Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Rusijos imperatoriaus sudarytos tardymo komisijos politinėms byloms nagrinėti veiklos teisinius ir praktinius aspektus.

Daugiausia dėmesio paskaitoje, buvo skirta myriop nuteistų ir vėliau Lukiškių aikštėje sušaudytų ir pakartų sukilėlių elgsenai įvertinti. Ieškota atsakymų0 į klausimus: kodėl Rusijos imperijos valdžia skirtingai vertino tapačius sukilėlių veiksmus, kodėl vienus

sukilėlius korė ir šaudė, o kitus – trėmė į imperijos gilumą, kodėl vieni sukilėliai davė perteklinius parodymus, o kiti elgėsi priešingai. Aptyartas išlikusių sukilėlių tardymo protokoluose surašytų parodymų patikimumo klausimas.

2017–2018 metų, ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklas yra skirtas 1863–1864 metų sukilimui ir jo dalyviams. Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių vakarų – nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d. – istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Visuomenė bus supažindinta su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko asmenybėmis. Istorikai, gilinęsi į archyvinę medžiagą, aptars, ką byloja sukilėlių tardymo dokumentai ir kaip juos vertinti, kaip pilietinis visuomenės pasipriešinimas atsispindi Lietuvos dailininkų paveiksluose.

Vakarų ciklą vainikuos svarbiausias pranešimas – bus pristatyti Gedimino kalne rastų palaikų tyrimai. Antropologai jau pradėjo palaikų atpažinimo darbus, su jų rezultatais bus pažindinamasi ir ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų metu.

Paskaitų ciklas vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3). Renginių pradžia 17.30 val., bilieto kaina 0,60 Eur.

Šiemet dar vyks šie  ketvirtadienių vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“  renginiai:

Sausio 18 d. Atsigręžus atgal: 1863–1864 m., sukilimo vertinimų kaita
Istorikas dr. Darius Staliūnas

Sausio 25 d. Dalevskių šeima
Istorikė Vida Girininkienė

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m., sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais
Istorikė dr. Aldona Prašmantaitė

Vasario 22 d. 1863–1864 m., sukilėliai – poetai ir dailininkai
Istorikė Vida Girininkienė

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a., dailėje
Menotyrininkė Vaida Ragėnaitė

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai
Archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis

Kovo 29 d. 1863–1864 m., sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose
Istorikė, archyvarė Neringa Češkevičiūtė

Balandžio 5 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai
Antropologas prof. dr. Rimantas Jankauskas