Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą “Darbas  darytoją daro!”, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį “Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą”. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, susiskirsčiusiuose pagal skirtingus klausimus (pavyzdžiui, vienas ratelis svarstė švietimo klausimus, kitas – paveldo pritaikymą dabarčiai ir pan.).

Latvijos dievturių vadovas Valdis Celmas (Valdis Celms), apibendrindamas šią Krivulę, pasidžiaugė šauniu jos dalyvių darbu rateliuose, kuris suteikė Krivulei aiškią struktūrą, ir pabrėžė:

“Mus vienija bendras vertybių laukas, todėl reikia austi bendradarbiavimo tinklą, nepaisant kai kurių skirtumų tarp bendruomenių, kurios yra savarankiškos ir norėtų tą savarankiškumą išsaugoti. Gali būti du skirtingi keliai: vienas vadovas (krivis), arba dvasinė hierarchija, grindžiama bendromis vertybėmis – tada įsijungti į bendrą tinklą nebūtų sudėtinga.”

Romuvą atstovavusi Dalia Urbanavičienė sutiko su Valdžio Celmo žodžiais, kad įvairovė yra turtas, tačiau taip pat reikalinga dvasinė hierarchija, kuri visuomet buvo papročiuose, be to, ji gyvuoja ir gamtoje (pavyzdžiui, bičių gyvenime). Į Romuvą jungiasi įvairios savivaldą turinčios bendruomenės (turinčios ar neturinčios juridinį statusą), tačiau jų dvasinės nuostatos turėtų būti bendros, be to, Romuva aiškiau apibrėžė dorovinius ir patirties reikalavimus Romuvos vaidiloms, kadangi Romuva yra atsakinga už jų veiklą.

Labai daug gerų minčių sukėlė rateliuose vykusių pasitarimų apibendrinimai. Pavyzdžiui, aptariant švietimą buvo apžvelgta ugdymo reikšmė pradedant nuo šeimos, giminės, bendruomenės ir baigiant bendrąja tautos aplinka, buvo sutarta dėl svarbiausio ugdymo tikslo – užauginti dorus žmones, o tam būtina visų pirma išsiaiškinti vertinimo kriterijus, kurti bendruomenes, mokyklas, kad būtų galima išsaugoti papročių tęstinumą. Dauguma Krivulės dalyvių nežinojo, kad Lietuvoje jau prieš penkmetį buvo sukurtos etnokultūrinio ugdymo rekomendacijos ir programos (patvirtintos LR Švietimo ir mokslo ministerijos), apimančios nuoseklų papročių perteikimą pradedant nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus ir baigiant abiturientais, todėl buvo nuspręsta iki sekančios Baltų Krivulės šias rekomendacijas ir programas kartu su latviais išnagrinėti bei įvertinti, kiek tuose dokumentuose pateiktos ugdymo turinio gairės yra tinkamos baltų dvasinių vertybių puoselėjimui. 

Latvijos ir Lietuvos atstovai taip pat nemažai padirbėjo, rengdami bendros veiklos plėtros metmenis ir nutarimus, kurie vėliau buvo aptarti kartu su kitais Krivulės dalyviais. Iš anksto numatytos Atstovų tarybos sudėtis (latvių atstovai iš Latvijos dievturių sandraugos ir “Zaltis”, lietuvių atstovai – iš Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos ir “Aukuro”, prūsų – iš Jotvingių ir prūsų bendrijos, gudų – iš “Svajksta”) šiek tiek keitėsi, kadangi neatvyko atstovai iš Gudijos ir Lenkijos.

Krivulės pabaigoje buvo suderintas Baigiamasis pranešimas, kurį pasirašė Latvijos dievturių sąjungos, organizacijos “Zaltis”, Senovės baltų religinė bendrijos Romuva ir organizacijos “Aukuras” atstovai:

Baltų dvasinių bendruomenių atstovai iš Latvijos ir Lietuvos susitiko Luokstenės šventvietėje į savo kasmetinę Baltų Krivulę, kad pagerbtų baltų Dievų ir iš protėvių gautą dvasinį ir dorovinį palikimą. Aptarė padarytus darbus, suderino požiūrius, susitarė apie kitąmet daromus darbus ir nutarė:

• Rengsime kasmetinę Baltų Krivulę, kaip platų sambūrį, baltų dvasinių bendruomenių atstovų sueigą, o taip pat baltų papročių ir dvasinių vertybių puoselėtojų susipažinimo stovyklą-forumą, taip vystant bendradarbiavimą ne tik bendruomenių vadovų lygyje, bet ir tarp eilinių narių.
• Pažymint Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį, 2018 metais rengsime bendrą šventinį renginį ir sukursime vaizdinį sveikinimą su bendruomenių atstovų palinkėjimais. Kartu visuomenei priminsime, jog mūsų valstybingumas turi daug senesnę istoriją, grindžiamą bendra baltų kultūra. Latviai ir lietuviai seniau buvo viena baltų tauta, padalinta išorinio antpuolio metu. Todėl praeities negandų pašalinimui ir ateities vystymosi vardan mūsų visuomenėms ir valstybėms ir vėl reikia susivienyti!!
• Švenčiant Latvijos ir Lietuvos valstybingumą, Baltų vienybės dieną ir per kitas šventes prisiminsime brolius baltus Prūsijoje, Gudijoje ir kitur. Įjungsime juos į bendrą baltų bendruomenių darbą, išklausysime, mokysimės ir bendradarbiausime įgyvendinant jų sumanymus. Pagerbsime visų baltų atminimą sukuriant bendrą Baltų atminties kalendorių
• Remiantis mūsų dvasinių papročių vietine kilme, dorovinių vertybių ir istoriniu nenutrūkstamumu, sieksime Baltų religijos oficialaus statuso įtvirtinimo savo valstybėse (nacionalinės religijos statuso gavimas) ir tarptautinėje plotmėje (dalyvavimas ECER ir kt.).
• Skatinsime baltų gyvensenos dvasinių ir dorovinių vertybių pažinimą, sampratą ir jų išlaikymą paprotinės gyvensenos pavidaluose (amatų įgūdžių mokymasis, Baltų kelias ir kiti kultūros keliai, kt.), o kartu ir dabartinėje aplinkoje (tinklalapiai, socialiniai tinklai, leidiniai, fotografijos, vaizdo įrašai ir kt.).
• Organizacijų išrinkti atstovai, kurie įtraukti į Baltų Krivulės atstovų tarybą, palaikys ryšius tarp bendruomenių iki kitos Baltų Krivulės.
• 2018 Baltų Krivulė vyks Lietuvoje ir jos rengėja bus Senovės baltų religinė bendrija Romuva.
  

LDS, ZALTIS, ROMUVA, AUKURAS

Be to, buvo nutarta paskelbti viešą Baltų Krivulės pareiškimą, kad Baltų religija yra nacionalinė (tautinė) religija Latvijoje ir Lietuvoje.

Baltų Krivulės metu jos dalyvius pasiekė žinia, kad mirė žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės “Šatrijos Romuva” seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas, kurį žemaičiai buvo išrinkę garbės kriviu. Lietuviai kartu su latviais pagerbė jo šviesų atminimą, palydėdami anapilin apeigomis, savo maldomis ir giesmėmis.