietimo įstaigų lietuvių kalbos mokytojų. Kol Vyriausybės vadovu bus S.Skvernelis,o Švietimo-mokslo ir Kultūros ministrais Petrauskienė ir Ruokytė – didieji neoliberalizmo šalininkai ir veikėjai,tol viskas susiję su lietuvių kalba,kultūra,jos istorija bus nustūmta į visuotinės kultūros ir politikos pakraštį,deja.Tad,ypač Gerb.Karbauskis – Žaliųjų valstiečių vadovas ir Seimo kultūros komiteto pirmininkas bei Seimo vadovas V.Pranckietis ir Seimo ŠM komiteto pirmininkas E.Jovaiša turėtų prisiimti politinę ir moralinę atsakomybę už paskiriant netinkamus minėtus aukštus Vykdomos valdžios pareigūnus,jų liberalmarksistinę veiklą ir jos pasėkmes.Pastebėkime dar ir tai,kad minėti Vyriausybės pareigūnai atsakingi ir už perteklinę lenkiškos kultūros veržimąsi į Lietuvos kultūrinę ervdvę.

    • aha:

      Taigi Pranskietis pats pirmas už nelietuviškų raidžių įtraukimą į lietuvišką abėcėlę, pats pirmas lenkiškai pragydo Seime, norėdamas įsiteikti atvažiavusiems lenkams. Jisgi tame nieko blogo nemato…..

  3. kaunietė:

    Stiprybės ginant lietuvybę. Šaunu, kad insititutai vienijasi bendrai kovai, sėkmės. Palaikome jus.

  4. “Moki žodį – žinai kelią”

    Gegužės 7-oji …surengs
    (tą lietuviškai, Kalbos pergalės ir lietuvių viešo atgimimo – rašmenų atgavimo dienoje)
    išsiverst būtų padoru ir Žodžiais lietuvių kalbos.

    Gal tad išsiverskime, – t.y. išverskime “savižudžių-kalbažudžių” p a s k o l y n ą:
    lituanistiniai
    institutai
    literatūrinę
    protesto
    akciją
    optimizavimo
    direktorės
    aktualus
    aktualijos
    eksponuosime
    programa
    instaliacija
    tradicijų
    komisija
    asociacija

    į ŽODŽIUS kalbos lietuvių
    (pabodo nepabodo, tačiau nuožmius savižudiškus svetimbrukystės įpročius į save /savo žodyną/ metas mest,
    na gal ne mest, bet įpročio a t s i k r a t y t, – panašiai kaip nuodijimosi tabaku “mados”, – mat rūkoma yra mėsa, žuvis, sūriai, na gal pas gudus naujiena parūkytų kiaušinių užkandikė, tačiau t a b o k a vien nuodijamasi /…lėtai/
    ir mesti galimybių nėra jokių /nes nei ką nei kur mest 🙂 /, tačiau a t s i k r a t y t – prašau, – tik pradėk bent m ė g i n t.

    Taigi saga segama, ar “guzikas” guzinamas /kaip čia mandražodysčių guzais ant:
    susivienijimo
    sambūrių
    papročiams
    eigos
    veiklos
    parodos
    paskelbimo
    svariai
    svarbiai
    reikšmingai
    vadovus
    TINKAMIAUSIAI
    žygį
    renginį
    l i e t u v y b ę
    …PAČIĄ-PATIEMS “užsiguzinant” /…!???

    Neįsivardysim juk patys, – kaip kadai po 1795 m. nelaimės, – prievaizdą ruskio-valdininko …”guzikuočiu”

  5. Žemyna:

    Deja, iki 15 val. mažokai žmonių buvo. Kaip vėliau – nežinau. Suprantu, darbo metas, tačiau –
    kodėl nebuvo nei studentų, nei moksleivių? Kodėl jų pamoka/paskaita/seminaras ČIA nevyko?
    Kursais ir klasėmis turėjo dalyvauti!
    Kur mokytojai ir dėstytojai – istorikai, lituanistai, filologai?
    Neprilygsta jie mano kartą mokiusiems lituanistams. Tie mums suprantamai išaiškino, jog nedera lyg kokiems nemokšoms šventą duonelę kleb vadinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *