Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“
Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas… Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Buvo ir tada saujelė suabejojusių lietuvių inteligentų, ar nevertėtų atsisakyti savosios abėcėlės (žr. kn.: Giedrius Subačius, „Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Audrius Poidėnas“. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, 459 p.), bet patriotiškais argumentais juos nutildė tokie autoritetai kaip vyskupas Motiejus Valančius (plačiau apie tą laikotarpį žr.: Vytautas Merkys, „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904“, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 579 p. ir kt.).
Graždanka parašytų lietuviškų knygų buvo išleista tik 54, paprastai caro valdžios rūpesčiu. Kaip atsakas į spaudos draudimą 1883 m. Prūsijoje imtas leisti lietuviškas mėnraštis „Aušra“, 1889 m. –„Varpas“. „Varpe“ Vincas Kudirka apie 1890-uosius metus iš lietuviškos abėcėlės pašalino lenkiškos abėcėlės raidę w, nes buvo uždrausta spausdinti lietuviškus raštus būtent lenkiškąja abėcėle, o raidės v lenkiškoje abėcėlėje nėra. 1901 m. Jonas Jablonskis (pasirašęs Petro Kriaušaičio slapyvardžiu) išleido „Lietuviškos kalbos gramatiką“, kurioje pateikė visą 32 raidžių dabartinę lietuvių kalbos abėcėlę. Tuo pačiu kaip ir Kudirkos lietuviškos abėcėlės nutolinimo nuo lenkiškos tikslu iš čekų jis pasiskolino „paukščiuką“ ant raidžių: vietoj lenkiškų sz, cz ir rz, ṙ Jablonskis įsivedė š, č ir ž.
Butkės ir Lebedės plinta kaip Sosnovskio barščiai
Konstitucinis Teismas, ne kartą svarstęs klausimą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, yra pasisakęs, kad būtų netoleruotina neįvertinti tokio tipo taisyklių keitimo poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Pavyzdys, ką reiškia teisiškai suteikta galimybė keisti kalbą, galėtų būti prieš 14 metų (2003-06-26) pakeistos moterų pavardžių darymo taisyklės (žr. VLKK nutarimą Nr. N-2 (87). Moterims, norinčioms turėti tokią pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardę iš vyriškos pavardės leista daryti su galūne –ė be būdingų lietuviškų priesagų –aitė, -ytė, -utė, -ūtė, -ienė, pvz.: Butkė (iš Butkaus), Lebedė (iš Lebedžio) ir kt. Koks tas procesas galingas, 2013 m. yra aprašiusi Rita Miliūnaitė savo knygoje „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“ (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 359 p.). Todėl, palyginus moteriškų pavardžių perdaros plitimą su invazinių augalų plitimu, visai galima tikėtis, kad, tenkinant neva lenkų tautinės mažumos pageidavimą, viskas gali baigtis masišku savanorišku pačių lietuvių savo pavardžių užrašymo keitimu „europiniu lygmeniu“, o tai jau neabejotinai paveiktų lietuvių kalbą. Juk sudarius sąlygas pagal pageidavimą keisti pavardės užrašymą kosmopolitiškesniu, atitinkančiu pasaulio piliečio savimonę būdu, ne tik emigravę, bet ir dar tebesantys Lietuvos piliečiais, nors gal ir svarstantys galimybę emigruoti, gali pulti keisti savo pavardes į lengviau užrašomas ir paprasčiau perskaitomas kitataučiams. Vėl gali pasipilti iš Prano Kriuko atsiradę Frank‘ai Kruk‘ai ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje.
32+ 3 = 32?
Akivaizdu, kad lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) esama ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės: Q q, W w dviguboji, X x, kiek rečiau – Ä ä, Ö ö, Ü ü […] Æ æ, Å å, Ø ø ir kt.“ Tokie žodžiai laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus (žr. 1997 m. VLKK nutarimą Nr. 60).
Bet Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina. Taigi ar trijų raidžių – w, q ir x – įsileidimas į Lietuvos Respublikos asmens dokumentus būtų lietuvių kalbos abėcėlės pakeitimas? Taip, nes oficialūs asmenvardžiai yra bendrinės kalbos sudedamoji dalis, tikriniai jos žodžiai. Jeigu tokių užrašymų būtų daug, jie darytų įtaką kalbos sistemai net ir tuo atveju, jeigu jų pačių nelaikytume sistemine kalbos dalimi. Taigi lingvistinis vertinimas yra įspėjamasis: toks rašybos taisyklių pakeitimas ilgainiui gali paveikti visą kalbos sistemą.
Beje, japonai dar XV a. rado išeitį: ten imtos vartoti dvi skiemeninės rašto sistemos – hiragana ir katakana, abi turinčios po 50 ženklų, bet besiskiriančios šriftu. Katakana vartojama nejaponiškos ir nekiniškos kilmės žodžiams užrašyti. Tai – portugališkos, olandiškos, o dabar ypač angliškos kilmės žodžiai, kurių japonų kalboje vis gausėja. Katakana taip pat užrašomi užsienietiški vietovardžiai ir asmenvardžiai.
Vrublevskių ar Wróblewski‘ų biblioteka?
Toks klausimas gali kilti plintant pakitimams: Lietuvos piliečiai su nelietuviškai užrašytomis pavardėmis turės bendrauti, jų pavardes gali tekti užrašyti iš klausos – kaip tada rašytume: Vrublevskis ar Wróblewski, Benkauskas ar Bieńkowski, Česlovas ar Czesław? Ranka rašytume retai, dažniau tektų rinkti klaviatūra – kiek tada būtų raidžių, kada kurią raidę vartoti? Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz., š ir sz, sh, sch; č ir cz, ch, tsch, tj) ar skirtingo žymėjimo (ch ir kh, hh, j). O kaip tada registrai, bankai?
Turbūt čia ir glūdi atsakymas, kodėl pačioje Lenkijoje, kurioje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tai daroma tik ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais įrašant į asmens dokumentą (žr. „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“), bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą. Štai kodėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja. Toks parašymas teisiškai prilygsta siūlymui asmenvardžius originalia jų rašyba rašyti kitame puslapyje pase ar specialioje eilutėje tapatybės kortelėje.
Kaip oficialiuose dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse?
Kai kuriose valstybėse – Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, – tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant, bet dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų. Yra valstybių, kuriose remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. O Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai.
Ar kitose valstybėse leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius?
Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais: 1) norėdami atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių; 2) siekdami, kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos.
Austrijoje ir Vokietijoje valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo. Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes.
Dar 2013 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė yra priminusi, kad kalba neturi tapti jokių politinių derybų objektu. Tačiau jeigu vis dėlto Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui: Gulbinas→Gulbinovič→Gulbinowicz; Daugėla→Dovgialo→Dowgiało ir pan.
Autorė yra profesorė, habilituota filologijos mokslų daktarė
Taigi laikykimės principo, kad dėl kalbos jokių politinių derybų, nuolaidų negali būti su niekuo, netgi ir su tomis pilietėmis moterimis, kurios ištekėdamos prisiėmė nelietuvišką vyro pavardę. Visi siūlomi įstatymų pakeitimai atmestini ir siunčiami į archyvus dūlėti.
Atleiskite už klausimą ne į temą. Jei vyro pavardė, pvz., yra Seilius, tai jo žmona būtų Seilė ar vis dėlto Seiliuvienė? Jeigu ką, čia buvo angliškas humoras…
Geras! 😀
Dar būna vyras Putys. Tai žmona – Putė.
O jei vyro pavardė, pvz., Pizius, tai jo žmona bus Piziuvienė ar Pizė?
Paskutinis variantas teisingas. 🙂
Geras pavyzdys, kur veda raganų pravardžių vertimas pavardėmis.
Ačiū Gerbiamai Profesorei už nuostabų straipsnį!!!
Gal ir nuostabu, bet būtų dar nuostabiau, jei išsirankiotų fakto klaidas.
Čia, atsiprašau, komentaras adresuotas man?
Ne, čia apie „nuostabų“ straipsnį.
O kokios buvo “fakto klaidos”? Ačiū.
Na pavyzdžiui, Kudirka 1890 kaip tik pirmą kartą W įtraukia į raidyną kaip raidę svetimžodžiams užrašyti. Autorė teigia atvirkščiai. Iš nežinojimo? Abejoju. Vadinasi, pigiai politikuoja, siekdama tokiems kaip jūs kelti euforiją. Tokių kliurkų yra ir daugiau.
Įrodymų, aišku, nebus?
Tuomet nerašinėkite savo nesąmonių, jei negalite jų paremti įrodymais.
Atsiprašau, gerb. Šiaip, kur būtų galima pasižiūrėti, kad įsitikinti Tamstos teisumu? Nes kitaip gaunasi kaip tame sename sovietiniame anekdote: KGB žmogaus neišleido į kelione į užsienį, nes “ant jo buvo kompra” – jis buvo įpainiotas į kažkokią vagystę ir buvo neaišku, ar jis kažkam kažką pavogė, ar jam kažkas kažką pavogė…
Kol homjaunimo aktyvistas ieško nuorodų, leisiu sau įmesti vieną, PATVIRTINANČIĄ prof. L. Kalėdienės teiginį dėl V. Kudirkos: Marijke J. van der Wal & Gijsbert Rutten (ed.). “Touching the Past. Studies in the Historical Sociolinguistics of Ego-documents”, 2013 m. p. 230.
Atsiverčiate „Statrašos ramsčius“ (1890) ir iš karto pirmajame puslapyje randate lietuvišką abėcėlę, kurioje išvardytos f, h, q, x ir w, vartojamos dėl svetimvardžių ir tarmybių. Va jums ir įrodymai. Šiaip tai rašant viešai „nuostabius straipsnius“, būtinai reikėtų pirminius šaltinius skaityti, o ne kartoti visokius gandus (kurių, beje, nestinga ir neva mokslinėje produkcijoje).
Dar pasižiūrėk į laikus, kada lietuviai rašė runomis. 🙂
Prieš 127 metus lietuviškas raidynas buvo toks (beje, Lietuva tuo metu buvo Rusijos sudėtyje). Dabar jis kitoks. Ir ką? Kokios problemos? Turėtume grįžti prie “šimtmetinio” varianto tik todėl, kad to nori lenkai?! Visiškai jau išpindėjome?! Kažkoks marazmas…
Jokio. Paprasčiausiai nuostabiame straipsnyje pati nuostabiausia profesorė sako pačią akivaizdžiausią netiesą. Ir jei Vilniečiui tai „nuostabu“, jis irgi yra melagis. Tik tiek.
P.S. Kad tas “Šiaipp’as” – trolis, tai man jau seniai buvo aišku,- ieško bet kokių priekabių. O jei tekste ir įsivėlė kokia nors klaida, tai jau reikia ir autorių, ir jo oponentus visaip išvadinti, sumenkinti straipsnio vertę, suabejoti autoriaus kompetencija? Taip? O gal vis dėlto reikėtų žiūrėti į straipsnio esmę, o ne užsiciklinti ant tos fucking W raidės?!
Kokią “netiesą”? 🙂
Citatą prašom.
SVETIMVARDŽIUS ir dabar leidžiama su visomis “q” ir “w” rašyti – čia gi kalbama apie Lietuvos piliečių asmenvardžius Lietuvos Respublikos dokumentuose. Ir neatsibosta gi liberastams tą pačią demagogiją “varinėti”… 😉
P.S. Neblogas straipsnis būtent apie demagogiją dėl “Statrašos ramsčių”: http://www.aidas.lt/lt/visuomene/article/16224-04-01-civilizuota-asmenvardziu-rasyba-kokia-ji
Teismas pirmą kartą įpareigojo „q“ pavardėje įrašyti pagrindiniame paso puslapyje
Dar vienas klausimas ne į temą. Teismui LR Konstitucijos 14 straipsnis (“Valstybinė kalba – lietuvių kalba”), matyt, negalioja?
Dar galit pasidomėt tokiu VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ir jį atstovaujančia advokato padejėja Evelina Dobrovolska.Jų veikla tokia: teikia nemokamą teisinę pagalbą mišrioms šeimoms ir tautinėms mažumoms, kovojančioms dėl originalios asmenvardžių rašybos.Kaip matote – kovoja ir kažkaip priverčia teismą priimti antikonstitucinius sprendimus.
Man jau nervai nelaiko! P.y.d.a.r.a.i.!!! Švelnesnio žodžio negaliu sugalvoti…
O jūs ką, teisėjas, kad sprendžiate apie sprendimų antikonstituciškumą?
Aš esu LR pilietis, kuris laikosi Konstitucijos reikalavimų ir kuris nori, kad tų reikalavimų laikytųsi ir kiti Lietuvos gyventojai, piliečiai ir nepiliečiai. O Tamsta, matau, esi kremlinis trolis.
Tai va, jei esate Lietuvos Respublikos pilietis, turėtumėte žinoti, kad gerbti teismo sprendimus yra konstituciška, o visaip juos derglioti gali tik putiniški klapčiukai.
Demagogija!!! Visų pirmiausia – tai bet kuris teismas privalo gerbti konstituciją!!!
P.S. Jei pats nežinojai, tai priminsiu, kad konstitucija – tai kiekvienos valstybės PAGRINDINIS ĮSTATYMAS.
Iš kur jūs žinote, kad negerbia? Jūs Konstitucinio teismo teisėjas?
2013 metais Audronė Daraškevičienė kalbino pogon.lt redaktorių Ryšardą Maceikianecą:
” Netiesą kalba Lenkija, kad mes iš kažkur atkeliavom. Neteisingai mąsto lietuviai, kurie mano, kad jei mes kalbame lenkiškai, tai esame kažkaip susiję su Lenkija. Jei mes nuo amžių šioje vietoje gyvenom, jei čia Lietuvos žemė, vadinasi mes niekad negyvenom Lenkijoje. Tai kokiu būdu mes tapom lenkais? Mes galėjom būti tik sulenkinti. Mūsų šaknys čia. Čia mūsų Tėvynė. Tad mus reikia vertinti kaip savus. Ir nesieti mūsų su Lenkija. Kai Lietuvoje svečiavosi popiežius, jis pasakė, kad mes esame lenkų kilmės lietuviai. Paskui visi pradėjo kartoti, kad mes lenkų kilmės lietuviai. Tačiau ką reiškia žodis kilmė? Jis rodo, iš kur žmogus atkeliavo. Jei sakoma „lenkų kilmės prancūzas“, suprantam, kad jis atkeliavo iš Lenkijos, emigrantas. Tačiau mums tai netinka – mes iš niekur neatkeliavom. Mums geriausiai tiktų apibrėžimas – lenkakalbis lietuvis. Pagal pilietybę, politine prasme ir pagal kilmę”.
D. Jauniškis: perspėdamas dėl išskirtinių teisių lenkams VSD kalbėjo apie separatizmo pavojų
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-jauniskis-perspedamas-del-isskirtiniu-teisiu-lenkams-vsd-kalbejo-apie-separatizmo-pavoju.d?id=74241924
“teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.)”
http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2c4db8aa-695e-495f-b92e-e4d9aa1ed030
Kaip tik Vyr. adm. teismo tai yra kompetencija – Vilniaus apygardos teismas tos kompetencijos neturi.
LR Konstitucijos 14 straipsnio nesilaikymas yra, be abejo, ir Konstitucijos, ir valstybinės kalbos gerbimas (?!)… Be komentarų…
O kaip gražiai per LRT pagiriamąjį žodį duetu sugiedojo Smetona su Kirkilu… Iš didelio „įsigilinimo į visas aplinkybes” Smetona net nepastebėjo, kad reikia sustoti, kad neišsprūstų frazė, kuri aukštyn kojom apvertė visą prieš tai giedotą ditirambą … Tskant, iš didelio rašto
O ką jie ten nusišnekėjo, negirdėjau?
Giedojo kosmopolitines giesmes.
Tu matai, giesmininkai. Gal ir balsai gražūs? Ar kaip Žemaitijoje per Kalnus?
Tu ką – dar ir žemaitis?
Žiemgaliuose žodis žemaitis yra keiksmažodis.
Radijo praneštos žinios apie NEPROFESIONALŲ teismo sprendimą įpareigoti mūsų tarnybas pirmame lape rašyti pavardę prancūziškai įkvėpta, nuoširdžiai dėkoju profesorei už tokį išsamų reikalo esmės išdėstymą!
Turėtume aktyviau kovoti tarptautinėse institucijose už negausios tautos, kalbančios antra pagal senumą iš išlikusių pasaulio kalbų, teisę išlikti, nebūti sutryptiems mus vis aktyviau užplūsiančių kitataučių, o čia atvykus nesielgti, kaip drambliai indaujoje, elgtis, kaip dera kultūringos tautos atstovui! Ir paraginti UNESCO pateisinti savo buvimą, kad mes su latviais jaustume REALIĄ jos globą ir rūpestį.
Siūlyčiau profesorei papildyti savo straipsnį ir politikų paprastai „užmirštamu” pabrėžti, bet tarptautinėje teisėje galiojančiu (todėl ir mus įpareigojančiu!) sprendimu NEPRIPAŽINTI okupacinių režimų vietos gyventojams pakeistų pavardžių, tautybių, nuosavybių, tikybos. T.y., jei asmens (šeimos) pavardė, tautybė, nuosavybė buvo pakeista valdant šalį (ar jos dalį) okupantui, arba jei nuosavybė „pakeitė savo savininką”, tai nelaikoma teisėtu aktu, ir to meto tai įteisinantys dokumentai teisiškai NEGALIOJA.
Ir dar „maloni smulkmena” iš Lenkijos įstatymų kitataučių tema – prie šiaurės rytų sienų išimtis padaryta tik lietuviams, o nei baltarusiai, nei ukrainiečiai jokia išimtimi nesinaudoja, jie nutautinami dar nuožmiau, negu Palenkės lietuviai! Iš kone milijono lietuvių, „nurėžtų” nuo Lietuvos po paskutinio karo, Lenkijoje liko vos 5000 dar nenutautintų…
??
Su W mūsų kalba bus tik gražesnė ir įdomesnė. Nereikia čia, kaip kokiems kompleksuotiems menininkams, kurie moka kiekvieną dieną, tik čyruoti savo smuikele, ir pūsti dūdą, kad mums tai kenkia.
Susikišk tą savo mylimą W į vieną vietą – tavo eisena taps gražesnė ir įdomesnė!!! ?
LABAI taikliai! Pagarba! Beje, pamatęs tam veikėjui adresuotame komentare “eiseną”, pirma mintis buvo ne apie ėjimo manierą, o apie tos faunos paradą “Baltic pider”. 🙂
Paaiškink sauliux kaip skamba ta w.Ir kuo ji mus praturtins.
Man atrodo, kad ji turėtų skambėti kaip “uau”. Ne? O praturtins ji mus tuo, kad greitai loti išmoksime. Visiškas pypiecas!!!
Ir kaip tą W tartum? 🙂
Nelabai suprantu, kur jūs matote problemą? W tariasi, kaip v, ir viskas – pvz; Vilnius ir rašysis ir tarsis, kaip Wilnius. Kuo ši raidė mus praturtins? Yra daug kalbų, kur ši raidė yra ir tik sušiuolaikina kalbą,kaip pvz – vokiečių, anglų, lenkų kalbos. Vokiečių kalboj pilna lotyniškų kalkių, lenkų kalboj – vokiškų, o lietuvių kalboje pilna lenkiškų ir slaviškų kalkių.
Tai kuriam galui dar viena V? 🙂
Sviestas sviestuotas.
Nemaišyk, kaip sakoma, miltų su tiltais. Vokiečių kalboje W tariama kaip lietuviška V, o vokiška V tariama kaip lietuviška F!!! Jei nežinai, tai nerašinėk nesąmonių!!! O jei lietuvių kalboje yra viena V, tai kam reikalinga W, kuri tariama kaip lietuviška V?! Tik todėl, kad lenkų kalboje nėra V, o yra W?! Tai ar čia mūsų problemos?! Nemanau. Man atrodo, kad tie lenkai ir “lenkai” ieško dantų ten, kur jie neauga. Mes turime savo valstybinę kalbą, savo raidyną, o jei kam tai nepatinka, niekas čia tokių per jėgą nelaiko…
Beje, retorinis klausimas. Kodėl, kažin, Punsko gminos viršaičio, etninio lietuvio, Vytauto Liškausko pavardė ten figūruoja kaip Witold Liszkowski? Kas tai? Kažkoks nesusipratimas ar lenkiškas idiotizmas? Taigi.
Apskritai, kiaurų “progresyvų” poziciją galima trumpai apibūdinti taip: “mes norime, kad mūsų valstybės vidaus ir užsienio politiką diktuotų svetimos valstybės ar viršvalstybiniai dariniai”. Anksčiau tokius padarus vadino išdavikais (iš močiutės pasakojimų prisimenu ir rimtesnių epitetų – pvz. “išgamos ir nutautėliai”), o dabar – liberalais (čia nepriklausomai nuo partinės narystės). 🙂
Aš sakyčiau – liberastai. ?
O, vargeli: W tariaSI, Vilnius rašYSIS, na, o W visur ir tarSIS, kaip V…
Tikrai? Tikrai visos jos – a, b, c, d ir t.t. VISAME pasaulyje, rašančiame rašmenimis, pasiskolintais iš lotynų abėcėlės, tariamos taip pat, kaip mes, kaip lenkai ar vokiečiai taria?.. 🙁
O su kalkėm, tai jau visas vargas:
lenkų kalboj – vokiškų, o lietuvių kalboje pilna lenkiškų ir slaviškų kalkių. – Kur dursi, ten „sukalkėję”. Net nežinai – kone kožnam teiginy po kelis kartus tenka riebiai raudonai pabraukti…
Kalbotyros žinios iš kiekvieno teiginio iš tolo žaižaruoja….
Tam žmogeliui, matyt, buvo “palengvintas” lietuvių kalbos egzaminas. Štai ir rezultatas… ?
Tik gaila kad lotynų abėcėlėje dvigubos v -vv tikrai nėra
Jo, jo, o ant paminklo Mindaugui užrašas tikriausiai turkų kalba? Mindouwe Rex Letouwie.
Kada tas užrašas yra padarytas ?
O, labai seniai! Maždaug 1255 – 1393. Taip seniai, kad nuo to laiko pažangioji lotynų liaudis spėjo surinkti legendinius 70 tūkst. parašų ir išmesti nafig tą priešingą bet kokiam senajam tikėjimui (įskaitant lotynų ir baltų) ženklą, kurio nei pavaizduoti, nei įvardyti čia nesiryžtu, nes tai būtų šventvagystė.
Kad tai vien klastotės arba vokiečių, arba lenkų Kazimiežuve kaip Deribasovkoje : http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Metrastis/Sestas_Rimsos_straipsnis.htm
Jooo, ir dvigubą w suklastojo 🙂
Puikus straipsnis. Pagarba.
profesorei Laimai, garbingai ginančiai KALBĄ. O kur kiti pasižymėję kalbininkai?
Ne visi gi drįsta viešai nusišnekėti.
Kvailys.
Kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako!
Penkių metų vaiko argumentas. Matyt, dar į darželį vaikštai?
Nepriėmė jo – nepakankamai subrendęs pasirodė. 😉
G. Kirkilas: negalėdamos pavardės rašyti nelietuviškai, moterys netgi atsisako Lietuvos pilietybės
Kaip baisu!!! Ir ką dabar mums daryti?! Turbūt, nusižudyti… ?
+ + +!
Šaunuolė, miela bičiule.Puikus str., kaip Tau ir būdinga.Tu su mano mylimu ir labai gerbiamu VADOVU prof.Girdeniu visada buvai mūsų kelrodė…AČIŪ 🙂
Negali būti šaunuolė ta, kuri savo reikalą gina iškraipydama faktus ir tai pridengia profesoriškomis regalijomis.
Pats, matyt, esi mažų mažiausiai akademikas, kad kritikuoji profesorę? O iš tikrųjų, akademike, kokius mokslus esi baigęs? Įtariu, kad lenkiškos mokyklos devynias klases? Ne? Proftechninę mokyklą?
Ne profesorę kritikuoju, o vertinu jos pateiktus faktus, kurie, patikrinus pirminiuose šaltiniuose, pasirodo esą netiesa. Tik tiek.
Tai kad viskas yra atvirkščiai: žiūrėk, troli, mano komentarą žemiau.
