R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, kurie, be kita ko, jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje buvo privatizuoti. Taip jau susiklostė, kad rūmus įsigijusi bendrovė bankrutavo, patys rūmai dabar bandomi realizuoti varžytinėse, o jų likimas – neaiškus.

Gal likimo dovana šimtmečio minėjimui, o gal sutapimas, tačiau minėtų įvykių laikas sutapo su Vilniaus koncertų salės projekto iniciavimu. Visuomeninės paskirties koncertų salės statybos ant Tauro kalno, rodos, būtų labai arti Tautos tėvų idėjos ir šiandieninė valdžia turi nusistatyti gaires bei tikslus šio projekto realizavimo link.

Ironiška, tačiau, galima sakyti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, kol Lietuvos valstybinės institucijos, tęsiantis ilgiems dialogams, rinkosi vietą koncertų salės statyboms, paaiškėjo, kad su Lietuvos pamatais ir pamatinėmis vertybėmis susijusi vieta gali atitekti visiškai kitai valstybei. Tautos namų santaros primininkas Antanas Gudelis kreipėsi į Seimo narius nurodydamas, kad istorinį Tauro kalno sklypą ketina įgyti Azerbaidžano ambasada, kuri bankrutavusios UAB „VIPC Vilnius“ bankroto administratoriui pasiūlė konkrečią pinigų sumą. Bręsta beprecedentė ir tuo pačiu kuriozinė situacija, kai Lietuvos istorijai brangią vietą naudos kitos valstybės subjektas?

Džiugu, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Lietuvos valstybinės institucijos, paragintos Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto, „įjungė aukštesnę pavarą“ ir sugebėjo parodyti savo šiandieninį profesionalumą, operatyvumą priimant sprendimus, subsidiarumą ir nuspręsti, kad koncertų salės projektą reikia vystyti ant Tauro kalno, kad tokiu būdu būtų įgyvendintas istorinis Tautos namų projektas, kad istorinis Vilniaus ir visos Lietuvos sklypas būtų naudojamas Lietuvos, o ne kitos valstybės subjekto, ir ne bet kam, o visuomeniniams tikslams.

Šia tema 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinių kultūros rūmų – Tautos namų“ projektas, kurio metu Vyriausybės buvo paprašyta pateikti išvadą, taip žengiant dar vieną žingsnį šio projekto įgyvendinimo link.

Noriu paprašyti ir paraginti visus valstybinius subjektus palaikyti ir vystyti šį projektą, o politikus – pamiršti politines tarpusavio intrigas ir Lietuvos šimtmečio proga susivienyti bendro valstybinio-kultūrinio tikslo vardan bei nevilkinti sprendimų priėmimų.

Šiame kontekste už ypatingas pastangas ir atsidavimą siekiant išlaikyti ir įgyvendinti šią, jau šimtmetį skaičiuojančią, idėją, reiktų padėkoti Tautos namų santarai ir jos nariams, o ypač jos pirmininkui Antanui Gudeliui. Šį žmogų galima drąsiai vadinti šių dienų Jonu Basanavičiumi, kadangi tai asmenybė, kuri be jokios asmeninės naudos sau, visuomeniniais tikslais, išimtinai siekiant kultūrinės naudos Lietuvai, nuo 1992 m. didelę dalį savo laiko skiria Tautos namų projekto įtvirtinimui ir idėjos sklaidai ir, nepaisant prieitų akligatvių bandant rasti sprendimus su buvusiomis valdžiomis, niekada nepasidavė ir vis tvirtai žengė tolyn.

Simboliška ar ne, bet Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga visi kartu Lietuvai galime padovanoti tai, kas jai yra prižadėta nuo pat jos gimimo, šimtmetį puoselėtą ir vystytą idėją – Tautos namus pačioje jos širdyje. Noriu tikėti ir besąlygiškai tikiu, kad mums pavyks ją nustebinti.

Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narys

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Kiek žinau, tai teismai naikina sandorius, kurie yra neteisėti. Prof. rūmų ”privatizacija” nelegalus veiksmas, nes tikroji situacija buvo žinoma. Kieno žemėje stovi tie rūmai, žinoma….. Normalus advokatas gali sudėlioti faktus ir senatis čia negalioja. Kaip ir senatis Lietuvos Valstybės sukūrimui prieš 100 ŠIMTĄ metų.

  2. Juozas P.:

    Gal iš tikro šaukštai dar ne po pietų?

    Bet panašu, kad jau. Miesto merui svarbiau kovoti su balvonais, Cvirka, tujomis. Kitiems su “W” … Ko gero net su Gedimino bokšto trečiuoju aukštu.

  3. Puikus priminimas — Tautos namai turi ten stovėti, juk žemė jau nupirkta. Ir memorialinis akmuo liudija, kad čia bus Tautos namai , taigi ir Sostinės salė. Tai ir bus geriausias paminklas dr. Jonui Basanavičiui

  4. markas:

    // “…mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus.” // ———– Rūmai jau kaip ir yra. Pastatyti 1964 m. – jie, nors ir deginti, apšnerkšti, apleisti – išlieka vieni iš gražesnių, iškilesnių  20 a. antros pusės Vilniaus statinių. Miesto puošmena. Ypač tai matyti nuotraukose su Vilniaus panorama: ant kalno stūkso Balti Rūmai su kolonomis. Beje, eskizuose matyti, jog virš Rūmų buvo planuotas pastatyti dar ir kupolas, šiek tiek, labai iš tolo, primenantis JAV Kapitolijaus kupolą. Plius, skulptūros ant viršaus. Bareljefai ant šonų. Prasidėjus kovai su nesaikingumu, to atsisakyta. Įgyvendintas supaprastintas variantas. Ir vis tiek nė vieno šių laikų gariūninio architekto ir užsakovo smegenėlės nesugebėjo pagimdyti ką nors solidesnio, didingesnio už tą supaprastintą Profsąjungų Rūmų variantą. Taigi, Tautos namai ar Tautos rūmai? Tautos namai lyg ir nusipelno būti Rūmuose. Ne stiklainyje ar monolite.

  5. povilas:

    Ačiū už žinutę iš seimo,ką dažnai nutyli “laisvoji žiniasklaida” valstybinis transliuotojas.
    Bet kultūros rūmai ir TAUTOS namai ne tas pats! Pvz.: lenkai Vilniuje turi ”tautos kultūros namus” “žydų kult.c.,rusų,ukrainiečių,gūdų,o lietuviams “na,kažkaip negražu, negalima”, sakyčiau “nacionalistiška”.Va tokie mes.
    Kitas klausimas manvis kirba, lenkiškos ir rusiškos radijo stotys ir tv kanalai net nemokami figūruoja Lietuvėlėje, o
    kad susipažinti su seimo posėdžiais, įstatymų priėmimu, konferencijomis, tai “seimo tv” netransliuojama (tik išimtinai retame “pakete” už papildomą kainą). Na, ar tai ne absurdas ? Ar tai save gerbianti valstybė?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *