Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja su Kembridžo universitetu (0)

ku.lt nuotr.

ku.lt nuotr.

Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Dereku Džonu Frajumi (Derek John Fray) patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje.

Kovo viduryje mokslininkai paskelbė mokslinį straipsnį „Elektrocheminė fotoaktyvios anglies-karbido struktūros sintezė ant silicio išlydytoje druskoje“

(angl. Electrochemical synthesis of photoactive carbon-carbide structure on slicon in molten salt) viename labiausiai vertinamų, prestižiniame elektrochemijos mokslo žurnale „Electrochemistry Communications“. Šis žurnalas siekia būti publikavimo spartos lyderiu, priimančiu tik svarbius mokslinius straipsnius. Žurnalo redaktorius autoriams nurodė pasiūlyti devynis tarptautinio lygio recenzentus, be to, pagrįsti pateikiamų rezultatų naujumą ir greito publikavimo būtinumą.

Klaipėdos universiteto, Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centro ir Kembridžo universiteto bendraautorių straipsnio rezultatai atveria naują tyrimų sritį – aukštatemperatūrę silicio struktūrų sintezę ir yra svarbūs fotovoltaikos, saulės ir vandenilio energetikos, cheminių jutiklių ir ličio jonų baterijų gamybai. Tyrimus finansavo Europos Komisija pagal Marijos Kiuri programą.

Pasak KU rektoriaus, Klaipėdos universitetui šis darbas svarbus keliomis prasmėmis. Visų pirma tai suteikia Klaipėdos universitetui mokslinio prestižo. Tyrimai atlikti bendradarbiaujant trims institucijoms: Kembridžo universitetui (JK), Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centrui bei Klaipėdos universitetui. „Aukšto lygio moksliniame žurnale KU yra minimas kartu su Kembridžu – vienu geriausių pasaulio universitetų, galinčiu didžiuotis 98 Nobelio laureatais. Jaunasis Klaipėdos universitetas, kuriam tik 27-eri, greta Kembridžo, kuris skaičiuoja 809 metus ir kuriame kūrė tokie mokslo korifėjai kaip I. Niutonas ar Č. Darvinas“ – teigė E. Juzeliūnas.

Klaipėdos universiteto rektorius akcentavo ir kitą aspektą – tyrimų tarpdiscipliniškumą bei akademinį judumą: „Prie mūsų atlikto mokslinio darbo prisidėjo įvairių sričių mokslininkai iš skirtingų institucijų. Tai ypač svarbu, nes tirti objektai, taikyti metodai priskirtini puslaidininkių ir kietojo kūno fizikos, foto ir aukštatemperatūrės elektrochemijos bei medžiagų analizės sritims. Pažangiems moksliniams tyrimams atlikti dažnai reikia unikalios, kartais ir labai brangios įrangos. Prisiminkime, pavyzdžiui, didįjį hadronų greitintuvą „CERN“ laboratorijoje Šveicarijoje. Šį įrenginį kūrė daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslininkų ir inžinierių iš daugiau nei šimto valstybių.“

E. Juzeliūno teigimu, šiuolaikiniame moksle institucinis sėslumas nėra vertybė. Judumas sudaro galimybę pažinti kitų mokslininkų patirtį, praturtina eksperimentavimo įgūdžiais ir idėjomis. „Tikiu, kad mokslo kolektyvų integraciniai procesai ateityje tik spartės ir to nereikėtų baimintis. Lietuvai tai ypač svarbu, nes aukštos kvalifikacijos mokslininkų ištekliai šalyje labai riboti“, – mintimis dalijosi KU rektorius E. Juzeliūnas.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *