Liepos 4 – 9 d., apsukusi tradicinį ratą, į Lietuvą grįžta tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Ją pamečiui rengia trys Baltijos šalys. Net šešias dienas vyksianti šventė žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius rūbus – visa, kas atspindi tautos unikalumą, savitumą pristatys Estijos, Brazilijos,Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos kolektyvai.
Šių metų renginio tema – „Mes ir gamta“. Ja norima pabrėžti tradicinių kultūrų išsaugotą pasaulio, gamtos, kaip gyvo, dvasios sklidino organizmo, suvokimą. Gamta – gyvybės ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis, tad kolektyvai paruošė programą, kurioje skambės paukščių giesmių ar vėjo ošimo įkvėptos melodijos, žydinčiame slėnyje ar aukštai kalnuose užgimusios dainos, vyks senovės padavimus ir legendas pasakojantys pasirodymai, amatų, acionalinės virtuvės pristatymai, įvairiaspalvių kilimų iš gėlių ir žolynų kūrimas. Šiai įvairovei išsiskleisti liepos 6 – 9 d. Bernardinų sode steigiamas šventės miestelis, kuris teiks galimybių ne tik išgirsti, pamatyti, bet ir pasikalbėti su svečiais, pažinti ir susipažinti.
Į Lietuvą atvykę svečiai iš įvairių kraštų nustebins gausybe nematytų pasirodymų. Džiuzepės Garibaldžio gaučų tradicijų centro folkloro grupė iš Brazilijos garsėja Pietų Amerikos etninės grupės gaučų šokiais. Juos atliksiantys šokėjai sako, kad tradiciniai gaučų šokiai yra jų sielos išraiška, kupina taurumo ir pagarbos moteriai. Kūrinius koto instrumentais, dar vadinamais japoniškomis kanklėmis, šventėje atliks senąsias instrumentinės muzikos tradicijas puoselėjanti japonų styginių instrumentų grupė „Minenokai“, o tradicinių japoniškų šokių grupė „Chidorikai“ atliks kabuki teatro tradicinį šokį „Nihon bujo“, susiformavusį net prieš 400 metų.
Folkloro šventėje pasirodys ir Joaninos tradicinių šokių grupė iš Graikijos, pristatysianti tradicinius Makedonijos ir Trakijos šokius bei rūbus. Korėjos tradicinių mušamųjų instrumentų grupės „Jan chi ma dang“ atlikėjai pagros instrumentais, atkartojančiais gamtos garsus: smėlio laikrodžio formos būgnas „Janggu“ skamba kaip lietus, mažas gongas „Kkwaenggwari“ griaudžia lyg griaustinis, didesnis gongas „Jing“ – vėjas, būgnas „Buk“ – tarsi plaukiantys debesys.
Taip pat pasirodys folkloro grupė „Dagö“ iš Estijos, šokių grupė „Folks of Bengal“ iš Indijos, folkloro grupė „Alto Aragón“ iš Ispanijos, vaikų ir jaunuolių folkloro grupė „Corazones Que Danzan“ iš Meksikos, Uotankių folkloro ansamblis iš Latvijos, folkloro ansamblis „Mystkowianie“ iš Lenkijos, folkloro grupės „Spivanochky“ ir „Chervona Kalyna“ iš Ukrainos.
„Baltica“ prasidės liepos 4 d. 19 val. ugnies įkūrimu ant Verkių piliakalnio. Trečiadienį, liepos 5 d., nuo 16 val. šventės svečių pasirodymai skambės Vilniaus Gedimino prospekte, Katedros, Vinco Kudirkos aikštėse, 18 val. – šventės pradžios koncertas „Gamta gimta“ Kongresų rūmuose. Liepos 6 – 9 d. – koncertai, tradicinių amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai Bernardinų sode. Sekmadienį, liepos 9 d., 19 val. – pabaigos koncertas-vakaronė Bernardinų sode.
Šventė, kurią rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vyks Vilniuje, Birštone, Širvintose, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšėje, Molėtų, Panevėžio, Kauno ir Šakių rajonuose. Visi renginiai nemokami.
„Baltica“ – tai didžiausia šalies folkloro šventė, priklausanti Tarptautinei folkloro švenčių ir liaudies meno organizavimo tarybai (CIOFF), veikiančiai prie UNESCO. Ši šventė skiriama pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir reprezentuoja autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias arba rekonstruotas istorines įvairių tautų skirtingas kultūros tradicijas.
