Prof. dr. R. Gudauskas: Vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo (7)

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo | Rengėjų nuotr.

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave, Lenkijoje įvyks 83-ioji Tarptautinės bibliotekas vienijančių įstaigų susirinkimas.

Prieš šį pasaulinės reikšmės įvykį, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, solidariems pranešimams ir mokymams, specialistus iš viso pasaulio sukvies į IFLA susirinkimą. Susirinkimo metu dalyvaus pranešėjai iš Honkongo, Japonijos, Ugandos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Nigerijos, Brazilijos.

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone – „mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinė tarptautinio ir tarpkultūrinio ryšio vieta, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams susirinkimams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti.“ Siūloma paskaityti trumpą interviu su bibliotekos vadovu prof. dr. R. Gudausku.

– 83-iojo IFLA susirinkimo Vroclave pagrindinė tema – „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Kuo ši tema svarbi šiuolaikiniam pasauliui? Kodėl reikia apie tai kalbėti būtent dabar? Ar Lietuvoje trūksta pilietinės vienybės?

– Tik vertybiniu požiūriu solidari visuomenė gali puoselėti bendražmogiškas vertybes. Šiuolaikiniame nesibaigiančių ekonominių, politinių, karinių, socialinių, o iš esmės – vertybinių krizių pasaulyje būtent solidarumo, sprendžiant bendrąsias žmonijos problemas, trūksta labiausiai. Todėl padariniai ir yra prasti. Suprantama, kiekvienas turi teisę suprasti temą savaip. Šia teise naudojuosi ir aš. Lietuva – šalis, kuriai šiuo istoriniu laikotarpiu ypač svarbi pilietinio solidarumo tema. Vienkartiniais renginiais problemų neišspręsi. Pradedant politika ir baigiant kultūra. Šiuolaikinės vertybiškai prasmingos bibliotekos šiuo atveju yra ne problemos, o sprendimo dalis. Būtent tokia modernia nacionalinio lygmens atminties įstaiga ir siekia būti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – savotiška demokratijos, tolerancijos, solidarumo ir pilietiškumo erdvė bei pamatas.

– Rugpjūčio 16–17 d. vyksiančio IFLA Vilniaus susirinkimo tema – „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, vietinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties įstaigų iššūkiai bei galimybės“. Susirinkimas vyks Nacionalinėje bibliotekoje. Kodėl mums buvo suteikta ši teisė ir garbė? Kiek Lietuva yra pažengusi šioje tematikoje?

– Tema išties labai svarbi šiais kintančių vietinių ir visuotinių identitetų laikais. Kaip jau minėjau, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė atminties įstaiga, tiesiogiai susijusi su tautiškumo ir valstybingumo tapatybės išsaugojimu ir puoselėjimu. Pasaulyje plačiai žinomi ir mūsų tarptautiniai pasiekimai. Jau šešerius metus vadovaujame Baltijos jūros regiono bibliotekų asociacijai „Bibliotheca Baltica“. Ketverius metus atstovaujame Lietuvai UNESCO programos „Informacija visiems“ taryboje. Užimame daugelį kitų reikšmingų nacionalinių ir tarptautinių pozicijų kultūros, švietimo, mokslo ir kitose srityse. Ypač garsėjame sėkmingais tarptautiniais sumanymais, tokiais kaip „Bibliotekos pažangai“ ir kt. Mūsų darbuotojai yra daugelio tarptautinių organizacijų meistrai. Platūs ir gausūs dalykiniai ryšiai, tarptautinė sąjunga, puiki  reputacija, nauji veiklos sumanymai daro mus itin tinkama vieta svarbiems tarptautiniams renginiams.

– Kalbant sporto terminais, IFLA – krepšinio NBA. Kokioje lygoje, Jūsų nuomone, „žaidžia“ Lietuvos bibliotekininkų ir kitos atminties įstaigos, pati bendruomenė? Ar esame lygiaverčiai bendrininkai šiuolaikinių pasaulio iššūkių vertinimo ir priėmimo skalėje? 