Skaitytojų dėmesiui noriu pasakyti, kad prieš keletą dienų Dietrich Mateschitz ( Red Bull savininkas milijardierius, Formulė-1 Red Bull komandos savininkas, futbolo klubų Red Bull Salzburg ir RB Leipzig savininkas), užsiimantis ir žiniasklaida, pradėjo politiškai n e k o r e k t i š k o s žiniasklaidos projektą vokiškai www addendum org, lyg Breitbart Austrijoje, kur yra jau 15 straipsnių apie pabėgėlius, verta pasiskaityti.
O, geras, ačiū!
Dėl pavardžiu, tai man labai patiko vieno vyriškio įžvalga: “Kai išteki už karaliaus, kas tuomet tampi? Karalienè. O kai už durniaus? Durnė.” Manau labai iškalbinga. ”Ir kodėl lietuvės nori vadintis latviškomis pavardėmis?” stebėjos “didysis lietuvis” Jurijus Smoriginas. Tai irgi daug ka pasako…
Man nepatinka davatkos, bet šįkart pateiktas prilyginimas (apie karalienę ir durnę) labai taiklus. Dešimt balų.
Ponia Laima, kaip reiktų tarti kai kuriuos raidžių junginius lietuviškame tekste, kai tie patys junginiai skirtintose kalbose tariami nevienodai? Problema ne atskirose raidėse.
Lietuviškai rašant, lietuviškai ir tarti reikia. Taigi, taip, problema tikrai ne atskirose raidėse – pvz. “legendiniame” asmenvardyje Grzegorz Brzęczyszczykiewicz – tik viena “nelietuviška” raidė. 😉
?????
Čia ir visa linksmybė, kad girdi pavardę vos su dviem priebalsiais, o prieš akis matai vos du balsius įrašytus… Na, vertinant iš mūsų bei dar poros Europos kalbų kampo… Ir nežinai, ar kalbantis tave mausto, ar tiesą sako.
Taigi, kai Trumpas Trampu patampa, tai čia „dar baikis”…
Dėmesio! Siūlau nereaguoti į trolio “Šiaipp’o” rašomas nesąmones dėl straipsnio autorės neva padarytų klaidų stengiantis sumenkinti autorės kompetenciją. “Šiaipp’o” nurodytų klaidų nėra! Tai primityvi provokacija: “…Tam reikalui Kudirka parengė ir 1890 m. išleido rašybos taisyklių rinkinį “Statrašos ramsčiai”, kuris buvo išsiuntinėtas bendradarbiams. Daug jame pateiktų siūlymų prigijo ir vartojama iki šiol, pavyzdžiui, reikalavimas ł, w, ů, cz, sz keisti l, v, uo, č, š…”. Tai iš kur, troli “Šiaipp’ai”, ištraukei, kad V.Kudirka įvedė W raidę, kai buvo atvirkščiai?! Gal patį reikėtų paduoti į teismą už sąmoningą neteisingų žinių skleidimą?!
Ant upės kranto sėdėdama, kojom tabaluodama, gardžiai krizenu stebėdama, kaip keli naivūs savanoriai pluša, tikėdamiesi vėžlį skraidyti pamokyti…
Na, skraidyti vėžlio neišmokinsi, bet paskraidinti jį nuo kokio nors aukšto skardžio yra labai realu. Tiesa, skrydis nebus ilgas, bet užtat efektyvus su vėlesniu lakūno-bandytojo vardo suteikimu vėžliui (po mirties)… ?
ar čia ne paukštakė raudonami kojakami juzefa kartais rašø
Išdidus paukštis vėžlys – kol nespiri į užpakalį, tol neskrenda.
Kaip jau sakiau, reikia skaityti ne abejotinos vertės interpretatorius, o pirmapradžius šaltinius. Štai paraidinė citata iš „Statrašos ramsčių“: „Statrašos ramsčiai (vart. V. ir U.) §1. Del lietuviškų žodžių: a, ą, b, c, č (viet. cz), d, e, ė, ę, g, i, į, y, j, k, l, m, n, o, p, r, s, š (v. sz) t, u, ų, v, z, ž; del svetimų žodžių ir dijalektų: f, h, ch, ł, q, w, x. §2…“ Taigi, gerbiamasai, tai Kudirkos (beje, ir Jablonskio) žodis, o visus jūsų cituojamo autoriaus ir nuostabiosios autorės politizuotus išvedžiojimus susikiškite į gerą vietą. Ir didžiausia problema visiškai ne tai, kad kai kurie veikėjai nusirašo į lankas. Didžiausia tai, kad tokia nekompetencija kompromituojamas iš tiesų būtinas ir reikalingas tautinis darbas. Nemanykite, kad tautinio darbo priešai neskaito ir nepasidomi tikraisiais šaltiniais. Nuostabiosios autorės tekste ir daugiau esama tokių netikslumų.
Ui, apsirikau: originale parašyta „Statrašos ramščiai“ – tai, beje, irgi visuotinio šaltinių klastojimo rezultatas. Tikrasis pavadinimas reikia rašyti „… ramščiai“, o ne „… ramsčiai“.
Nežiūrėk šaltinių raštijos formavimosi laike – žiūrėk po to.
Galima ir po to. Štai jums dar viena Kudirkos citata iš laiško redaktoriams beverčiant „Vilių Telį“(1898): „3) Svetimus vardus, geriau sakant, pravardes ypatų rašiau teip, kaip rašoma ORIGINALE, tik prie galo pridėdamas apostrofą su pabaiga linkio. Geografiškus vardus, turinčius, teip sakant, kosmopolitišką vertybę, rašiau be apostrofų, pabaigas pridėdamas tiesiog, tarytum tai būtų jau pasisavinti žodžiai.“ Po metų Kudirka mirė. Taigi, rašyti apie Kudirką, kad jis kada nors išsižadėjo W yra visiška nesąmonė ir šaltinių neišmanymas.
Na, pažvelgti kritišku žvilgsniu į raštijos formavimosi epochą visada neblogai. Ypač palyginti su dabartimi. O kaip nuostabu, kai atrandi, kad mūsų pirmtakų nustatyti dalykai iš esmės nepakitę iki dabar. Tai juk kalba apie jų begalinę įžvalgą ir minties gylį. Kudirkos nustatytas W santykis su mūsų raidynu nepakito per visą XX amžių ir iš esmės žodis žodin yra pakartotas šiuolaikinėse XXI amžiaus gramatikose. Ar tai nekalba apie Kudirkos didybę ir nuostabiosios autorės menkumą, kuri savo niekuo nepagrįstais išvedžiojimais siekia tai paneigti?
Nesusišnekame… Kaip sakoma, aš – apie miltus, o tu – apie tiltus… Tavo pateiktoje citatoje kalbama aplamai apie svetimus žodžius ir dialektus (!), o ne apie lietuvių kalbos raidyną, kuriame Kudirka siūlė nenaudoti raidžių ł, w, ů, cz, sz. Jauti skirtumą?! Kalba eina apie LIETUVIŲ KALBOS RAIDYNĄ, o ne apie raides X, W, Q užsienio firmų pavadinimuose kaip “Maxima”, “Swedbank”, “Western Union” ir t.t. Visa erzelynė ir prasidėjo dėl to, kad kai kurie mūsų valdžiažmogiai nori “prastumti” į LIETUVIŲ KALBOS RAIDYNĄ raides X, W, Q, t.y., keisti LIETUVIŲ KALBOS RAIDYNĄ!!! Ar supratai, apie ką eina kalba?! Jei prastai moki lietuviškai, tai gal pasitobulink kokiuose nors lietuvių kalbos kursuose? Nes dabar keli erzelynę visiškai ne į temą!
P.S. Kalbininkas A.Smetona stebisi, kodėl gi negalime įsivesti X, W ir Q, jei turime tokas nelietuviškas raides kaip H, F ir Ch… Gal todėl, kad garsų H, F ir Ch negalime pakeisti kitomis raidėmis, o X galime pakeisti “ks”, W – “v”, Q – “ku”. Ar ne taip? O jei tos trys raidės vis dėlto taip jau reikalingos, tai įsiveskim jas! Bet ar jos tikrai reikalingos? Kam vežimui penktas ratas, jei jis ir su keturiais gerai važiuoja?
Pasiduodu. Žiūrime į knygą, o matome špygą. Nebežinau jau kaip beįrodyti, kad nuostabioji autorė rašo niekus. Atrodo, aiškiau nė nebūna. Kudirka rašo, lietuvių kalbos raidyną sudaro raidės saviems žodžiams ir svetimžodžiams. Jokio W atsisakymo ir pasmerkimo nėra, tik nustatoma W vieta. Lygiai tą patį pakartoja „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“. Didžiausia problema, mano galva, yra skaitytojų bukumas. Daugiau diskutuoti nėra apie ką.
Teisingai. Su tokiais troliais kaip pats kokios gali būti diskusijos?… Kudirka, kvaily tu nelaimingas, juk nieko nesmerkia, o tik siūlo nenaudoti lietuviškame raidyne raidžių ł, w, ů, cz, sz, o vietoj jų naudoti l, v, uo, č, š. Kas čia neaišku?! Na, trolis ir Afrikoje yra trolis. “Babkes” juk reikia atidirbti. Taip?
slapiu skuduru 🙂
Įdomu, kas ir kokiom kalėm tėškė? ?
Kazimieras Buga yra tas kuris sudeliojo visus taskus ant i: http://subacius.people.uic.edu/ARTICLES/SUBACIUS_2012_Abeceles_tvarka_ALt_14.pdf
o Vincas Kudirka pirmasis pasiule teisinga raidyna
Teisingai ir aiškiai, bet, deja, galimai Seime gali įvykti taip, kaip užrašė lenkų provokatoriai plakate Lenkijos stadione per rungtynes su Lietuvos komanda
Tai vyksta.
Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Monika Navickienė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Rasa Juknevičienė, Edmundas Pupinis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Gintaras Vaičekauskas, Antanas Matulas, Juozas Olekas, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Gediminas Kirkilas, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Vitalijus Gailius, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Jonas Liesys, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Kęstutis Masiulis, Valentinas Bukauskas, Kazys Starkevičius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Virginija Vingrienė, Valerijus Simulik, Robertas Šarknickas, Vida Ačienė, Tomas Tomilinas, Raimundas Martinėlis, Gediminas Vasiliauskas, Rūta Miliūtė, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Smirnovas, Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas
Ir jūs, brutai?!… ?
P.S. Atleiskite, gerbiamieji, pasikartosiu. Ir vis dėlto niekaip nesuvokiu, kam mums tos raidės X, Q, W… Juk puikiai galime apsieiti ir su turimomis, pvz., “xerox” – “kseroksas”; “quarto” – “kuarto”; “Windsor” – “Vindzoras”. Kam, vaizdžiai tariant, mėginame pasiekti kairę ausį dešine ranka? Ar ne paprasčiau kairę ausį pasiekti kaire ranka? Mes, matyt, norime anot V.Čerčilio būti kaip tie bolševikai, kurie susikurdavo sau problemų, kad paskui pergalingai jas įveikti (?!)… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu… ?
Taigi tokio “V.Čerčilio” nėra ir niekada nebuvo. Ir primenu , kad lietuviškai , taisyklingai rašyti reikia Winstonas Churchillis.:)
Įeik į “Vikipediją, mokslinčiau, ir pasižiūrėk: “Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis”. ? Ar pačiam negėda rašinėti tokius komentarus? ?
Manau, “Kiemsargis” čia visai neprastai pajuokavo. 🙂
Atsiprašau, o tai kartais ne rusiškas keiksmažodis? Kažkaip labai jau nekaip skamba 🙁 Mums tai mamytė drausdavo tokia raide prasidedančius žodžius tarti…
Manau, jog tas, kas išmetė W, buvo suvalkietis (arba iš Gabrovo kilęs) – iš taupumo tai padarė. Kam švaistyti tiek rašalo kartojant tą patį vingį, jei galima trumpiau ir greičiau parašyti? Už tai dabar visa tautau sutaupome daugybę rašalo, popieriaus ir laiko.
O štai anglai – nepateisinami švaistūnai. Parašo 20 raidžių, iš kurių vos 3 garsus ištaria. Jaunoji karta ne taip seniai ėmė maištauti – rašykime ir mes, kaip lietuviai. Bet senoji, labiau patyrusi kalbininkų karta atsilaikė. Maža to – net ir imigrantams ir kitiems kitataučiams savomis raidėmis pagal savo taisykles jų pavardes rašo! Tai gal visgi turi tam pagrindą?
O tie, kas manote, kad neteisūs buvo
ir anas lietuvis, išmetęs W,
ir anglai, neišmetę W bei visų netariamų, „atliekamų” raidžių, –
raskite kaltuosius ir į Tautų tribunolą juos!
Na, tikrai, argi tauta savo valstybėje turi teisę savaip rašyti, savąja kalba kalbėti?
?? Beje, originaliausi tai vis dėlto yra lenkai. Punsko gminos viršaitį Vytautą Liškauską jie ten vadina… Niekada neatspėsite kaip! Ogi Witold Liszkowski! Sakysite, kad čia visai kitas žmogus!!! Taigi kad ne. Čia tas pats žmogus. ?
🙂
Mea culpa, mea maxima culpa…
Buvau gal pirmas, savo straipsnį “Kol tu ne žmona, tol tu ne žmogus” pasirašydanas Valda Banaite…
Nesupratau ką dariau nors su Sosnovskio barščiais kovojau kaip tikras žaliasis, kasmet puskllometryje Vilnios kranto iškirsdamas visus tuos įsibrovėlius diversantus.
Lietuvių kalba – kam ji rūpi? Fonetikos nereikia nei pradinėse klasėse (ypač kitakalbėse mokyklose, kur mokosi per 20 000 vaikų), nei edukologijos universitetui. Bendrinėje kalboje svarbu tik raštas, tarimas – kaip Kinijoje, net vaikų skaitiniuose nežymimas (o Rusijoje jau 20 metų pirmokams “Kniga dlia čtienija vv piervom klassie” visi 200 psl sukirčiuoti. Grnaveckas 1984 surnko apie pusantro tū9kstančio žoldžių, kurie bendrinėje kalboje turi būti tariami kitaip, negu bendrinėje, o dabartinio kanceliarzmo laikais svarbu tik tai “čto napisano pierom”, o tarimo ženklų net anglų kalbai mokytis neduodame. Angliškakame rašte tik 26 raidės, o kalboje – 67 garsai (lietuviškai attitinkamai 33 ir 101). Akloji dėmė lituanistams ir kitakalbiukams lenkiškose ir rusiškose mokyklose, kurioms lituanistai jau 8 metai neberuošiami.