M. Kundrotas. Apkaltą hipokritams! (6)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.

XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.Nesvarbu, ar pradėję praktiką medikai prisiekia originaliu, ar atnaujintu tekstu, žmogaus gyvybės naikinimas prenatalinėje fazėje yra akivaizdus šios priesaikos laužymas. Jei žmogus prisiekia kreivai arba laužo nuoširdžią priesaiką, tai jau nėra Hipokrato priesaika. Tai – hipokrito priesaika. Lietuviškai – veidmainio.

Politikams už priesaikos laužymą numatyta apkalta. Be teisės grįžti į politiką. Nors, regis, kai kuriems asmenims bus leista prisiekti (ir laužyti priesaiką?) darsyk ir darsyk – taip nusprendė Europos teisė, su kurios viršenybe tie patys asmenys dedasi kovojantys. O kaipgi priesaiką laužantys „gydytojai“? Pasiteisins įstatymu? Įpareigojančiu atlikti aborto „paslaugą“? Tačiau pasaulyje gausu gydytojų, verčiau atsisakančių karjeros ir gerai apmokamo darbo, nei priesaikos. Daugelis disidentų diktatūriniuose režimuose dėl tiesos aukoja net savas gyvybes.

Šiuo metu gydytojai Lietuvoje kovoja už geresnes darbo sąlygas, už geresnius atlyginimus. Teisinga ir teisėta kova, tačiau be platesnio konteksto tai – profesinės grupės savanaudiškumas. Jeigu į keliamus reikalavimus būtų įtraukta sąžinės laisvė, teisė laikytis Hipokrato priesaikos, ši kova įgautų kilnumo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, šiandien užsiimantis don Kichoto kova su alaus bokalu ir vyno taure, taip pat galėtų inicijuoti įstatymą, leidžiantį, o dar geriau – įpareigojantį gydytojus laikytis Hipokrato priesaikos.

Kas yra? Blauzdos per skystos? O gal bijoma, kad abortai persikels į užsienį, arba dar baisiau – į pogrindį? Kodėl šie argumentai ignoruoti prekybos alkoholiu atveju? Alkoturizmą ir kontrabandą jau turime, belieka laukti, kol suklestės pilstukas. Žmonės sulaužytais gyvenimais nuodysis kaukoliniais. Degradai? Negaila? O moterų, žudančių savo vaikus, gaila?

Išties tiek valdančiajai koalicijai, tiek jos vyriausybei norėtųsi palinkėti politinės valios. Už gyvybę – tai už gyvybę. Jokių abortų. Jokios iškreipto lytiškumo propagandos, ardančios gyvybės pagrindą – šeimą. Jokių medžioklių – nei lankais, nei su optiniais taikikliais. Jokio gyvūnų „migdymo“ „prieglaudos“ įstaigose.

Per daug visko vienoje vietoje? Gerai. Pradžioje apsistokime ties žmogumi. Šalia įsipareigojimo žmogaus gyvybei nuo pradėjimo iki natūralios mirties Hipokrato priesaikoje yra įsipareigojimas vengti paciento klaidinimo. Ką veikia gydytojai, gydantys homoseksualus ir transseksualus? Pataria susitaikyti su savo lytine tapatybe? Tačiau tai – paciento klaidinimas. Nėra trečiosios lyties. Nebent kalbėtume apie fizinius hermafroditus, tačiau dauguma LGTB asmenų fiziškai yra sveiki vyrai ir moterys.

Jei žmogus įsivaizduoja esąs Napoleonas, jį gydo. Tam tikromis sąlygomis – net priverstinai. O jei žmogus įsivaizduoja esąs priešingos ar kokios nors trečios lyties, jo kliedesiai pripažįstami tikrove. Tai darantys gydytojai – taip pat hipokritai.

Visiems medikams hipokritams, tiek žudantiems kūdikius, tiek klaidinantiems savo pacientus, turi būti skiriama apkalta – užginant teisę toliau verstis medicinine praktika. Lai važiuoja į užsienį. Mums žmogžudžių ir sukčių užtenka. Priešingai, gydytojo veikla – viena kilniausių veiklų, kokios tiktai gali būti. Išlaikykime pagarbą šiai tauriai profesijai, atsijodami nuo jos priesaikos laužytojus. Aurelijau, ar išdrįsi?