– Galiu užtikrintai kalbėti tik už savo vadovaujamą įstaigą. Esame pripažinti ir aukštai vertinami tiek Europos, tiek ir viso pasaulio nacionalinių bibliotekų mastu. Nacionalinės bibliotekos veiklos būdas ir matas laikomas vienu iš labiausiai atitinkančių laiko dvasią ir atviros, demokratinės visuomenės principus. Siekiame prasmingos klasikos ir modernumo darnos. Apskritai kalbant, mums tai pavyksta padaryti. Šiomis dienomis dalyvauju Belgijoje, Lježo (Liege) mieste vykstančiame pirmajame pasauliniame „World Humanities Conference: Challenges and Possibilities for a Planet in Transition” („Pasaulio humanitarinių mokslų susirinkimas: iššūkiai ir galimybės kintančiame pasaulyje“) renginyje. Be keleto iš anksto suderintų pranešimų, esu taip pat papildomai pakviestas tūkstančiui pasiuntinių iš viso pasaulio pristatyti ir Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką kaip humanistinį tarptautinio ir tarpkultūrinio ryšio centrą. Esame įdomūs, reikšmingi ir turime ką pasakyti pasauliui.

Save

Save

Save

Kategorijos: Baltų žemėse, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Žemyna:

    Jei nepainioju, ar ne paskutinėje „Kultūros savaitės” laidoje pagaliau kalbėjo du tokie jos dalyviai, kokie ir turėtų kalbėti šioje laidoje, formuoti šalies kultūros politiką. Nuostabus buvo G.Kuprevičiaus komentaras apie tautos savigarbos susigrąžinimą.
    Jei ketvirtį amžiaus žmogaus tautinė savimonė, elementari žmogiškoji jo savigarba trypiama kaimynių skleidžiamos propagandos, istorijos klastočių, jei jų nevertina, skurdu žemina verslas, o jų politikai išaiškėja dirbantys sukčių verslui ar ir kaimynės naudai, jei jų nuomonės nepaisoma, jei teismai nuolat išteisina vilką, o ne avį, – ar visa tai gali juos sutelkti PILIETINIAM solidarumui? Ne. Nebent alkanos ir giliai įžeistos minios solidarumui ir to solidarumo neišvengiamiems padariniams. Arba tyliai, po vieną, nunarinę galvas jie pasirenka dezertyravimą. Nes SAVŲ POLITIKŲ DARBAI bei vIArslas juos galutinai įtikino, jog ši šalis beviltiška.
    Ar mūsų arogantiškieji politikai tiki, kad jiems nieko neatsitiks, nes vėl įsiveš imigrantų, kurie jiems ir toliau sotų gyvenimą užtikrins? – Bijau, brangieji, kad po tokio jūsų nusivadovavimo imigrantus čia nebe jūs, o kaimynės vietininkas į jam patikėtą koloniją įveš… O jums bus padėkota už sąžiningą darbą KAIMYNĖS labui ir… atsisveikinta. Savo užduotį jau atlikote, tad nebėra tikslo dar švaistyti lėšas jums išlaikyti…

    • Žemyna:

      .lrt.lt/mediateka/irasas/1013673289/kulturos_savaite_2017-08-05_09_05

      • Gintaras:

        Nepamirškime pasiklausyti ir per LRT RADIJĄ sekmadienio rytą – 9.05 val. – kartojamos penktadienio labai įdomios laidos: Studija 50. Taip pat man patinka šeštadienio valandėlė – 12.10 – Pakartot.// – Dvasingos laidos.

        • Žemyna:

          Taip, Mitė yra parengęs tikrai dėmesio vertų laidų. „Pakartot” tik 2 teko išgirsti, abi įdomios buvo.
          Ačiū už dėmesio atkreipimą į to vertas laidas. Taip vienas kitam patardami, susikursime laidų, kurioms negaila dėmesio skirti, „krepšelį”. Net galima iš anksto dienotvarkę taip susitvarkyti, kad darbus, kurie netruko kartu ir laidos klausyti būtent tam laikui atidėtume (jei galima, žinoma)

  2. D Ė M E S I O !:

    Jei teisingai išgirdau, ŠĮ VAKARĄ „savininkams grąžintame” vienuolyne rengiamos pamaldos, bus pašventintas. Kaip suprantu, laukiami visi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *