Šeštadienis, 19 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuvos mokslo taryba pernai finansavo 3 000 Lietuvos tyrėjų, veikloms skirta per 60 mln. Eur

www.alkas.lt
2024-04-05 07:00:00
43
PERŽIŪROS
1
Mokslas, tyrimai | smm.lt nuotr.

Mokslas, tyrimai | smm.lt nuotr.

Praėjusiais metais Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansavo apie 3 000 tyrėjų, vykdžiusių per 1 000  mokslinių tyrimų bandomosios plėtros (MTEP) projektų.

Tikslinėmis priemonėmis paskatinta beveik 1 100 studentų, tarp kurių – 500 doktorantų. Smarkiai išaugo MTEP projektų finansavimui skirtos lėšos – iš viso 2023 m.

MTEP projektams buvo skirta per 60 mln. Eur (iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos lėšų).

Paskelbti LMT metiniai 2023 m. veiklos rezultatai rodo, kad LMT proaktyviai veikė vystant mokslinių tyrimų plėtrą pirmenybinėse strateginėse šalies kryptyse, skatinant naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą, mokslo talentų pritraukimą ir naujoves.

LMT biudžetas 2023 m. išaugo daugiau nei 17,9 mln. Eur, lyginant su 2022 m. Padidėjo ir valstybės biudžeto lėšų dalis, skiriama LMT veiklai ir varžytuvinėms mokslo veikloms finansuoti.

2023 m. MTEP veikloms skirta 42,4 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, tai sudaro 0,059 proc. BVP (2021 m. – 0,033 proc. BVP, 2022 m. – 0,041 proc. BVP). Patvirtintas tolesnis finansavimo augimas – 2024 m. MTEP veikloms skirtas biudžetas virš 52 mln. Eur.

„Per paskutinius metus valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir bandomąją plėtrą žymiai išaugo. Tai atvėrė naujas galimybes investuoti į pažangiausias mokslo kryptis, būtinas mūsų valstybės ir visuomenės dinamiškam vystymuisi.

Vertę kuriančių investicijų į mokslinius tyrimus, turinčius didelio poveikio galimybes, paieška tapo svarbiu LMT uždaviniu 2023 m.

Supratome, kad naujovių, galinčių reikšmingai prisidėti prie mūsų šalies gerovės augimo, kūrimui galime atrasti ir suburti geriausius mokslo kolektyvus bei mokslo grupes tik tada, jeigu turėsime skaidriai ir veiksmingai veikiančią mokslinių tyrimų varžytuvinio finansavimo sistemą, kuria pasitiki mokslo bendruomenė.

Mūsų nuomone, pasitikėjimu grįsta mokslinių tyrimų finansavimo sistema – vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išauginti ir išlaikyti talentingiausius mokslininkus ir mokslininkes mūsų šalyje bei tapti patrauklia vieta pasaulio talentams iš kitų šalių, ypač ankstyvojoje karjeros stadijoje pradėti savo akademinį kelią būtent čia, Lietuvoje“, – sako LMT pirmininkas Gintaras Valinčius.

Mokslas | pixabay.com nuotr.
Mokslas | pixabay.com nuotr.

Atlikti MTEP vertinimai, sukurti nauji finansavimo įrankiai

Didelę reikšmę Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms turėjo pernai LMT atliktas palyginamasis bandomas universitetų ir mokslinių tyrimų institutų 2018–2022 m. vykdytos MTEP veiklos vertinimas.

Gauti rezultatai parodė, kad pusė Lietuvos institucijų vertinamųjų vienetų bent vienoje iš mokslo krypčių vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslo veiklą.

Pagal šio vertinimo rezultatus per penkerius metus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti.

„Man ypač džiugu teigti, kad po vertinimo atlikta vertinamųjų institucijų atstovų apklausa parodė, jog LMT atliktas darbas pačių mokslo ir studijų institucijų įvertintas teigiamai.

Tai rodo, kad akademinė bendruomenė mumis pasitiki, o LMT tinkamai suplanavo ir įgyvendino visus vertinimo procesus ir procedūras“, – pabrėžė G. Valinčius.

Sprendžiant Lietuvos valstybei ir visuomenei svarbias problemas, darant poveikį šalies ir mokslo raidai bei prisidedant prie žinių visuomenės plėtros, naujų gebėjimų vystymo, pernai buvo sukurti nauji finansiniai įrankiai.

LMT 2023 m. paskelbė varžytuves teikti paraiškas pagal naują Edukologijos tyrimų proveržio programą.

Tikintis edukologijos krypties mokslinių tyrimų proveržio ir siekiant sustiprinti mokytojų rengimo programas, pagerinti ugdymo kokybę ir mokinių pasiekimus, programai numatyta 15 mln. Eur (2024–2027m.).

Parengta ir nauja paskirtinė programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“, kuriai pirmieji kvietimai paskelbti jau šių metų pradžioje.

Tikimasi, kad šių priemonių rezultatai bus akivaizdūs ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei, viešajam sektoriui, verslui.

Investuota į jaunuosius tyrėjus

Pasak G. Valinčiaus, jaunimas – vienas mūsų pagrindinių investicijų tikslų.

„Mes turime investuoti į talentus, nes tiktai talentai gali sugeneruoti nepamatuojamą vertę mokslo pažangos kūrime atliepiant visuomenės poreikius ir lūkesčius pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse.

LMT aktyviai plėtoja priemones, kurios į mokslinę veiklą įtraukia įvairių pakopų studentus, skatina juos rinktis mokslinę karjerą, gilinti gebėjimus ir mokytis vykdant veiklas, o jaunuosius mokslininkus – likti moksle, kelti savo gebėjimus“, – pastebi G. Valinčius.

2023 m. LMT skyrė 1,4 mln. Eur tikslinėms studentų skatinimo priemonėms – mokslinei praktikai vasaros metu ir moksliniams studentų tyrimams semestrų metu.

Šios lėšos buvo skirtos 587 Lietuvos ir iš užsienio atvykusiems ir Lietuvoje mokslinius tyrimus vykdžiusiems studentams. Finansiškai skatinti ir doktorantai – pernai beveik 500 doktorantų buvo skirta 2,3 mln. Eur.

Doktorantams finansuota varžytuvinė doktorantūra, jų akademinės išvykos, komandiruotės į tarptautines konferencijas, stažuotės, vasaros mokyklos tobulinant mokslinę kvalifikaciją, didinant jų tarptautinį mobilumą, remiant mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą. Podoktorantūros stažuotėms 2023 m. LMT skyrė 4,8  mln. Eur.

Didintas tarptautiškumo lygis, teikta pagalba Ukrainos tyrėjams

LMT siekia stiprinti tarptautinį Lietuvos ir kitų šalių tyrėjų bendradarbiavimą ir pagrindinės priemonės šiam siekiui įgyvendinti – dvišalės, daugiašalės programos ir ES finansavimo schemos.

Be jau įgyvendinamų tęstinių programų su Japonija, Prancūzija, Lenkija, Ukraina, Šiaurės šalimis, pernai LMT pasirašė ir naujus tarptautinius susitarimus.

Įgyvendinant strateginius Vyriausybės uždavinius plėtoti ryšius su Taivanu pasirašytas susitarimo memorandumas su Taivano nacionaline mokslo ir technologijų taryba (NSTC).

Šiuo memorandumu sutarta, kad abi šalys finansuos bendrus Lietuvos ir Taivano aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų mokslininkų projektus biotechnologijų, lazerių ir medžiagų mokslo, inžinerijos bei informacinių technologijų srityse.

Bendriems mokslinių tyrimų projektams, seminarams, praktiniams užsiėmimams vykdyti per mokslinių tyrimų grupes 2024–2027 m. numatyta skirti iki 5 mln. Eur (po 2,5 mln. Eur Taryba ir NSTC).

Remdami ir palaikydami Ukrainos mokslininkų integraciją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę, LMT prisijungė prie daugiašalio tarptautinio sumanymo, skirto atspariai švietimo ir mokslo sistemai Ukrainoje kurti. 2024–2025 m. LMT šiam sumanymui vykdyti žada skirti 400 tūkst. Eur.

2023 m. LMT toliau tęsė paramos skyrimą Ukrainos mokslininkų bei tyrėjų mokslinės veiklos vykdymui Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

Pernai buvo įdarbinti 86 Ukrainos mokslininkai, finansuota 15 bendrų lietuvių ir ukrainiečių tyrėjų projektų – parama šioms priemonės siekė 2 mln. Eur.

Sėkmingas Lietuvos pareiškėjų dalyvavimas „Europos Horizonte“

LMT stipriai vystė LMT konsultacinę veiklą Lietuvos pareiškėjams, kurie nori dalyvauti „Europos Horizonto“ programoje. „Manome, kad vienas iš svarbiausių mūsų tikslų – valstybei grąžinti lėšas, įmokėtas į bendrąją Europos mokslo ir naujovių programą.

Praėjusiais metais suteikėme virš 1 300 konsultacijų mūsų mokslininkams, organizavome beveik 80 renginių, įvairiais pjūviais žiūrėjome, kaip Lietuvos tyrėjams padėti laimėti dotacijas ir atvežti mokslui skirtas Europos Sąjungos lėšas į Lietuvą.

Džiugu, kad mūsų veikla šioje srityje buvo išties veiksminga, nes per trejus metus Lietuvos pareiškėjai – mokslininkai ir naujoviškos kompanijos – gavo tiek „Europos Horizonto“ programos lėšų, kiek per visą praėjusių septynerių metų laikotarpį, t. y. 2014–2020 metais gautos lėšos sudarė 94 mln. Eur, o 2021–2023 metais – 99,7 mln. Eur[1].

Sėkmės faktorius per šiuos laikotarpius išaugo per 7 proc. – nuo 13 iki 20,7 proc.“,  ̶  Lietuvos sėkmingu dalyvavimu programoje džiaugėsi G. Valinčius.

LMT ne tik konsultavo tyrėjus, bet ir pati aktyviai dalyvavo „Europos Horizonto“ programose ir pernai užėmė 5-tą[2] vietą tarp Lietuvos organizacijų, dalyvavusių šios programos projektuose bei gavo 4,15 mln. Eur EK dotacijų projektų vykdymui.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas

Viena iš LMT strateginių krypčių yra mokslo, verslo ir valdžios sektoriaus bendradarbiavimo stiprinimas įprasminant per veiksmingus bendrus projektus.

2023 m. investuota daugiau kaip 3,6 mln. Eur į bendrus mokslo verslo MTEP projektus, kurie buvo nukreipti į technologinę plėtrą, mokslo tarptautiškumą, mokslo žinių perdavimą į atžalines įmones.

Iš viso 2023 m. tokių projektų buvo 64, kuriuos sėkmingai vykdė tiek mokslo ir studijų institucijos, tiek verslo įmonės.

Stiprinant mokslo ir verslo tinklaveiką, remiant mokslo institucijas ir mažas bei vidutines įmones, investuojančias į naujoves ir naujų gaminių, paslaugų bei procesų kūrimą LMT aktyviai dalyvavo tarptautinio bendradarbiavimo tinklo „Eureka“ veikloje su tokiomis šalimis kaip Norvegija, Suomija, Kroatija, Latvija, Olandija, Lenkija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Izraeliu, Estija, Pietų Korėja, Šveicarija, Pietų Afrikos Respublika ir kitomis šalimis.

Dėmesys bus skiriamas kokybinei mokslinių tyrimų vertinimo dimensijai

2024 m. LMT toliau kryptingai sieks užsibrėžtų tikslų skatinant ir plėtojant mokslo pažangą bei naujoves.

„Aktyviai plėtosime varžytuvinių mokslinių tyrimų finansavimo įrankius ir paramos priemones tyrėjams, skatinančias mokslo pažangą bei mokslo žinojimu grįstų naujovių kūrimą.

Mes sieksime, jog mokesčių mokėtųjų pinigai būtų investuojami į pačius drąsiausius mūsų šalies mokslininkų sumanymus, turinčias didžiausio socialinio bei ekonominio poveikio galimybes.

Tikimės, jog šiuos sumanymus įgyvendins talentingiausi mūsų šalies mokslininkai ir mokslininkės aktyviai įtraukdami į mokslinius tyrinėjimus jaunuosius tyrėjus, ugdydami naująją talentų, kuriančių Lietuvą, kartą.

Šiame naujame mūsų veiklos kelyje laukia nemažai iššūkių – sukurti ir įdiegti kokybinius mokslinių tyrimų projektų ir pasiūlymų vertinimo būdus, derančius su tarptautiniu COARA sumanymu.

Užtikrinti kokybišką bandomąjį darbą tiek projektų atrankos darbų bare, tiek rengiant ir teikiant pasiūlymus LR Seimui ir Vyriausybei mokslo ir studijų politikos klausimais.

Nemaži iššūkiai LMT laukia ir siekiant sumažinti biurokratinę naštą mokslininkams ir tyrėjams, taip pat iššūkiai susiję su dirbtinio proto technologijų skvarba į visas akademinio gyvenimo sritis“,  ̶  pažymi G. Valinčius.

Su išsamia 2023 m. LMT veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Su trumpa LMT veiklos ataskaitos versija galima susipažinti čia.

[1] Šaltinis: Horizon Dashboard, 2024 m. sausis

[2] eCorda duomenys, 2024-12-14

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos mokslo taryba siūlo tvirtinti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  2. Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
  3. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  4. Po atlikto Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo veiklos vertinimo – užsienio žinovų įžvalgos
  5. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET kviečia į 30-mečiui skirtą renginį
  6. Metinis forumas subūrė Lietuvos mokslo, verslo ir valdžios atstovus
  7. Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos
  8. Siūloma stiprinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą
  9. Patvirtinta nauja Lietuvos mokslo tarybos valdyba
  10. Skelbiamos 2023 metų Lietuvos mokslo premijų varžytuvės
  11. Mokslo infrastruktūrai atnaujinti žadama skirti 3,2 mln. Eur
  12. Keičiamas Lietuvos mokslo tarybos pavaldumas
  13. Atranka į Lietuvos mokslo tarybos valdybą
  14. Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
  15. Europos molekulinės biologijos organizacijos parama pirmą kartą skirta lietuvių mokslininkui

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. P.Skutas says:
    2 metai ago

    O kur lėšos istorijos, visuomenės mokslų tyrimams? Be šių mokslų nėra visuomenės, nėra valstybės, nėra Lietuvos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vėliavos, kariai, dronas ir oro gynybos įranga
Užsienyje

Maskva pagrasino britų kariniams objektams Ukrainoje, Londonas paramos Kijevui nemažins

2026 09 19
Civilinė sauga
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui

2026 09 18
Priedanga | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Priedangų atnaujinimui numatoma 16 mln. eurų

2026 09 18
Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Naivus klausimas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kad rudens derlius džiugintų kuo ilgiau
  • Nauja šildymo meto pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
  • Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?
  • Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Zenonui Norkui

Kiti Straipsniai

Pinigai

Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?

2026 09 19
Prof. habil dr. Zenonas Norkus

Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Zenonui Norkui

2026 09 19
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

Saugoti ar leisti keistis? Vilniuje kalbėsis apie paveldo ribas XXI amžiaus mieste

2026 09 19
Astronomas prie teleskopo stebi žvaigždėtą dangų, kuriame vaizduojamas asteroidas

Danguje įamžintas Vaižgantas: jo vardu pavadintas asteroidas

2026 09 19
90-mečio minėjimo vaizdas Veterinarijos akademijos rūmuose

LSMU Veterinarijos akademijai – 90: pagerbti steigėjai, žvilgsnis krypsta į biotechnologijas

2026 09 19
Prie mažo lėktuvo prieš skrydį atliekama patikra

Rugsėjo 19-osios horoskopas: rytą neskubėkite, vėliau susitelkite į tai, kas svarbiausia

2026 09 18
Baltų vienybės dienos ir Rudens lygiadienio apeigų Panevėžyje plakatas su ugnies apeigų vaizdu

Panevėžyje Baltų vienybės dieną ir Rudens lygiadienį pažymės ugnimi ir giesmėmis

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
XVII a. pabaigos Osmanų diplomatinės dovanos servizo dalis Valdovų rūmų muziejaus parodoje

Kai dovana buvo politinė žinutė: ką pasakoja 1699 m. Osmanų sultono dovana

2026 09 18
Bunongų žmonės prie milžiniško seno medžio Kambodžos miške

„Miškas ne mūsų – tai mes esame jo vaisiai“: pokalbis su ekosofu dr. M. Davidavičiumi

2026 09 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Naivus klausimas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
Kitas straipsnis
Išleistas 3-iasis 2024 „Gimtosios kalbos“ numeris | vlkk.lt nuotr.

Išleistas 3-iasis 2024 „Gimtosios kalbos“ numeris

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai